- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- A-1165-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01346-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. balandžio 17 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. vasario 22 d. ir nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. liepos 28 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3 lokalinio sektoriaus drausmės grupės 12 būryje. Teigė, kad buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. 3 lokalinio sektoriaus drausmės grupės 12 būrio patalpoje Nr. 5 buvo laikomi 5–6 žmonės, o jos plotas buvo apie 9 kv. m. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo sudaryta saugi sveikatai aplinka, nes remontas patalpose buvo atliktas prieš 15–20 metų. Pravieniškių PN-AK neturėjo privalomo leidimo-higienos paso. Kalinimo patalpose sienos buvo apipelijusios, tapetai nuo jų atsilupę. Langai buvo nesandarūs. Patalpose buvo žema oro temperatūra. Taip pat buvo prastas apšvietimas. Laisvės atėmimo įstaigoje veisėsi graužikai ir parazitai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, taip pat kad pablogėjo jo regėjimas, nusilpo imuninė sistema, susirgo hemarojumi. Pareiškėjo nuomone, dėl jo netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 29 d., nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. balandžio 17 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 22d. iki 2014 m. vasario 22 d. ir nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. liepos 28 d. už sistemingą ir piktybišką vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo laikomas 3 lokalinio sektoriaus drausmės grupės 12 būrio patalpoje Nr. 5, kurios plotas 11,87 kv. m, miegamųjų vietų skaičius – 4. Pažymėjo, kad miegamosios vietos buvo užimtos ne visada, todėl gyvenamojo ploto pareiškėjui teko daugiau nei turintis tekti minimalus plotas. Pabrėžė, kad drausmės grupės nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendrojo naudojimo patalpų. Nors drausmės grupės nuteistiesiems yra taikomi griežtesni režimo reikalavimai, tačiau pareiškėjo galimybė judėti po visą drausmės grupės lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki miego laiko. Jis pagal nustatytą dienotvarkę galėjo vaikščioti kieme, lankytis sporto aikštyne, dalyvauti bendruose masiniuose renginiuose. Visose kalinimo patalpose įrengta šildymo įranga, tinkamas apšvietimas. Patalpa Nr. 5 buvo vėdinama atidarius langus. Pravieniškių PN yra sudariusiu sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai vykdomi kenkėjų kontrolės darbai. Pravieniškių PN-AK teigimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė savo teisių pažeidimo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismas nustatė, kad laikotarpiais nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. balandžio 17 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. vasario 22 d. ir nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. liepos 28 d. pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 lokalinio sektoriaus drausmės grupės 12 būrio patalpoje Nr. 5. Įvertinęs bylos duomenis, t. y. pareiškėjo kalinimo patalpos plotą ir joje buvusių lovų skaičių, teismas konstatavo, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. ir 2013 m. spalio-gruodžio mėnesiais patalpoje Nr. 5 pareiškėjui vidutiniškai teko 2,37 kv. m ploto, t. y. 0,73 kv. m mažiau už nustatyta minimalią 3,1 kv. m ploto normą. Tačiau pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog papildoma lova patalpoje būdavo ne visada, kartais būdavo išnešama, o padaugėjus asmenų skaičiui, vėl įnešama. Todėl, teismo vertinimu, minimalios ploto normos pažeidimas nebuvo nuolatinio pobūdžio ir truko trumpą laiko tarpą. Duomenų, kad minėtoje patalpoje buvo 6 nuteistieji, byloje nepateikta. Teismas pažymėjo, kad kitu pareiškėjo kalinimo patalpoje Nr. 5 metu minimalaus ploto norma buvo pažeista nežymiai, t .y. pareiškėjui trūko 0,14 kv. m ploto. Įvertinęs Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 28 d. rašte Nr. 2-4395-7(4.11) nurodytas aplinkybes, teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo kalinimo patalpoje besiveisusio pelėsio, jos netinkamo apšvietimo ir netinkamos oro temperatūros joje yra pagrįsti.
Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog kenkėjų kontrolė ir naikinimas Pravieniškių PN-AK vykdomi, todėl pareiškėjo teiginį, kad laisvės atėmimo įstaigoje veisėsi graužikai ir parazitai, vertino kaip nepagrįstą. Teismas taip pat neturėjo pagrindo išvadai, kad sveikatos sutrikimai pareiškėjui kilo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tačiau įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą atmesti kaip nepagrįstą.
Pravieniškių PN-AK teigimu, nagrinėjamu atveju tinkama pareiškėjo teisių gynybos forma yra pripažinimas, kad jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista. Todėl priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui nėra pagrindo. Pažymi, kad patalpoje, kurioje pareiškėjui teko kalėti ginčui aktualiu laikotarpiu, vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų nei yra įrengta miegamųjų vietų. Pravieniškių PN-AK nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo kalimas per mažo ploto sąlygomis. Atkreipia dėmesį, kad drausmės grupės patalpose laikomų nuteistųjų skaičius nuolat kinta. Pabrėžia, kad pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus nustatytą dienotvarkę pareiškėjas galėjo nustatytu laiku vaikščioti būrio bendrabučio patalpose bei lokalinio sektoriaus teritorijoje, pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštyne (kuris yra lokaliniame sektoriuje).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) padavė atsiliepimą į atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamentas sutinka su Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatytos privalomos ikiteisminės bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Kalėjimų departamento teigimu, pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodė, kaip konkrečiai žala pasireiškė ir kuo grindžiamas jos dydis. Kalėjimų departamentas mano, kad Pravieniškių PN-AK elgėsi teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjo neturtinei žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą. Taip pat pabrėžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Pravieniškių PN-AK drausmės grupės 12 būrio patalpoje Nr. 5 buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, o judėjimo laisvė buvo apribota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
Kaip minėta, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kelia ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Būtent šio reikalavimo pagrįstumas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Asmenų reikalavimai atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka nenagrinėjami, t. y. nei bausmių vykdymo institucijos ar įstaigos vadovas, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius neturi nustatytos diskrecijos teisės spręsti dėl minėto reikalavimo pagrįstumo. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento pateiktas argumentas, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesilaikė privalomos ikiteisminės bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos, numatytos Bausmių vykdymo kodekse 183 straipsnyje, yra nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Vadovaujantis ABTĮ 137 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Nors pareiškėjas prašo iškviesti liudytojus, tačiau nenurodo, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie galėtų patvirtinti. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso šalys (jų atstovai) dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, o nagrinėjamoje byloje yra pateikti išsamūs proceso šalių procesiniai dokumentai (skundas, atsiliepimas į skundą, apeliacinis skundas, atsiliepimai į apeliacinį skundą). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis ABTĮ 60 straipsnio 2 dalimi ir 137 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo kviesti pareiškėjo prašomus liudytojus ir dėl to rengti žodinį bylos nagrinėjimą.
Apeliacinį skundą šioje byloje padavė atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK, teigdamas, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisti pareiškėjui nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Heile prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011). Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1321 /2013).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK vertinimu ir tuo pagrindu prieitomis išvadomis bei pritardama aiškiai, išsamiai ir detaliai išdėstytiems motyvams, kurių pagrindu konstatuoti pareiškėjui padaryti pažeidimai šioje laisvės atėmimo įstaigoje, jų nebekartoja ir bylos faktinių aplinkybių iš naujo detaliai neanalizuoja. Nei Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde, nei Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas palaikė atsakovo atstovo paduotą apeliacinį skundą) iš esmės nenurodė argumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjui padarytų pažeidimų būtų galima vertinti kaip nepagrįstas.
Taigi byloje konstatuota, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 3 lokalinio sektoriaus drausmės grupės patalpoje Nr. 5 buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, todėl buvo pažeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.2 punktas, nustatantis, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat patalpoje Nr. 5 nustatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), pažeidimai, t. y. patalpos Nr. 5 temperatūra buvo per maža (pažeistas HN 76:2010 26 punktas), netinkamas apšvietimas (pažeistas HN 76:2010 22 punktas), joje rasta pelėsio (pažeistas HN 76:2010 56 punktas). Todėl Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui, pažymėtina, kad pareiškėjas iš viso patalpoje Nr. 5 buvo kalinamas 21 mėnesį. Visą šį laikotarpį pareiškėjas patalpoje Nr. 5 buvo laikomas mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis – pareiškėjui teko nuo 2,37 iki 2,97 kv. m ploto. Laikomas šioje patalpoje pareiškėjas jautė papildomus nepatogumus dėl netinkamos oro temperatūros ir apšvietimo bei besiveisusio pelėsio. Todėl, įvertinusi minėtų pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 300 Eur pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.