Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, nes byloje nustatyti įrodomieji faktai ir atsakovo elgesys patvirtina, kad atsakovas V. G. yra ieškovės sūnaus K. M. tėvas, tačiau savo vaiko neišlaiko, su juo niekada negyveno ir neužmezgė jokių ryšių, todėl V. G. pripažintinas K. M. tėvu, vaiko gyvenamojo vieta nustatytina su motina ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas bei jo įsiskolinimas vaikui, nustatytina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka.

Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais ir argumentais.

Ieškovės sūnaus K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime vaiko tėvas nėra nurodytas (b. l. 11), todėl tėvystę gali nustatyti teismas pagal motinos ieškinį (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis). Įstatymas numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovo atsisakymą ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje liudytoja apklausta ieškovės motina R. M. patvirtino, kad ieškovė yra jos duktė ir bendravo su atsakovu V. G. nuo 2015 metų. Duktė važiuodavo pas V. G. į Kauną ir pas jį nakvodavo. Atsakovas pas jos dukterį taip pat atvažiuodavo. Jie bendravo kaip pora. Liudytoja patvirtino, kad kai jos duktė viešėdavo pas atsakovą, skambindavo atsakovo motinai ir įsitikindavo, kad duktė tikrai yra pas V. G.. Kai duktė pastojo, jai pasakė, kad vaiko tėvas yra V. G.. Liudytoja patvirtino, kad jos duktė su jokiais kitais vyrais prieš pastojimą nebendravo, nes yra uždaro būdo.

Liudytoja S. M. patvirtino, kad su ieškove draugauja nuo 2015 metų ir žino, kad ieškovė tuo metu draugavo su V. G., jie bendravo kaip pora, ieškovė nakvodavo pas atsakovą Kaune. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė sakė, jog su V. G. turi intymių santykių ir kad ieškovės vaiko tėvas yra V. G.. Ieškovę ir atsakovą bendraujančius jis matė ir po vaiko gimimo.

Nors atsakovas iki savo baigiamosios kalbos abejojo savo tėvyste, o dėl jo sąmoningo atsisakymo nuo ekspertizės giminystės ryšiui įrodyti ji nebuvo atlikta, tačiau įrodomieji faktai, patvirtinantys vaiko motinos ir atsakovo bendravimą, lytinių santykių turėjimą iki vaiko gimimo, bei atsakovo atsisakymas ekspertizės, patvirtina atsakovo tėvystę.

Liudytojų parodymai patvirtina ieškovės paaiškinimus apie šalių bendravimą ir artimus ryšius iki vaiko gimimo, o visas ieškovės nurodytas aplinkybes pripažino pats atsakovas. Todėl abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Atsakovas pripažino, kad iki vaiko gimimo artimai bendravo su ieškove, turėjo su ja lytinių santykių. Pažymėtina, kad šalių bendravimo laikotarpis iš esmės kaip tik ir sutampa su atsakovės nėštumo pradžia, o atsakovo abejones dėl savo tėvystės sąlygojusi aplinkybė, kad jis 2015 m. rugsėjo antroje pusėje išvyko į Angliją, negali paneigti ieškovės nurodomų aplinkybių, nes pastoti ieškovė galėjo ir per pirmąją 2015 m. rugsėjo mėnesio pusę, kuomet šalys turėjo lytinių santykių. Taip pat pabrėžtina, kad sužinojęs apie ieškovės nėštumą atsakovas ir toliau bendravo su ieškove, pas ją lankydavosi, o gimus vaikui net yra suteikęs materialinę paramą ieškovei. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis laikė save vaiko tėvu ir kad ieškovės bei liudytojos parodymais nėra pagrindo abejoti.

Taip pat pabrėžtina, kad atsakovas šioje byloje pats prašė paskirti ekspertizę giminystės ryšiui įrodyti, bet paskyrus ekspertizę pats jos atsisakė, nesutikdamas sumokėti užstato ekspertizės išlaidoms padengti (b. l. 44-45, 48). Be to, jis atsisakė ir antrą kartą paskirtos ekspertizės, kurios atlikimo išlaidas būtų padengusi valstybė (b. l. 53, 65-67). Atsakovas nurodė, kad į ekspertizės įstaigą jis nenuvyko dėl lėšų stokos, tačiau tokia ekspertizės atsisakymo priežastis nėra laikytina svarbia, nes į teismo posėdžius atsakovas surasdavo lėšų ir būdų atvažiuoti. Tai reiškia, kad nuvykti į ekspertizės įstaigą jis galėjo taip pat, kaip ir atvykti į teismo posėdį, net jeigu savo lėšų tam ir neturėjo. Tokiais veiksmais atsakovas sąmoningai apsunkino tėvystės nustatymą šioje byloje, nesudarydamas galimybės tėvystę nustatyti patikimais moksliniais įrodymais. Atsakovui buvo įteiktos abi nutartys skirti ekspertizę, kuriose buvo išaiškintos atsisakymo nuo ekspertizės pasekmės, todėl remiantis CK 3.148 str. 2 d., atsakovo atsisakymas ekspertizės vertinamas kaip jo tėvystės įrodymas.

Nustačius atsakovo tėvystę, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka ir ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Be to, teismo posėdžio metu pateikta Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvada patvirtina, kad ieškovės šeima, nors ir yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau dėl gaunamos socialinės pagalbos padėtis jos šeimoje gerėja, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus.

Nustačius atsakovo tėvystę ir gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti ir vaiko išlaikymo klausimą (CPK 392 str. 1 d.), nes atsakovas išlaikymo sūnui neteikia. Pagal įstatymą tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Pareigos išlaikyti savo vaiką negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti, todėl esant reikalavimui priteisti išlaikymą vaikui, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti atmestas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir iš tėvo priteistiną išlaikymo dydį.

Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, todėl situacija kai išlaikymą teikia tik vienas iš tėvų pažeidžia išlaikymui būtino nepilnamečio vaiko po­rei­kių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą ir būtina užtikrinti, kad savo pareigą išlaikyti vaiką vykdytų abu tėvai. Ieškovės nurodomas 100 Eur išlaikymo dydis per mėnesį, kuris reikalingas būtiniems sūnaus poreikiams patenkinti, nėra per didelis, neprieštarauja nei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nei suformuotai teismų praktikai. Vaikų išlaikymo bylose teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga, tačiau pabrėžiama ir tai, kad dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-209/2013), todėl toks dydis gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis, priklausomai nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Nuo 2018-01-01 minimali mėnesio alga yra 400 eurų, todėl ieškovės nurodoma sūnaus poreikiams patenkinti prašoma priteisti 100 Eur suma neviršija pusės minimalios mėnesio algos, kurią įprastai turėtų mokėti vienas iš tėvų. Be to, atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu, todėl ginčo dėl išlaikymo dydžio nėra ir ši aplinkybė laikytina įrodyta (CPK 187 str. 1 d.).

Tai, kad kitomis aplinkybėmis išlaikymas vaikui galėtų būti ir didesnis nesuponuoja būtinybės dabartiniu metu priteisti didesnį išlaikymą ir šioje byloje, nes ieškovė geriausiai žino kiek lėšų sūnaus poreikiams jai reikia konkrečiomis, šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ieškovė patvirtino gyvenanti savo motinos namuose ir būsto išlaikymas jai nieko nekainuoja, o institucijos, teikiančios išvadą atstovė patvirtino, kad ieškovės sūnus gauna nemokamą maitinimą darželyje ir lanko jį nemokamai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės vaiko išlaikymo išlaidos iš tiesų yra mažesnės nei tėvų, kurie patiria papildomas išlaidas, kurių neturi ieškovė. Todėl ieškovei nereikalaujant didesnio išlaikymo ir nesant jokių papildomų vaiko poreikių nei įprasta, nėra pagrindo viršyti ieškinio reikalavimus ir priteisti didesnį išlaikymą. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms tiek dėl vaiko poreikių, tiek dėl abiejų šalių turtinės padėties, išlaikymo dydis gali būti keičiamas bet kuriuo metu jeigu dėl to bus kreiptasi į teismą (CK 3.201 straipsnis).

Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis teiktinas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 straispnis).

Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi byloje nustatyta ir atsakovas pripažino, jog išlaikymo savo sūnui neteikė nuo pat jo gimimo, tai tenkinant ieškinį, iš atsakovo išieškotinas ir ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas už 12 mėnesių iki ieškinio pateikimo (CK 3.200 straipsnis). Tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, todėl iš atsakovo priteistina ieškovės prašomas 720 Eur dydžio įsiskolinimas.

Šalys neprašė priteisti savo bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nesprendžiamas.

Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (b. l. 42), ir už procesinių dokumentų įteikimą, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalis). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalie 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis skaičiuojamas nuo priteistos sumos, kuris sudaro 36 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 %). Žyminis mokestis, galiojęs ieškinio padavimo metu, už visus neturtinius reikalavimus sudaro 41 Eur. Bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, šioje byloje sudaro 25,21Eur. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 102,21 Eur (36 Eur + 41 Eur + 25,21Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 291,65 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei (b. l. 86), nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Išlaikymą išieškoti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos - 2017 m. birželio 23 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo perio­di­nėmis išmo­ko­mis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą ir išieškoti šią sumą K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bei pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

K. M. tėvas V. G. gali lankyti savo sūnų dieną bet kuriuo metu dalyvaujant vaiko motinai I. M., o vaikui pradėjus lankyti mokyklą, pasiimti jį pas save savaitgaliais, atostogauti su juo vieną kartą per metus.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 102,21 Eur (vieną šimtą du eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąs­kaitą „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 291,65 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 32 ct) antrinės teisinės pagalbos iš­lai­dų valstybei, jas su­mo­kant į jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąs­kaitą „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, arba AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas – 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.