Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-319/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-09-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-13
Bylos Nr.
1A-129-319/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27339-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. N.
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-319/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27339-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei,nuteistajam D. N., jo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam skirta 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis D. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 4000 (keturių tūkstančių) eurų konfiskavimas ir draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. N. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 9 d. apie 18.40 val. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW X6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,69 promilės etilo alkoholio kraujyje).

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog D. N. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad automobilis „BMW X6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. N., nuteistasis ja naudojosi be savininkės žinios, todėl vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendė, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina dalis šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 327 straipsnio 2 punktu, atleidžiant D. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl galimybės D. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors 2018 m. rugsėjo 19 d. teisiamajame posėdyje buvo prašoma teismo kaltinamąjį atiduoti pagal laidavimą jo motinai N. N. Apelianto nuomone jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies reikalavimus kai gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad D. N. atsakomybę lengvina tai, kad dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nors apeliantas baustas administracine tvarka, tačiau šie administraciniai nusižengimai nėra pagrindas teigti, kad apeliantas darys naujus nusikaltimus ir vien šie duomenys nėra kliūtis pripažinti, kad D. N. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis yra jauno amžiaus, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, neteistas, daugiau nei metai nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, dirba, darbdavio vertinamas teigiamai. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti apelianto atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.2. Skunde keliamos abejonės dėl apylinkės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto, automobilio „BMW X6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios dalies pinigų sumos (4000 eurų) konfiskavimo. Apelianto nuomone tokia suma yra neproporcingai didelė. Teismas turėjo įvertinti D. N. gaunamas pajamas, kurios per mėnesį yra 410 eurų be atskaitymų. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad ir prokuroras prašė skirti 2 000 eurų dydžio konfiskavimą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą tenkinti iš dalies ir sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ( BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nekeliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl D. N. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką, o kvestionuojama galimybė jam taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, taip pat prašoma sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis anksčiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

8. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas ir nenurodė motyvų kodėl netaikė D. N. atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, pagrindo taikyti laidavimo institutą D. N. atžvilgiu, taip pat nenustatė. Nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1–3 punktuose numatytos laidavimo instituto taikymo sąlygos - nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, žala jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, tačiau vien šių sąlygų buvimas nesuponuoja pagrindo spręsti, jog asmuo, padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiam sprendimui būtini visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neatitinka minėto straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, nes, įvertinus D. N. charakterizuojančius duomenis, esančius baudžiamojoje byloje, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vien tai, kad asmuo buvo baustas administracine tvarka, negali būti laikoma esmine aplinkybe sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Vis tik šiuo atveju neabejotinai svarbu įvertinti tai, kad D. N. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat kelis kartus ir už tai, kad būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje. Už minėtų administracinių teisės pažeidimų padarymą jam buvo paskirtos baudos, tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos apelianto veiksmams. Jis nesiėmė spręsti turimų problemų dėl alkoholio vartojimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas už vairo sėdo neblaivus, kai jam nustatytas 1,69 promilių girtumas, kas tik patvirtina, jog D. N. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygotas jo gyvenimo būdo ir atsainaus požiūrio į teisės normas, visuomenės saugumą. Jis linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymų reikalavimus, jo daromi pažeidimai tik sunkėja. Akivaizdu, kad apeliantas iš ankstesnių baustumų nepasimokė, kritiškai savo elgesio nevertino ir padarė nusikalstamą veiką, sukėlusią pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, aplinkinių asmenų turtui. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės yra reikšmingos vertinant apelianto asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnių administracinių teisės pažeidimų bei nusižengimų padarymo metu apeliantas gyveno su savo motina N. N., pareiškusią sutikimą būti sūnaus D. N. laiduotoja, tačiau ši aplinkybė iki šiol jo nesulaikė nuo priešingo teisei elgesio. Skunde nurodomos aplinkybės, jog D. N. yra jauno amžiaus, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, neteistas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, pripažino savo kaltę ir gailėjosi bei kitos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo laidavimo instituto taikymui, jeigu iš kitų byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti apie tai, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrįsto manymo, jog D. N. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

9. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismo nuspręsta išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkanti 4000 eurų suma yra nepagrįstai didelė ir suvaržanti asmenį labiau bei reikėtų šiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, transporto priemonė „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuteistojo motinai N. N. ( t. 1, b. l. 28), kuri, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo nuspręsta konfiskuoti automobilio „BMW X6“ vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW X6“, 2008 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė yra 16 750 eurų (t., 1, b. l. 30). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę, jauną amžių ir gaunamas pajamas, tai, kad 16 750 eurų konfiskavimas D. N. būtų per sunki finansinė našta ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotiną pinigų sumą pagrįstai sumažino iki 4 000 eurų, t. y. konfiskuotiną sumą sumažino daugiau nei keturis kartus, skaičiuojant nuo realios automobilio vertės, todėl minėtą sumą mažinti dar labiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

10. Nors apeliaciniame skunde yra akcentuojama nuteistojo turtinė padėtis – nuteistojo gaunamos pajamos tėra 410 eurų be atskaitymų, ir jis neturi jokios finansinės galimybės sumokėti priteistą 4 000 eurų konfiskuotino turto vertę, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė jau buvo įvertinta apylinkės teismo ir pagrįstai konfiskuotino turto vertė buvo sumažinta ženkliai, t. y. nuo 16 750 eurų iki 4000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį ir gaunamas pajamas, tačiau nepaisant gresiančios atsakomybės ir finansinių pasekmių pasiryžo būdamas girtas (nustatytas 1,69 promilių girtumas) vairuoti kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Taigi, nuteistasis pats savo neapgalvotais, neatsakingais veiksmais sukėlė finansinius nuostolius, todėl nedidelės nuteistojo gaunamos pajamos šiuo atveju nesudaro pagrindo dar labiau mažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad prokuroro siūloma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nesaisto ir neįpareigoja teismo priimant sprendimą ir nedaro šios baudžiamojo poveikio priemonės neteisinga. Tai yra teismo diskrecija, įvertinus visus byloje esančius duomenis, spręsti kokio dydžio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą išieškoti.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas taikytos baudžiamojo poveikio priemonės neproporcingumą grindė taip pat tuo, kad už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus didelę 1 700 eurų baudą ir kartu nusprendus išieškoti 4 000 eurų konfiskuotino turto vertės, bendra 5 700 eurų suma tampa neproporcingai didelė. Teisėjų kolegija tokį gynėjo argumentą laiko nepagrįstu ir pažymi, kad nuspręsto išieškoti konfiskuotino turto vertė neturi jokių sąsajų su paskirta bauda. Bauda yra skiriama vadovaujantis BK 47 straipsnio, 54 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatomis, o konfiskuotino turto vertė išieškoma vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nuostatų pasakančių, kad išieškomo konfiskuotino turto vertė turi būti skiriama įvertinus skirtinos baudos dydį. Turto konfiskavimas (turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas) nėra bauda ar alternatyva jai, tai yra savarankiška baudžiamojo poveikio priemonė, taikoma įstatyme nustatytomis sąlygomis. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bauda ir toks sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

12. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas D. N. pritaikytas tinkamai, pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nenustatyta, o jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas – individualizuota teisingai. Kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas