- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- e2-587-512/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
dalyvaujant ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovei N. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. N. (buv. C.) dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo priteisti iš atsakovo A. N. (buv. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) PSDF biudžetui padarytą 67,13 Eur (šešiasdešimt septyni Eur 13 ct) žalą ir įpareigoti žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.
Nurodė, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nustatė, kad 2018-01-19, 2018-01-31 atsakovui (-ei) A. N. (C.) buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 67,13 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017-12-31. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2018 m. sausio mėnesį nebuvo sumokėta. Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 5 d. numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 1–9 d. nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad kai kreipėsi į gydymo įstaigą prašė tiksliai patikrinti jo socialinio draustumo statusą. Žinojo, kad darbdavys gali jį atleisti iš darbo. Todėl prašė tiksliai informuoti ar gali gauti paslaugas su kompensacija ar jau nebeturi tam teisės. Med. įstaigai, dirbant su ligonių kasų programomis, kurios yra įdiegtos kiekviename medicininiame centre, dirbančiame su Valstybine teritorine ligonių kasa, tai atlikti yra privaloma prieš teikiant valstybės kompensuojamas med. paslaugas. Medicininis centras, į kurį kreipėsi dėl paslaugos, informavo jį, kad gali kreiptis su turimu šeimos gydytojo išduotu siuntimu dėl kompensuojamos med. paslaugos gavimo. Po paslaugos atlikimo jam sąskaita nebuvo išstatyta, nebuvo perspėtas, kad buvo padarytas koks nors tvarkos pažeidimas. Jeigu būtų žinojęs, kad paslauga jam bus mokama, būtų jos atsisakęs, nes jo finansiniai ištekliai yra labai riboti. Turi mažametį vaiką, kuriam nustatyta diagnozė autizmas ir kuris turi invalidumą. Taigi finansai jam pirmiausiai reikalingi vaiko sveikatos ir raidos reikmėms. Mano, kad situacija susiklostė ne dėl paciento kaltės, o atsakomybė tenka medicininiam centrui, kuris privalo patikrinti paciento privalomojo socialinio draudimo statusą ir tinkamai informuoti apie teikiamas mokamas paslauga. Su juo tiesiogiai susisiekta nebuvo nei karto. Nesulaukė nei skambučio, nei laiško iš med. įstaigos su pranešimu apie susiklosčiusią situaciją. Taigi, jeigu paciento registracijos darbas buvo atliktas tinkamai, tai visus jo kontaktus med. įstaiga turėjo ir galėjo su juo susiskambinti. Jeigu kontaktų nebuvo, tai parodo, kad darbas buvo atliktas netinkamai. Tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad ir paciento patikros darbas VTKL sistemoje buvo atliktas prastai, ar visai nebuvo atliktas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaiko, patvirtina jame nurodytas aplinkybes, prašo patenkinti ieškinyje pateiktų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovui 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. sausio 31 d. dienomis buvo suteiktos gydymo paslaugos. Ieškovė VĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė už atsakovui suteiktas paslaugas sumokėjo 67,13 Eur. Duomenų, kad už atsakovą (ar jis pats) būtų sumokėta draudimo įmoka už 2018 m. sausio mėn., nėra.
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso.
Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, todėl ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c. papunktis).
Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).
Šioje byloje nustatyta, kad atsakovui gydymo paslaugos buvo suteiktos nesant sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Pats atsakovas atsiliepime pripažino, kad nebuvo įsitikinęs ar nėra atleistas iš darbo, ir ar už jį sumokėta įmoka. Minėta, kad jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Atsakovas šios savo pareigos nevykdė, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad jis 2018 m. sausio mėn. jau niekur nedirbo, pats privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokėjo, todėl turi atlyginti žalą.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir neatlygino žalos PSDF biudžetui išlaidų, nors jam 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti padarytą žalą PSDF biudžetui, konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 67,13 Eur (šešiasdešimt septyni Eur 13 ct) žalą Valstybinei ligonių kasai prie SAM (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.
Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.