Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Talismanas Lt“ ieškinį atsakovui S. R. dėl administravimo išlaidų priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1654-866/2017 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimą iškėlė S. R. personaliai firmai (toliau – Įmonė) bankroto bylą, paskirdamas Įmonės administratoriumi ieškovą UAB „Talismanas Lt“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino 1740 Eur sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2017 m. sausio 5 d. nutartimi teismas nutarė taikyti Įmonei supaprastintą bankroto procesą, o 2017 m. vasario 2 d. nutartimi teismas Įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinto 2140 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1140 Eur administratoriaus atlyginimui ir 1000 Eur administravimo išlaidoms. 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi teismas pripažino Įmonės veiklą pasibaigusia ir nutarė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Juridinių asmenų registro duomenimis, Įmonės savininku nuo 1992 m. rugsėjo 14 d. buvo atsakovas S. R. (b. l. 28-29).

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai, bei daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Tokie atvejai, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kai įmonės vadovas, matydamas realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai, taip pat ir imperatyvūs įstatyme nustatyti įpareigojimai.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją. Taigi viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kai vadovas pažeidžia pareigą įmonei esant nemokiai pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jam gali kilti pareiga atlyginti bankroto administravimo išlaidas. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Taigi įstatymas nustato, kad vadovui gali kilti pareiga atlyginti apmokėtas bankroto administravimo išlaidas (bankroto administratoriaus atlyginimą ir kitas bankroto administratoriaus apmokėtas išlaidas), tuo atveju, jeigu jis įmonei esant nemokiai nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Įmonei bankroto byla teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškelta vieno iš Įmonės kreditorių iniciatyva. Tuo tarpu atsakovas, kaip įmonės savininkas (vadovas) dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Taigi atsakovas, esant Įmonės nemokumui, neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdamas įmonės vadovui įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą.

Bylos duomenimis, ieškovas kaip bankroto administratorius bankroto proceso metu administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonei tapus nemokiai, atsakovas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nepateikė, ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo jo turėtas administravimo išlaidas (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis). Minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtino 1740 Eur sumą, kurią administratorius turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, o 2017 m. vasario 2 d. nutartimi teismas visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtino 2140 Eur administravimo išlaidų sąmatą (iš jų 1140 Eur administratoriaus atlyginimui ir 1000 Eur administravimo išlaidoms). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas nurodytomis nutartimis nustatė bankroto administratoriui UAB „Talismanas Lt“ administravimo išlaidų ribą, iki kurios pastarasis turėjo teisę naudoti lėšas administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo bankroto procese faktiškai patirtų administravimo išlaidų buvimą ir jų dydį. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimo atsakovo atžvilgiu pagrįstumą, t. y. ataskaitą apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas ir / ar kitus dokumentus, patvirtinančius ieškovo kaip bankroto administratoriaus Įmonės bankroto procese faktiškai patirtų administravimo išlaidų buvimą ir jų dydį (b. l. 56-57). Vykdydamas minėtą teismo nutartį, ieškovas detalizavo patirtas administravimo išlaidas, nurodytas konkrečias sumas, kurios buvo skirtos archyvui, pašto išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, darbuotojų atlyginimams, kurui ir kt., tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas faktiškai patyrė jo nurodomas išlaidas, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad net ir taikant supaprastintą bankroto procesą, administratorius turėtų atsiskaityti už išlaidų naudojimą, todėl turėtų pateikti išlaidų ataskaitą, kurią tvirtintų teismas, nes visus kreditorių susirinkimui priskirtus klausimus supaprastintame procese sprendžia teismas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrodinėjant prašomos priteisti žalos (nuostolių) dydį, t. y. patirtas administravimo išlaidas, dėl vadovo neteisėtų veiksmų (įmonei esant nemokiai nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), nei kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nei teismo nutartimi nustatyta administravimo išlaidų sąmata (tame tarpe ir taikant supaprastintą bankroto procesą), nėra prejudicinis faktas žalos (nuostolių) dydžiui nustatyti, nes administravimo išlaidų sąmata reiškia tik lėšų sumos nustatymą, kuria gali disponuoti administratorius vykdydamas bankroto procedūras, tačiau faktiškai patirtos yra tvirtinamos arba kreditorių susirinkimo arba teismo. Bankroto administratoriaus atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą, tačiau kitos administravimo išlaidos bankroto procedūroms atlikti bankroto administratoriui atlyginamos tik faktiškai patirtos (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-340/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Įmonės bankroto procese faktiškai patirtų administravimo išlaidų buvimą ir jų dydį, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 3880 Eur žalą, kurią sudaro patirtos administravimo išlaidos (CPK 178, 185 straipsniai). Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtino ieškovui kaip Įmonės bankroto administratoriui 1140 Eur atlyginimą, kurio dydis nustatytas pagal Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, todėl jo įrodinėti nereikia. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimo visa apimtimi, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui priteistina iš atsakovo 1140 Eur administravimo išlaidų (atlyginimo), o likusi ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1140 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kurio suma sudaro 116 Eur (3880 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 80 straipsnio 7 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 29,38 proc. ieškinio reikalavimų), valstybės naudai iš atsakovo priteistina 34 Eur žyminio mokesčio (116 Eur x 29,38 proc.).

Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 8,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Talismanas Lt“, į. k. 302676083, iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1140 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt eurų) administravimo išlaidų (atlyginimo) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1140 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ir 8,34 Eur (aštuonis eurus ir 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.