Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-12-14 · Civilinė byla Nr. 2-3603-130/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-14
Bylos Nr.
2-3603-130/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02533-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Pilipaitienė
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
UAB “Valymo cechas”
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3603-130/2011Proceso Nr. 2-03-3-02533-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9, 11.7, 14.4, 14.7, 15.3.1, 15.5 (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-12-14Vilnius
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Alma Pilipaitienė,sekretoriaujant Anetai Mockaitei,dalyvaujant ieškovei L. S. ,jos atstovei R. J. ,atsakovo atstovui direktoriui J. K. ,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui UAB “Valymo cechas” dėl neteisėto atleidimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti 2011-04-08 įsakymą Nr. 18 dėl papeikimo pareiškimo, 2011-04-11 įsakymą Nr. 19 dėl papeikimo pareiškimo ir 2011-04-12 įsakymą Nr. 20 dėl griežto papeikimo; pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo) neteisėtu; pripažinti ieškovės atleidimą pagal DK 129 str. (sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos; priteisti iš atsakovo ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio neišmokėtą skirtumą laikotarpyje nuo 2010-12-16 iki 2011-04-15; priteisti iš atsakovo ieškovei vieno mėnesio dydžio išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovo už laikotarpius nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki visiško atsiskaitymo ieškovei priklausantį vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 str. 3 d.; priteisti iš atsakovo ieškovei 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji darbo sutarties pagrindu nuo 2010-12-16 iki 2011-04-15 dirbo UAB “Valymo cechas” valytojos pareigose. 2011 m. balandžio 11-12 d. ji paštu iš atsakovo gavo 2011-04-08 įsakymą Nr. 18 dėl papeikimo pareiškimo, 2011-04-11 įsakymą Nr. 19 dėl papeikimo pareiškimo ir 2011-04-12 įsakymą Nr. 20 dėl griežto papeikimo pareiškimo. Atsakovas 2011-04-13 pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio 15 d. atleidžia ieškovę iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo). Atsakovas skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą nereikalavo, kad ieškovė raštu paaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimų. Ieškovė tinkamai vykdė savo tiesiogines funkcijas ir šiurkščiai darbo drausmės nepažeidė, todėl atsakovo priimti įsakymai dėl drausminių nuobaudų taikymo yra neteisėti, todėl naikintini, nes juos priimant buvo pažeista administracinių nuobaudų skyrimo tvarka (DK 240 str. 1 d.). Jos atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo) yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 26-26) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė savo pareigas atliko netinkamai, buvo užfiksuoti sistemingi jos darbo drausmės pažeidimai, su tarnybiniais pranešimais ji buvo supažindinta, tačiau ant jų pasirašyti, o taip pat pasiaiškinti atsisakė, todėl ji buvo atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Vėliau atleidimo pagrindas buvo pakeistas ir ieškovė buvo atleista DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, t.y. ieškovė buvo atleista iš darbo ne dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o dėl nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ir už tai jai jau buvo taikytos drausminės nuobaudos per paskutinius dvylika mėnesių. Iš darbo ieškovė buvo atleista teisėtai, pagrįstai ir su ja buvo visiškai atsiskaityta.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškininius reikalavimus pilnai. Papildomai nurodė, kad darbdavys privalo įrodyti šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo faktus, tačiau atsakovas neįrodė nei vieno drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovės darbo drausmės pažeidimų, atsakovo įrodymai leidžia tikėti, kad jokių ieškovės darbo drausmės pažeidimų nebuvo.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes nurodydamas, kad ieškovė aplaidžiai atliko savo pareigas, nevykdė darbdavio nurodymo atlikti papildomą darbą, t.y. valyti ir tvarkyti parduotuvės lauko teritoriją už papildomą 50 Lt darbo užmokestį, todėl jos atsisakymas vykdyti darbdavio nurodymus vertintinas kaip darbo drausmės pažeidimas ir netinkamas pareigų atlikimas. Ieškovė darbo drausmės pažeidimus darė sistemingai, pasiaiškinti ieškovė atsisakė, todėl atsakovo atstovo manymu, ieškovė atleista iš darbo teisėtai, pagrįstai ir nepažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Su ieškove atsiskaityta pilnai, todėl prašė teismą ieškininius reikalavimus atmesti. Atsakovo atstovas teismui nurodė, kad darbdavys sutiko ištaisyti atleidimo pagrindą, tačiau mokėti ieškovės reikalaujamos 2000 Lt sumos nesutiko. Atsakovas teismui patvirtino, kad iš pradžių ieškovė buvo atleista DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, vėliau darbdavys pakeitė atleidimo pagrindą nurodydamas, kad ieškovė yra atleista DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, t.y. darbo sutartis buvo nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Įsakymų, kurių pagrindu ieškovė buvo atleista iš darbo, atsakovas teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė L. S. buvo priimta į darbą UAB “Valymo cechas” valytojos darbo funkcijoms atlikti, pasirašant 2010-12-15 d. darbo sutartį Nr. 210, pagal kurią darbdavys įsipareigojo mokėti 4,85 Lt už valandą darbo užmokestį ir priedą pagal atsakovo patvirtintus nuostatus. Šios darbo sutarties 3 p. darbdavys nurodė, kad pasikeitus LR Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai/valandos atlyginimą – ne mažiau nei Vyriausybės nustatytoji minimali mėnesinė alga. Šiame punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiamos tik šalių susitarimu. Ieškovei buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis nuo 2010-12-16 d. iki 2011-03-16 d. 2011-04-13 d. ieškovė paštu gavo atsakovo direktoriaus 2011-04-08 d. pasirašytą įsakymą Nr. 18 dėl papeikimo pareiškimo, 2011-04-11 d. įsakymą Nr. 19 dėl papeikimo pareiškimo ir 2011-04-12 d. įsakymą Nr. 20 dėl griežto papeikimo pareiškimo. Ieškovei 2011-04-13 d. pateikus atsakovui pareiškimą-prašymą paaiškinti paštu gautų papeikimų turinį ir pagrindą, atsakovas 2011-04-13 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2011-04-15 d. ieškovė yra atleista iš darbo UAB “Valymo cechas” valytojos pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., t.y. dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo, kartu atsakovas prie šio pareiškimo pridėjo tarnybinius pranešimus, surašytus 2011-04-08 d., 2011-04-11 d. ir 2011-04-12 d., kuriuose yra nurodyta, kad ieškovė netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas, pasiaiškinimus rašyti atsisakė. Įsakymai dėl ieškovės atleidimo jai ir teismui nebuvo pateikti.

Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos šios sąlygos: konkretūs neteisėti darbuotojo veiksmai ar neveikimas; jų pasekmės; priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ir žalingų pasekmių; darbuotojo kaltė. Darbuotojo atleidimas iš darbo pagal vieną iš DK 235 str. 2 d. išvardytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.). Darbuotojui užginčijus tokios drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, darbdavys privalo įrodyti šios nuobaudos skyrimo teisinį ir faktinį pagrįstumą. Jei darbuotojas padaro nusižengimą, už kurį darbdavys mano esant tikslinga atleisti jį iš darbo, darbdavys turi laikytis tam tikros DK nustatytos procedūros.

Atsakovas teigia, kad ieškovė atsisakė vykdyti tiesiogines pareigas ir tokiu būdu padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pagal DK 235 str. 2 d. 11 p. Pažymėtina, kad DK 235 str. 2 d. įtvirtintas pavyzdinis šiurkštus darbo pareigų pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis: 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys, o pagal 11 punktą tokiais pažeidimais pripažįstami ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagal DK 235 str. 2 d. 11 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 str. 2 d. 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007, 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2009 ir kt.). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokias neigiamas pasekmes, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės tiesioginių pareigų vykdymo atsisakymo faktą, teismui nurodė tarnybinius pranešimus (b.l. 18-20). Tačiau pažymėtina, kad šiems pažeidimams pagrįsti teismui nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų. Atsakovas nenurodė, ar dėl ieškovės elgesio įmonė patyrė nuostolių ar kitų neigiamų pasekmių. Darbdavio įsakymuose (b.l. 21-23) dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad ieškovė pažeidė Kolektyvinės sutarties 1.9.1 p. ir Valytojos elgesio ir materialinės atsakomybės taisyklių 1 p., tačiau šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad ieškovės padaryti pažeidimai neįrodyti.

DK 240 str. 1 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės nuobaudos taikymui. Įstatyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine forma, todėl esant ginčui teisme, aplinkybė, kad darbdavys išreiškė tokį reikalavimą, gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais (CPK 177 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad skiriant drausmines nuobaudas ieškovei atsakovas laikėsi DK 240 str. 1 d. privalomo reikalavimo, t.y. darbdavys raštu nepareikalavo, kad darbuotoja pasiaiškintų raštu; teismas neturi duomenų apie tai, ar darbuotojai buvo nustatytas protingas terminas pateikti pasiaiškinimus. Dėl šių nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovei drausminės nuobaudos paskirtos pažeidžiant DK 240 str. 1 d. nuostatas, t.y. nesilaikant drausminėms nuobaudoms skirti nustatytos privalomos tvarkos.

Darbuotojas su įsakymu dėl nuobaudos paskyrimo turi būti supažindintas pasirašytinai (DK 240 str. 3 d.). Aplinkybė, kad darbuotojas buvo pasirašytinai supažindintas su įsakymu, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda, gali būti patvirtinta tik rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuotas darbuotojo pasirašymas apie jo supažindinimą su minėtu dokumentu (CPK 177 str. 4 d.). Kai darbuotojas atsisako pasiaiškinti dėl jam reiškiamų kaltinimų, toks atsisakymas pasiaiškinti įforminamas atitinkamu aktu. Pareiga teisme įrodyti, kad darbuotojas vengė, atsisakė susipažinti su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo tenka darbdaviui. Teismui pateiktuose 2011-04-08 d. įsakyme Nr. 18, 2011-04-11 d. įsakyme Nr. 19, 2011-04-12 d. įsakyme Nr.20 nėra jokių žymų apie ieškovės susipažinimą su priimtais įsakymais (b.l. 21, 22, 23). Atsakovas neįrodė, kad su šiais įsakymais ieškovė buvo supažindinta. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad apie jai paskirtas drausmines nuobaudas ji sužinojo iš atsakovo 2011-04-13 d. pranešimo (b.l. 17), kurį gavo paštu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad darbdavys pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, numatytą DK 240 str. 3 d., nes apie paskirtas drausmines nuobaudas ieškovei nebuvo pranešta.

Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija. Bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbdavys privalo įrodyti, kas darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas, pažeisdamas drausminių nuobaudų skyrimo procedūras, nepagrįstai atleido ieškovę iš darbo pagal. Nenustačius būtinos juridinių faktų sudėties, kuriems esant darbo sutartis gali būti nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.ar 2 p., teismas pripažįsta neteisėtais atsakovo UAB “Valymo cechas” 2011-04-08 d. įsakymą Nr.18, 2011-04-11 d. įsakymą Nr. 19, 2011-04-12 d. įsakymą Nr. 20 neteisėtais, juos panaikina ir konstatuoja, kad ieškovė buvo atleista iš darbo 2011-04-15 d. neteisėtai (CPK 417 str.).

Iš byloje esančio atsakovo pateikto 2011-05-04 d. nurodymo (b.l. 40) matyti, kad buvo priimtas įsakymas Nr. 165 ir įsakymas Nr. 165-1 dėl ieškovės atleidimo, tačiau atsakovas teismui šių įsakymų nepateikė, ieškovė patvirtino, kad šių įsakymų nėra mačiusi ir gavusi. Atsakovas 2011-04-13 d. pranešime (b.l. 17) nenurodė šių įsakymų. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovė buvo atleista iš darbo net nepateikus įsakymų dėl jos atleidimo.

Šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai bei atsakovo neigiamas ieškovės vertinimas, leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai yra konfliktiniai. Kadangi ieškovė, būdama neteisėtai atleista, nesutinka ir neprašo grąžinti ją į ankstesnį darbą, dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos, teismas, vadovaudamasis DK 297 str. 4 d. taiko pažeistų teisių gynimo būdą – darbuotoja negrąžinama į darbą ir jai priteistina DK 140 str. numatyta išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat laikytina, kad darbo sutartis nutraukiama DK 297 str. 4 d. pagrindu – teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Atsakovas pateikė teismui pažymą apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 65). Vidutinis ieškovės darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal 2003-05-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojų ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Vadovaujantis minėtu nutarimu bei atsakovo pateikta pažyma, nustatytina, kad ieškovės vidutinis dienos darbo užmokestis 51,14 Lt. Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-04-15 iki 2011-12-14 nustatytinas dauginant vidutinį dienos darbo užmokestį iš vidutinio metinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, t.y. (21,2 d.d. x 8 mėn.) x 51,14 Lt =8673,34 Lt (neatskaičius mokesčių).

Taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas vidutinis dienos darbo užmokestis (51,14 Lt) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str., 300 str.), taikant penkių dienų darbo savaitės grafiką.

Įvertinus ieškovės darbo stažą įmonėje, DK 140 str. 1 d. 1 p. pagrindu, jai priteistina vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Pagal atsakovo pateiktus duomenis ieškovės vidutinio darbo užmokesčio dydis yra 784,08 Lt, todėl išmokos dydį sudaro 784,08 Lt (neatskaičius mokesčių). CK 6.37 str. pagrindu iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 96,50 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2011 m. vasario mėn. ir 2011 m. kovo mėn. atmestinas, nes šalys sutartyje buvo susitarę, kad ieškovei bus mokamas 4,85 Lt per valandą darbo užmokestis, kas atitinka šiuo metu galiojantį minimalų valandinį atlygį (DK 187 str.).

Pagal DK 299 str., CPK 282 str. 2 d. 2 p. sprendimo dalis dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos (784,08 Lt) priteisimo ieškovei vykdytina skubiai.

Ieškininius reikalavimus patenkinus, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista (DK 302 str. 3 d.). Remiantis CPK 93 str., 96 str. iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis (139 x 4 + 284 = 835) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (21 Lt), viso 840 Lt ir atstovavimo išlaidos (520 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., 417 str., teismas

nusprendė:

Ieškovės L. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovei L. S. paskirtas drausmines nuobaudas neteisėtomis ir panaikinti 2011-04-08 d. įsakymą Nr. 18 “Dėl papeikimo pareiškimo, 2011-04-11 d. įsakymą Nr. 19 “Dėl papeikimo pareiškimo” ir 2011-04-12 d. įsakymą Nr. 20 “Dėl griežto papeikimo pareiškimo”.

Pripažinti ieškovės L. S. atleidimą iš darbo neteisėtu.

Negrąžinti ieškovės L. S. į darbą UAB “Valymo cechas”.

Laikyti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp L. S. ir UAB “Valymo cechas” yra nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 str. 4 d. nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Priteisti ieškovei L. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB “Valymo cechas”, įmonės kodas 302464155 784,08 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 08 ct) išeitinę išmoką, 8673,34 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris litus 34 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-04-15 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-12-14 d.), viso 9457,42 Lt (devyni tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt septyni litai 42 ct) ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2011-05-17 d. iki sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei L. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB “Valymo cechas”, įmonės kodas 302464155, vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-12-14 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatant, kad vidutinis ieškovės darbo dienos užmokestis sudaro 51,14 Lt, taikant penkių dienų darbo savaitės režimą.

Priteistas ieškovei sumas išmokėti atskaičius privalomus mokesčius.

Priteisti iš atsakovo UAB “Valymo cechas”, įmonės kodas 302464155, 840 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas “Swedbank”, mokesčio kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui

Priteisti iš UAB “Valymo cechas”, įmonės kodas 302464155, 520 Lt (penkis šimtus dvidešimt Lt) valstybės naudai už ieškovei valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą, bankas AB “Swedbank”, įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos 784,08 (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų 08 ct) priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Likusią priteistą išieškojimo dalį vykdyti įsiteisėjus teismo sprendimui.

Likusioje dalyje ieškininius reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienas nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Alma Pilipaitienė