Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) Uždarosios akcinės bendrovės „Stukma“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje Uždaroji akcinė bendrovė „Dairosta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. N. 2021 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. 0157/21/00109 skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, paaiškino, jog jam yra pateiktas vykdyti 2021 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. e2-4295-640/2020, dėl 92 807,03 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Stukma“ trečios eilės išieškotojos UAB „Dairosta“ naudai. Nurodė, kad užvedus vykdomąją bylą, 2021 m. sausio 20 d. buvo parengtas ir skolininkei išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą su kitais pridedamais antstolio procesiniais dokumentais. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 20 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojos prašymas raginimo metu areštuoti skolininkės pinigines lėšas bei turtą, nes skolininkė pardavinėja nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tokį išieškotojos prašymą, daliai skolininkės turto bei sąskaitų esant nesuvaržytiems bei kylant grėsmei, kad turtas/lėšos bus iššvaistyti, 2021 m. sausio 20 d. buvo priimti skundžiami procesiniai dokumentai t. y. patvarkymas dėl skolininkės turto bei lėšų arešto raginimo metu Nr. S1-21-157-1781, nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S1-21-157-1782 ir Turto arešto aktas Nr. S1-89921. Pažymėjo, kad 2021 m. sausio 20 d. patvarkymas, priešingai nei teigia skolininkė, yra priimtas laikantis CPK 658 straipsnio 2 dalies ir kitų įstatymų nuostatų bei yra motyvuotas. Paaiškino, jog patvarkyme nurodoma, jog jis priimtas atsižvelgiant į pavojų, kad turtas/lėšos bus iššvaistytos. Nurodė, kad remiantis vykdomosios bylos medžiaga, skolininkė perleido nekilnojamojo turto objektų (dalį jų jau ir antstolio areštuotų), tačiau apie atsiskaitymą su išieškotoja šiai dienai antstoliui nėra žinoma. Be to, paaiškino, jog dėl nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą bei Turto arešto akto panaikinimo skunde skolininkė nepateikia jokių argumentų. Pažymėjo, kad skolininkės antstoliui pateiktas skundas yra visiškai nepagristas, skolininkė jame nepateikė teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais būtų grindžiamas antstolio 2021 m. sausio 20 d. skundžiamų procesinių dokumentų neteisėtumas, todėl jie nėra naikintini.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 9 d. 15.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. kovo 9 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Skundas atmenstinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/21/00109 kopijos nustatyta, kada antstolis A. N. vykdo skolos išieškojimą pagal 2021 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4295-640/2020 dėl 92 807,03 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Stukma“ trečios eilės išieškotojos UAB „Dairosta“ naudai. Antstolis nenustatęs akivaizdžių kliūčių 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-21-157-1701 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (b. l. 41). 2021 m. sausio 20 d. išieškotoja pateikė prašymą raginimo metu areštuoti skolininkės pinigines lėšas bei turtą, nes skolininkė pardavinėja nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į pateiktą išieškotojos prašymą 2021 m. sausio 20 d. antstolis atliko skundžiamus veiksmus t. y. priėmė patvarkymą dėl skolininkės turto bei lėšų arešto raginimo metu Nr. S1-21-157-1781 (b. l. 33), nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S1-21-157-1782 (b. l. 34) ir Turto arešto aktą Nr. S1-89921 (b. l. 35). Skolininkė nesutindama su tokiais antstolio veiksmais 2021 m. sausio 25 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų prašydama panaikinti 2021 m. sausio 20 d. antstolio patvarkymą dėl skolininkės turto bei lėšų arešto raginimo metu, nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą bei turto arešto aktą, kadangi nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti šiuos dokumentus. Antstolis skolininkės skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju antstolis, 2021 m. sausio 20 d. priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną priėmė ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-157-1708, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jei pareiškėja (skolininkė) per dešimties dienų terminą nuo šio raginimo gavimo dienos neįvykdys teismo sprendimo ir neapmokės raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Byloje ginčo, kad raginimas pareiškėjai įteiktas 2021 m. sausio 20 d. (raginimas buvo išsiųstas pareiškėjos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vadovo R. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), el. paštu ir papildomai įteiktas viešai) ir terminas, per kurį ji gali savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą, pasibaigė 2021 m. vasario 10 d., nėra.

Pažymėtina, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, įteikia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnis). CPK 655 straipsnio 1 dalis numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).

Motyvuojamoji dalis

CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato, kad priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Taigi, viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte taip pat nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

Įvertinus aukščiau nurodytą reglamentavimą atkreiptinas dėmesys, kad turto ir (ar) lėšų areštas nėra laikytinas priverstinio vykdymo priemone. CPK 658 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 punkte taip pat numatyta, kad jeigu yra pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti, antstolis, išsiuntęs skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, areštuoja skolininko turtą ar pinigines lėšas ir priima motyvuotą patvarkymą, kuriame nurodo aplinkybes, dėl kurių yra pavojus, kad turtas ar piniginės lėšos gali būti paslėpti. Taigi, antstolio, išsiuntusio skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje atliekami veiksmai iš esmės yra riboti, t. y. jis gali spręsti dėl skolininko turto ir (ar) piniginių lėšų arešto, tačiau negali atlikti priverstinio išieškojimo veiksmų.

Pažymėtina, kad nors CPK 698 straipsnyje yra išskiriami trys išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose, galimi antstolio taikyti apribojimai (areštas ir nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų)), tačiau tik piniginių lėšų ir turto areštas yra galimas iki raginime nėra suėjęs terminas įvykdyti teismo sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 punktas).

Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010).

Pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento. Apie poreikį areštuoti turtą savarankiškai sprendžia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2184/2013).

Nagrinėjamu atveju, antstolis 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr.S-21-157-1781 areštavo pareiškėjos (skolininkės) UAB ,,Stukma“ pinigines lėšas jai priklausančiose banko sąskaitose bei jos turtą (turto arešto mastas 94 325,12 Eur). Antstolis patvarkymą priėmė, remdamasis išieškotojos prašyme pateiktas įrodymais dėl pareiškėjos (skolininkės) sudaromų sandorių ir pateiktais argumentais, kad skolininkė visais įmanomais būdais vilkina sprendimo vykdymą ir galimai sieks to išvengti, ir atsižvelgęs į tai, kad skolos suma yra didelė, ir neareštavus skolininkei priklausančio turto, sprendė, jog skolos išieškojimas gali nepagrįstai užsitęsti. Įvertinus nurodytas aplinkybės bei byloje esančiu įrodymus konstatuoti, jog antstolio sprendimas dėl pareiškėjos turto arešto pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį nebuvo nemotyvuotas ir aiškiai nepagrįstas, nėra jokio teisino pagrindo.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nėra nurodžiusi pagrįstų argumentų, kad antstolio priimtas patvarkymas dėl turto arešto prieštarautų konkretiems turto areštą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog suėjus raginimo terminui pareiškėja sprendimą vykdo, ar yra įvykdžiusi.

Kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, priimant sprendimą neturi, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Tačiau pažymėtina, jog išieškotojas teikdamas prašymą dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo jokių duomenų apie jų dalinį įvykdymą nepateikė, todėl antstolė paskaičiuodama vykdymo išlaidas pagrįstai rėmėsi vykdomuosiuose dokumentuose nurodytomis sumomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Stukma“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.