Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-04 · Administracinė byla Nr. I-1632-422/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-04
Bylos Nr.
I-1632-422/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01346-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1632-422/2016Proceso Nr. 3-62-3-01346-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. Č. ( A. Č. ),

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovei E. Z. ,

trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) ir teismo posėdžių metu nurodė, kad laikotarpiais nuo 2012-10-17 iki 2013-04-17, nuo 2013-08-22 iki 2014-02-22, nuo 2014-10-28 iki 2015-07-28, jam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau –ir Pravieniškių PN) Drausmės grupės 12-ame būryje atsakovas neužtikrino minimalaus teisės aktais nustatyto gyvenamojo ploto. Drausmės grupės 12-o būrio 5-oje sekcijoje gyveno 5-6 žmonės, o jos plotas apie 9 kv.m. Tvirtino, jog atsakovas klaidina teismą, teigdamas, jog minėtoje patalpose buvo tik 4 miegamosios vietos, nes į ją 1-2 lovos būdavo atnešamos papildomai, o kai sumažėdavo žmonių, išnešamos, 2012 m. žiemos metu ir 2013 m. spalio –gruodžio mėnesiais patalpoje gyveno 6 žmonės. Tvirtino, jog kameroje nebuvo sudaryta saugi sveikatai aplinka, nes remontas patalpose buvo atliktas prieš 15-20 metų, Pataisos namai neturi privalomo leidimo-higienos paso, sienos supeliję, tapetai atsilupę, langai nesandarūs, žema temperatūra, prastas apšvietimas, yra graužikų ir buitinių parazitų. Nurodė, jog dėl tokių kalinimo sąlygų buvo žeminamas pareiškėjo orumas, jis patyrė dvasinių skausmų ir fizinių nepatogumų, pablogėjo regėjimas, nusilpo imuninė sistema, susirgo hemarojumi. Neturtinę žalą vertina 50 000 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b.l. 16-21 ir atsakovo atstovė teismo posėdžių metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti, o skunde išdėstyti teiginiai ir argumentai neatitinka tikrovės. Nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiais nuo 2012-03-29 iki 2012-09-29, nuo 2012-10-17 iki 2013-04-17, nuo 2013-08-22 iki 2014-02-22 ir nuo 2014-10-28 iki 2015-07-28 už sistemingą ir piktybišką vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo laikomas 3-io lokalinio sektoriaus drausmės grupėje 12-ame būryje, 5-oje patalpoje, kurios plotas 11,87 kv.m., miegamųjų vietų skaičius-4. Miegamosios vietos buvo užimtos ne visada, todėl gyvenamojo ploto pareiškėjui teko daugiau negu numato teisės aktai. Pažymėjo, jog drausmės grupės nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Akcentavo bausmės atlikimo Pravieniškių PN bendrąsias sąlygas, t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Drausmės grupės nuteistiesiems yra taikomi griežtesni režimo reikalavimai, kurie apibrėžti Bausmių vykdomo kodekse ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau pareiškėjo galimybė judėti po visą drausmės grupės lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki miego laiko. Jis pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę galėjo vaikščioti bendrabučio patalpoje, lokalinio sektoriaus teritorijoje, pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštyne, dalyvauti bendruose masiniuose renginiuose.

Atsakovo atstovė nurodė, jog Visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu minėtų patalpų netikrino, tačiau pareiškėjui buvo užtikrinta saugi sveikatai aplinka. Gyvenamųjų patalpų remontas buvo atliekamas pagal poreikį ir skiriamas lėšas. Atsižvelgiant į 2011 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės pasirašytą susitarimo memorandumą dėl 2009-2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo (Žin., 2011, Nr. 56-2689), Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje pradėti gyvenamosios zonos patalpų rekonstravimo į kamerų tipo patalpas darbai. Įstaiga užtikrino tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Visuose gyvenamosiose patalpose įrengta šildymo įranga, tinkamas apšvietimas. 3-io sektoriaus12 būrio 5patalpa buvo vėdinama per langus laikantis Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos įsakymo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24-o punkto reikalavimų.

Pravieniškių PN 2014-11-14 sudarė sutartį Nr. KN-P-2011/200/71-161 su UAB „Dezinfa", pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

Teigė, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės, siejamos su bausmės atlikimo sąlygomis pataisos namuose, nepagrįsti. Pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir savo teisių pažeidimo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas, apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normas) jis laikomas 2012-2015m. tam tikrais laikotarpiais, perpildytose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl netinkamų sąlygų, jam atliekant bausmę Pravieniškių PN drausmės grupės 12-ame būryje tam tikrais laikotarpiais nuo 2012-10-17 iki 2015-07-28.

Teismui pateikti atsakovo duomenys patvirtina, kad laikotarpiais nuo 2012-03-29 iki 2012-09-29 ( dėl šio laikotarpio ginčo nekelia), nuo 2012-10-17 iki 2013-04-17, nuo 2013-08-22 iki 2014-02-22 ir nuo 2014-10-28 iki 2015-07-28 pareiškėjas buvo kalinamas 3-io lokalinio sektoriaus drausmės grupėje 12-ame būryje, 5-oje patalpoje ( I t., b.l. 11, 23-24, II t., b.l. 6, 10).

Drausmės grupės nuteistiesiems yra taikomi griežtesni režimo reikalavimai, kurie apibrėžti Bausmių vykdomo kodekse (BVK 75 str.) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau drausmės grupės nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Tai patvirtina teismui pateikti įrodymai – pataisos namų administracijos pažymos ( I t., b.l. 11, II t., b.l. 8), patalpų planai ( II t., b.l. 10, 21), Pravieniškių PN direktoriaus įsakymas „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-ame sektoriuje patvirtinimo“ ( II t., b.l. 19-20), kiti pataisos namų administracijos įsakymai( II t., b.l. 11-15).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nurodytu 5-os patalpos plotu (11,87 kv.m.) bei joje gyvenusių nuteistųjų skaičiumi ginčo laikotarpiu. Teismo posėdžio metu patikslino, jog minėtoje patalpoje 2012 m. žiemos laikotarpiu ir 2013 m. spalio – gruodžio mėnesiais gyveno 5-6 nuteistieji. Nesutikimą iš esmės grindė fotonuotraukomis iš baudžiamosios bylos Nr.03-1-00509-14. Minėtos nuotraukos darytos 2014-02-14 įvykio vietos apžiūros metu (I t., b.l. 148-152), todėl, teismo nuomone, jos neįrodo situacijos 2012-2013 m., tačiau iš nuotraukų matyti, jog 2014-02-14 minėtoje patalpoje buvo 5 lovos ( po 2 dvivietes lovas iš kairės ir iš dešinės pusės bei dar viena), kai tuo tarpu atsakovas teikdamas 2014 m. duomenis apie 5-os patalpos miegamųjų vietų skaičių nurodė, jog tuo metu patalpoje buvo 4 miegamosios vietos. Tai sudaro pagrindą teismui abejoti atsakovo pateiktų duomenų teisingumu ir esamą situaciją vertinti silpnesnės šalies naudai. Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčo patalpa buvo 9 kv.m. ploto, todėl minėti argumentai pripažintini neįrodytais.

Remiantis nustatytų aplinkybių visuma, darytina išvada, jog byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai, jog patalpoje Nr. 5 2012 m. -2013 m. žiemos laikotarpiu, t.y. nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. ir 2013 m. spalio – gruodžio mėnesiais buvo 5 miegamosios vietos, todėl atsižvelgiant į patalpos plotą, kuris sudaro 11,87 kv.m., pareiškėjui vidutiniškai teko 2,37 kv.m., t.y. 0,73 kv.m. mažiau negu numato teisės aktai. Tačiau pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog pristatoma lova patalpoje būdavo ne visada, kartais būdavo išnešama, o padaugėjus asmenų skaičiui, vėl įnešama. Taigi, pažeidimas nebuvo nuolatinio pobūdžio ir truko palyginti trumpą laiko tarpą. Duomenų apie tai, kad minėtoje patalpoje buvo 6 nuteistieji byloje nesurinkta.

Kitu pareiškėjo buvimo ginčo patalpoje laikotarpiu ploto norma buvo pažeista nežymiai, t.y. trūko 0,14kv.m. ploto.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėtoje patalpose jis buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, nes dėl seniai atlikto remonto sienos buvo apipeliję, neužtikrintas tinkamas apšvietimas, temperatūra, buvo graužikų, pataisos namai neturi privalomo leidimo-higienos paso.

Atsakovas nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu minėtos patalpos nebuvo tikrintos. Tačiau byloje yra duomenų, jog pareiškėjas 2015-09-29 kreipėsi į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl sąlygų patikrinimo 3-ojo sektoriaus drausmės grupės 12-ojo būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 ir jo skundo pagrindu buvo patikrintas minėtų patalpų atitikimas higienos sanitarinėms normoms. Tai patvirtina 2015-10-28 Kauno visuomenės sveikatos centro raštas Nr. 2-4395-7(4.11) (toliau – ir Raštas) (It., b.l.87). Ir nors minėtame rašte išdėstyti tikrinimo faktai yra siejami su vėlesniu laikotarpiu, teismas juo remiasi, nes byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad situacija per tą laiką sanitarinių-higienos sąlygų požiūriu ginčo patalpose būtų pasikeitusi.

Rašte nurodyta, jog gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 ir 12-o drausmės grupės būrio bendrose patalpose lubos, sienos, grindys neatitinka HN reikalavimų, kadangi nelygios, nėra dezinfekuojamos, kai kuriose patalpose matomas pelėsis, remonto darbai 3-iame sektoriuje neatliekami, nes planuojama visų patalpų renovacija. Minėtas raštas patvirtina, jog tikrinimo metu taip pat buvo nustatyti HN 76:2010 numatytos normos dirbtinės apšvietos, temperatūros, santykinės drėgmės reikalavimų pažeidimai (dirbtinė apšvieta nustatyta 84 lx, tuo tarpu norma > 200lx, temperatūra- 15,2/15,4 laipsnių C, norma – 18-22 laipsniai C, oro santykinė drėgmė- 60,2/60,4 proc., norma 35-60 proc. Taip pat minėtame rašte užfiksuoti natūralaus apšvietimo, oro judėjimo greičio neatitikimai higienos normoms, tačiau nurodyta, jog minėti normos reikalavimai netaikomi, nes susiję su pastato rekonstrukcijos darbais. Įvertinus minėtame rašte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl patalpų pelėsio, tinkamo apšvietimo, temperatūros neužtikrinimo yra pagrįsti.

Į bylą atsakovo pateiktas Kauno visuomenės sveikatos centro 2011-02-14 Leidimas – higienos pasas Nr. 9-0128(13) ( I t., b.l. 156) paneigia atsakovo skunde nurodytą aplinkybę, jog pataisos namai neturi privalomo leidimo-higienos paso, todėl minėtas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais tarakonais ir graužikais pataisos namų gyvenamosiose patalpose. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog pagal Sutarties Nr. KN-P-2014/392, sudarytos su UAB „Dezinfa“ ( I t., b.l. 5-52), pagrindu buvo atliekamos kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos, tai įrodo Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo ( I t., b.l. 54-58) duomenys, todėl pareiškėjo nurodytos abstrakčios aplinkybės, siejamos su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo, neįrodytos.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl laikymo nepriimtinomis sąlygomis jam atsirado sveikatos problemų, t.y.susirgo hemarojumi, pablogėjo regėjimas, nusilpo imuninė sistema.

Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu ( 2014-11-20, 2015-01-09, 2015-03-27, 2015-06-19 įrašai), pareiškėjas kreipėsi į medikus, skųsdamasis dėl virškinimo sutrikimo, pilvo pūtimo, hemorojaus ( I t., b.l. 29,30,36). 2015 m. pareiškėjui buvo diagnozuotas hemorojus (Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-04-01 Epikrizė, I t., b.l. 35), tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas sveikatos sutrikimas atsirado būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymėtina, jog jis nustatomas ir laisvėje esantiems asmenims.

Sveikatos istorijos duomenys įrodo, jog pareiškėjas taip pat kreipėsi į medikus su psichologinio- psichinio pobūdžio nusiskundimų, reikalaudamas skirti psichotropinius vaistus, tačiau medikų įrašuose nurodyta, jog psichinių susirgimų nerasta, psichotropinių vaistų skyrimui nėra pagrindo ( I t., b.l. 32, 35). Duomenų apie pareiškėjo regėjimo pablogėjimą ir kitus jo nurodomus sveikatos sutrikimus ginčijamu laikotarpiu Sveikatos istorijoje nėra.

2015-07-28 Pravieniškių PN –AK Psichologinės tarnybos pažymoje Nr. 73(3)-401 ( I t., b.l. 25) nurodyta, jog minėtą tarnybą dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su netinkamomis sąlygomis pataisos namuose, nesikreipė. Ginčo dėl netinkamo gydymo pareiškėjas šioje byloje taip pat nekelia. Kadangi duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti būtent netinkamų laikymo sąlygų pataisos namuose. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų, t.y. dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkto įtvirtinto reikalavimo ( dėl mažesnio kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui ploto), dėl sanitarinių- higienos reikalavimų (patalpų pelėsio, tinkamo apšvietimo, temperatūros) neužtikrinimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. A. Č. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas plotas gyvenamosiose patalpose ginčijamu laikotarpiu gyveno palyginti ilgą laiką (21 mėnesį), tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrosios sąlygos. Pareiškėjas nurodytą kalinimo laiką gyveno bendrabučio tipo patalpose, nors jam ir buvo taikomi Drausmės grupės nuteistiesiems griežtesni režimo reikalavimai ( I t., b.l. 42-49), tačiau jis turėjo judėjimo laisvę savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, galėjo sportuoti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina veikla ( II t., b.l. 8,10, 19). Pažymėtina, jog 2011-11-03 Pravieniškių PN direktoriaus įsakymu Nr. V-506 patvirtintame Drausmės grupės 12-o būrio nuteistųjų priežiūros ir laikymo sąlygų tvarkos apraše (toliau ir -Aprašas), (II t., b.l. 163-164) yra numatyti judėjimo apribojimai 2-o ir 3-io būrių nuteistiesiems, tuo tarpu pareiškėjas bausmę atliko 12-ame būryje, todėl minėti apribojimai jam nebuvo taikomi. Teismo nuomone, pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine ir kt. veikla iš dalies kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trūkumą.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, perkėlimo į kitas gyvenamąsias patalpas pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad jo sveikatos būklė jam būnant Pravieniškių PN-AK būtų ženkliai pablogėjusi. Taigi konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis, tačiau teismo vertinimu, nustačius ilgą laikotarpį buvusį ploto trūkumą, sanitarinių –higienos reikalavimų pažeidimus, nepakanka apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip satisfakcija dėl patirtų nepatogumų, tačiau reikalinga priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, įtaką pareiškėjo sveikatai, nustačius, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu į pataisos namų administraciją nesikreipė (su skundais kreipėsi tik po bylos iškėlimo teisme, I t., b.l. 81, 84-88, 126), nesant duomenų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. Č. (A. Č. ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 300 Eur ( tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė