Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-05-17 · Civilinė byla Nr. e2A-236-828/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
e2A-236-828/2022
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00055-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vygintas Mažuika, Laimutės Sankauskaitės, Birutė Valiulienė
Atsakovas
M. L., G. L., A. L.
Ieškovas
L. B., V. B., G. K.
Civilinė byla Nr. e2A-236-828/2022Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00055-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. L. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. B., V. B. ir G. K. ieškinį atsakovui A. L. (jo procesinių teisių perėmėjai G. L., M. L., V. L.) dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. B., V. B. ir G. K. prašė nutraukti 2019 m. liepos 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus grąžinti ieškovams 13 465 Eur, priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su A. L., kurį atstovavo globėja G. L., susitarė dėl sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. 2019 m. balandžio 22 d. L. B. grynais pinigais atsakovei G. L. sumokėjo 13 965 Eur ir įformino tai pinigų priėmimo – perdavimo aktu. Sudarant 2019 m. birželio 19 d. pagrindinę sodo pastato ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), G. L. nurodė, kad sutartyje būtų įrašyta suma 12 000 Eur. 2019 metų vasarą, kai buvo karščiai, sodo pastate atsirado ir tvyrojo stiprus chemijos kvapas. Tada paaiškėjo, kad pastatas pastatytas naudojant medinius geležinkelio pabėgius, kurie impregnuoti cheminėmis medžiagomis. Apie tai jų niekas neinformavo. To nesimatė nei sodo pastato kadastrinėje byloje, nei pastato statybos projekte, nei jo priėmimo naudoti akte. Mediniai pabėgiai yra itin kenksmingi aplinkai ir žmogui, nes yra išmirkyti stipriuose kancerogenuose, todėl akivaizdu, jog sodo pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, o tai yra esminis daikto trūkumas ir sutarties pažeidimas, dėl ko sutartis turi būti nutraukta, sugrąžinant sumokėtus pinigus. Sodo pastatą būtina griauti, o jame esančių kenksmingų medžiagų utilizavimo kaina yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, nutraukė 2019 m. birželio 19 d. sodo namelio ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą A. L., atstovaujamo globėjos G. L., su L. B. ir G. K.; priteisė L. B. ir G. K. iš atsakovės G. L. ir atsakovo M. L. solidariai 13 465 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sodo namelį ir žemės sklypą grąžino G. L., M. L., ir V. L. nuosavybėn. Priteisė iš atsakovės G. L. 4 516,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą L. B. ir G. K., 146,56 Eur ekspertizės išlaidas Lietuvos teismo ekspertizės centrui, 102,71 Eur pašto išlaidas valstybei.

4. Teismas, atsižvelgęs į byloje atliktus tyrimus, ekspertizę bei rašytinius įrodymus, sprendė, kad sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos pastatytos iš panaudotų medinių geležinkelio pabėgių, kurie buvo impregnuoti sunkiaisiais skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktais, išlikusiais tuose pabėgiuose iki šiol. Šiuo pagrindu teismas taip pat pripažino visiškai nepagrįstu atsakovės G. L. argumentą, jog, neva, maždaug per 15 metų pabėgiai tampa nekenksmingi dėl lietaus, šilumos ir ultravioletinių spindulių poveikio, todėl ir sodo pastatas, kurio statyba baigta 1990 metais, dabar nebekenksmingas.

5. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2020 metų birželio mėnesio rašte Nr. (10-12 15.1.1 E)2- patvirtino, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė informaciją, kurioje nurodyta, kad mediniai geležinkelio pabėgiai prieš eksploataciją buvo apdorojami skalūnų alyva (SSRS valstybinis standartas GOST 10835-78 „Skalūnų alyva medienos įmirkymui“) ir/arba kreozotu (SSRS valstybinis standartas GOST 2770-74 „Akmens anglies alyva medienos įmirkymui“). Dabartinio teisinio reguliavimo požiūriu statyti namus iš panaudotų geležinkelio pabėgių negalima, nes tokie pabėgiai po išmontavimo turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos ir nėra galimybių šiuos pabėgius sertifikuoti kaip statybines konstrukcijas. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 31 punkte nustatyta, kad kreozotu apdorota mediena negali būti naudojama pastatų viduje jokiam tikslui. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad įvairūs orą teršiantys cheminiai junginiai, mišiniai gali sukelti kvapus, kurių poveikis žmonių sveikatai yra tiek fiziologinis, tiek psichologinis. Psichologinės reakcijos į kvapus, kvapų sukeltas susierzinimas kartais gali sukelti fizinius negalavimus.

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 metų rašte nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pagal Aplinkos ministerijos paklausimą informavo, jog iki 1990 metų naudoti mediniai geležinkelio pabėgiai prieš eksploataciją buvo apdorojami skalūnų alyva ir/arba kreozotu, ir pateikė šių medžiagų aprašymus. Taip pat konstatavo, kad statinyje kaip statybos produktas naudoti geležinkelio pabėgiai neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, taip pat suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

7. Liudytojas ekspertas V. Š. paaiškino, kad visi akmens anglies ir skalūnų chemijos pramonės produktai, dervos yra priskiriami prie pavojingų bei nuodingų medžiagų, ir patvirtino, kad jei jų medienoje yra, tai jos visą laiką garuoja ir, kol jaučiamas tos medžiagos kvapas, tol tie garai yra pavojingi sveikatai kaip ir pirminė medžiaga, kuria mediena buvo apdorota.

8. Medinių geležinkelio pabėgių kenksmingumą žmonių sveikatai bei aplinkai patvirtino ir ieškovų pateiktos publikacijos – 2017-07-06 www.delfi.lt straipsnis „Vėžį sukeliančiomis medžiagomis įmirkyta mediena nugulė lietuvių ūkiuose“, 2019-01-15 www.delfi.lt straipsnis „Mirtinai pavojingos medžiagos pasiekiamos ranka: naudojant kaip kurą gresia baisios ligos“, 2019-07-05 www.atviraklaipėda.lt straipsnis „Pabėgiai kelia nerimą gyventojams“.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek skalūnų alyva, tiek kreozotas yra priskiriami prie ypač toksiškų ir kancerogeninių medžiagų, sprendė, jog šiuo atveju nėra svarbu, ar sodo namelyje iš pabėgių garuojančių cheminių medžiagų kvapo koncentracijos vertė gyvenamosios aplinkos ore viršija leidžiama ribą, nustatytą Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-04 įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:210 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“, ar ne, nes ji bet kuriuo atveju yra kenksminga žmogaus sveikatai ir aplinkai. Lygiai taip pat nesvarbu ir tai, kokia konkrečiai chemine medžiaga mediniai geležinkelio pabėgiai buvo apdoroti prieš eksploataciją – skalūnų alyva ar kreozotu, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. lapkričio 18 d. cheminė medžiagos ekspertizė nustatė, kad visuma cheminių junginių, užregistruotų sodo namelio rąstų atplaišų pavyzdžiuose, yra būdinga ir skalūnų, ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotą.

10. Nustatė, kad šalys daiktų kokybės sutartyje neaptarė, todėl atsakovė G. L. privalėjo perduoti ieškovėms tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, t. y. suprantama, jog tai pastatas, kuriame galima būti neribotą laiką ir ilsėtis. Nepaisant ginčo daikto atitikties formaliems jo kokybės reikalavimams (pvz., statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo savo argumentus grindė atsakovė G. L.), ekspertizės akto išvados, kurias patvirtina kiti byloje esantys įrodymai leido teigti, kad iš medinių geležinkelio pabėgių pastatytas sodo namas neatitinka kokybinių rodiklių ir pagal savo prigimtį nėra tinkamas naudoti poilsiui, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai, todėl teismas pripažino, kad iš kenksmingų sveikatai medinių geležinkelio pabėgių pastatyto sodo namo perdavimas ieškovėms yra esminis sutarties pažeidimas.

11. Nustatė, jog paslėpti sodo namo defektai (kad sodo namas pastatytas iš pabėgių) atsirado statybos metu, t. y. iki ginčo daikto perdavimo ieškovėms, o ieškovės apie juos nežinojo ir jie nebuvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovių įrodinėjamų aplinkybių nepaneigė, o atsakovės G. L. argumentus apie tai, kad ieškovės turėjo pasirinkti kitus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus teisių gynimo būdus teismas atmetė. Pripažino, kad šiuo atveju eliminuoti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai galima tik vienu būdu – nugriaunant ginčo objektą ir investuojant didžiules lėšas šitų statybinių atliekų utilizavimui. Pažymėjo, kad nors atsakovė G. L. ir išsakė abejonę, kad galimai ne visos sodo namelio sienos pastatytos iš geležinkelio pabėgių, tačiau net nebandė to įrodyti.

12. Teismas sprendė, kad nustatyti sodo namelio kokybės defektai pažeidžia esminius statinio reikalavimus, dėl kurių ieškovai negali juo saugiai, sveikai ir patogiai naudotis, todėl, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisingumo principus, laikė, kad ieškovų reikalavimas grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties yra pagrįstas ir proporcingas atsakovų prievolių pažeidimo mastui.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovės G. L. procesinis elgesys, visas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš jos vienos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovai M. L. ir G. L. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad sodo namas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo statyboje panaudotų medžiagų poveikis yra toks kenksmingas sveikatai, kad jo neįmanoma naudoti pagal tokiems daiktams įprastą paskirtį. Atsakovų vertinimu, ieškovai šios pareigos neįgyvendino ir teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad sodo namas kenkia žmogaus sveikatai ir todėl yra netinkamos kokybės.

Žemesnės instancijos teismas

16. Mano, kad ekspertizės išvada yra itin abstrakti, joje nieko neužsimena apie sodo namo statyboje panaudotų medžiagų poveikį žmogaus sveikatai. Teismo ekspertizės išvada neatsako nei į klausimą, kokia konkrečia medžiaga buvo apdoroti sodo namo statyboje panaudoti rąstai, nei į kitus bylai esminius klausimus, ar šios medžiagos kenkia sveikatai, ar šis poveikis laikui bėgant gali sumažėti ir pan.

17. Teismas rėmėsi kitais byloje pateiktais raštais, tačiau juose yra apibūdinamas atitinkamos cheminės medžiagos ir jų kenksmingas poveikis žmogaus sveikatai, tačiau remiantis vien tuo negalima daryti išvados, kad lygiai tokį patį poveikį turėtų ir medžiagos, keletą dešimtmečių išbuvusios tam tikroje medžiagoje ir veikiamos įvairių išorės veiksnių.

18. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad geležinkelio pabėgių apdorojimui panaudotos cheminės medžiagos išlieka lygiai tokios pačios pavojingos žmogaus sveikatai net po daugiau nei trisdešimties metų, statyba baigta 1990 metais, dabar nebekenksmingas.

19. Teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad sodo namas yra kenksmingas žmogaus sveikatai, nes byloje nėra visiškai jokių konkrečių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas į bylą pateiktus įrodymus vertino itin tendencingai ir neobjektyviai, atsižvelgdamas tik į ieškovų teiginius pagrindžiančią informaciją bei visiškai ignoruodamas tuose pačiuose įrodymuose esančius atsakovo poziciją paneigiančius duomenis. Mano, kad ieškovai neįgyvendino jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos dėl įsigyto daikto kokybės trūkumų, o teismas, padarydamas priešingą išvadą, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą spendimą.

20. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad ieškovai prieš sutarties sudarymą sodo namu naudojosi beveik du mėnesius, todėl negalėjo nežinoti apie jo trūkumus. Juolab, jog karščiai buvo didesni iki sutarties pasirašymo. Liudytoja L. K.-K. nurodė, jog jau pirminės apžiūros metru apžiūrint namelį ji jautė kvapą, bet pardavėjų nesidomėjo iš kur šis kvapas, paklausti net nekilo mintis. Ieškovai sutarties 9.1. punkte patvirtinimo, kad: „turėjo galimybę ir apžiūrėjo Daiktų būklę iki šios Sutarties sudarymo dienos, ir patvirtina, kad parduodami Daiktai visiškai atitinka jų, kaip Pirkėjų keliamus reikalavimus, perdavimo metu aiškių Daiktų defektų nepastebėta, jokių pretenzijų Pardavėjui dėl jų kokybės ir techninės būklės neturi“.

21. Mano, jog dar iki sutarties sudarymo ieškovai žinojo, jog sodo namas pasižymi specifiniu kvapu. Tačiau jie dėl to atsakovams jokių pretenzijų nereiškė ir sutartyje net patvirtino, kad įsigyjamas daiktas yra tinkamos kokybės ir jie jokių pastabų jo techninei būklei neturi. Atsižvelgiant į tai, kad jau sutarties sudarymo metu ieškovai žinojo apie sodo namo trūkumą, tačiau dėl to nereiškė visiškai jokių pretenzijų, vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, ieškovai šiuo trūkumo faktu nebeturi teisės remtis jau po sutarties sudarymo. Teismas sprendime šį atsakovų argumentą visiškai ignoravo.

Šalies argumentai

22. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad sutartis pažeista iš esmės. Sodo namelis nėra gyvenamosios paskirties pastatas, skirtas jame būti (gyventi) visą laiką. Todėl vertinimas, kad jis galimai netinkamas kokybiškam gyvenimui jame, neturėtų būti taikomas, sprendžiant apie jo kokybę. Be to, ieškovai įsigijo ne tik sodo namą, bet ir žemės sklypą, t. y. visą sodybą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas yra tinkamas sodininkavimui, kuo ieškovai jame ir užsiima. Todėl sprendžiant dėl esminio sutarties pažeidimo, turėjo būti vertinama, ar pagal įprastą paskirtį galima naudotis visa sodyba, o ne tik sodo namu. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas netaikytinas, o sprendimas, kuriame konstatuotas esminis sutarties pažeidimas, naikintinas kaip nepagrįstas.

23. Mano, kad ekspertizę atlikęs ekspertas buvo šališkas, kadangi jis jau buvo atlikęs sodo namo statyboje panaudotų medžiagų cheminį vertinimą ir jį pristatęs 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas. Šis ekspertinis vertinimas buvo užsakytas bei apmokėtas ieškovų. Atsižvelgiant į tai, atsakovams kyla abejonių, ar ekspertas sugebėjo objektyviai atlikti teismo paskirtą ekspertizę ir padaryti išvadas, kurios galėtų būti nepalankios asmenims, kurie anksčiau mokėjo už jo paslaugas. Teismas visiškai ignoravo atsakovų argumentus ir nenušalino eksperto bei nepaskyrė kito eksperto. Todėl teismo sprendimas negalėjo būti remiamasi šio eksperto išvadomis.

24. Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nes jos yra neproporcingos ir per didelės. Ieškovai, tiek atstovaujami profesionalaus atstovo, tiek bylos nagrinėjime dalyvaudami patys, ne kartą išreiškė poziciją, jog nėra tikslingumo į bylą pateikti papildomų įrodymų ir (ar) skirti ekspertizę. Galiausiai ieškovai teismo ekspertizės paprašė tik po to, kai pirmosios instancijos teismas jau antrą kartą buvo išnagrinėjęs bylą iš esmės. Atsakovų įsitikinimu, jei ieškovai būtų tinkamai naudojęsi savo procesinėmis teisėmis bei teismo ekspertizės būtų paprašę laiku, byla nebūtų taip ilgai trukusi ir ieškovams nebūtų susidaręs toks patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis. Mano, kad tokios bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovų kaltės, todėl jos mažintinos.

Atsiliepimas

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovai negalėjo suprasti iš karto, kad statinys pastatytas iš toksiškai kenksmingų medžiagų, nes iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo name ieškovai nuolat negyveno. Ir name tvyrantis kvapas ieškovams nesukėlė jokių įtarimų dėl sodo statinio medžiagų kokybės, nes jis jautėsi nevėdinamame, ilgą laiką nenaudotame, taip pat iki pat sutarties sudarymo pačių atsakovų negyventame sodo statinyje.

26. Ieškovai teismui yra pateikę trijų ekspertizių aktus, kuriuose yra užfiksuota, kad mėginiuose, paimtuose iš namo sienų, yra sveikatai pavojingų medžiagų, tarp jų ir kreozoto. Dėl sodo statinyje sklindančio cheminių kancerogeninių medžiagų kvapo, sodo statiniu, kuris sudaro esminę visų įsigytų daiktų kainą, ieškovai naudotis ne tik, kad negali, bet ir sąmoningai nenori, nes nėra tokio subjekto, kuris galėtų suteikti garantijas, kad net ir esant leistinoms kancerogeninių medžiagų koncentracijoms ore ieškovai nesusirgs ar dar kokiu nors kitu būdu nepatirs kitų sveikatos sutrikimų.

27. Ieškovai apie sodo statinio trūkumą, jog jis pastatytas iš pavojingų atliekų, nebuvo informuoti iki sutarties sudarymo. Atsakovas neįvykdė savo pareigos atskleisti informaciją apie tai, kad parduodamas daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai. Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo (kaip, kad taip nutiko šios civilinės bylos atveju), tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais. Atsakovai nepateikė jokių faktinių įrodymų, jog sodo namelis buvo parduotas be trūkumų ar yra jo atsakomybę šalinantys pagrindai.

28. Nesutinka su atsakovų argumentais, kad ekspertas buvo šališkas, nes ekspertas, atlikdamas tiriamosios medžiagos analizę, naudoja laboratorinę įrangą ir išvadas teikia, remdamasis įrangos parodymais, o ne savo subjektyvia nuomone ar išankstiniais nusistatymais.

29. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes dalį bylinėjimosi išlaidų sudarė žyminiai mokesčiai ir mokėjimai už ekspertizes. Be to, ieškovai naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis, o ne pačio advokato. Bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl ieškovų kaltės, o dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų. Be to, ieškovai net nesinaudojo teisinėmis paslaugomis bylą nagrinėjant iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovų M. L. ir G. L. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

31. Byloje kilo ginčas dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

33. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

34. Apeliantai mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog sodo namas yra netinkamos kokybės, kenkia žmogaus sveikatai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais bei atmeta juos kaip nepagrįstus.

35. Priešingai negu nurodo apeliantai, iš byloje atliktos ekspertizės akto matyti, jog sodo namo statybai buvo panaudoti rąstai, apdoroti kuriuo nors sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu, įskaitant kreozotą. Kiti byloje pateikti duomenys – AB „Lietuvos geležinkelio“ raštas, Aplinkos ministerijos raštas – taip pat patvirtina, jog geležinkelio pabėgiai buvo apdorojami skalūnų alyva ir/arba kreozotu, t. y. kancerogeninėmis medžiagomis. Taigi, akivaizdu, jog sodo namelio statybai buvo naudojamos medžiagos, kurios kenkia žmogaus sveikatai. Be to, Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog statiniai neturi kelti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų parduoto sodo pastato sienos suręstos iš panaudotų medinių geležinkelio pabėgių. Pabėgiai 1997 m. liepos 14 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 pripažinti pavojingomis atliekomis. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovai įrodė, kad sodo namas yra netinkamos kokybės, nes jo negalima naudoti pagal paskirtį (poilsiui), kadangi jo statyboje panaudos kenksmingos sveikatai medžiagos (kenksmingomis cheminėmis medžiagomis impregnuoti geležinkelio pabėgiai). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar sodo namelyje iš pabėgių garuojančių cheminių medžiagų kvapo koncentracijos vertė gyvenamosios aplinkos ore viršija leidžiama ribą ar ne, nes ji bet kuriuo atveju yra kenksminga žmogaus sveikatai ir aplinkai. Lygiai taip pat nesvarbu ir tai, kokia konkrečiai chemine medžiaga mediniai geležinkelio pabėgiai buvo apdoroti prieš eksploataciją – skalūnų alyva ar kreozotu, nes ekspertize nustatyta, kad visuma cheminių junginių, užregistruotų sodo namelio rąstų atplaišų pavyzdžiuose, yra būdinga ir skalūnų, ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotą, t.y. kenksmingos sveikatai medžiagos.

36. Taigi nepagrįstai apeliantai teigia, kad ekspertizės akte pateikta išvada yra neišsami, nebuvo tiksliai identifikuota kenksminga cheminė medžiaga. Priešingai iš ekspertizės tyrimo akto matyti, kad rąstų atplaišų pavyzdžiuose tyrimo metu užregistruoti C₁₅ – C₄₀ eilės policikliniai aromatiniai, n-alkanai, izoalkanai ir kitų klasių angliavandeniliniai, fenoliniai, heterocikliniai ir kiti junginiai. Kaip jau minėta, ekspertizės išvadoje taip pat nurodoma, kad sodo namelio statybai buvo panaudoti rąstai, apdoroti kuriuo nors sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu, įskaitant kreozotą. Tai, kad ekspertizės metu nebuvo nustatytas konkreti cheminė medžiaga, konkretus produktas, nustačius, kad visa nustatytų produktų grupė yra kenksminga sveikatai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ekspertizė yra neišsami.

37. Apeliantai nurodo, kad ekspertizės akte nėra nurodoma, ar nustatytos medžiagos, kurios buvo panaudotos sodo namelio statybai, yra kenksmingos sveikatai. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytojas ekspertas V. Š. paaiškino, kad visi akmens anglies ir skalūnų chemijos pramonės produktai, dervos yra priskiriami prie pavojingų bei nuodingų medžiagų, ir patvirtino, kad jei jų medienoje yra, tai jos visą laiką garuoja ir, kol jaučiamas tos medžiagos kvapas, tol tie garai yra pavojingi sveikatai kaip ir pirminė medžiaga, kuria mediena buvo apdorota. Be to, ekspertizės metu buvo nustatyta, kad visi trys paimti iš sodo namelio rąstų atplaišų pavyzdžiai, skleidė specifinį, aštrų kvapą. Todėl pagrįstai pripažinta, kad sodo namelio statybai panaudoti geležinkelio pabėgiai šiuo metu vis dar yra kenksmingi žmogaus sveikatai, nes vis dar skleidžia specifinį kvapą, cheminės medžiagos garuoja.

38. Apeliantai nurodo, kad nėra aišku, kiek tokių medžiagų buvo panaudota sodo namo statyboje, t. y., ar cheminėmis medžiagomis buvo apdoroti tik pavieniai rąstai, ar visi pastato konstrukciją sudarantys rąstai. Tačiau bylos nagrinėjimo metu liudytoja I. L. patvirtino, kad namelio statybai nuo pamatų iki stogo buvo panaudoti pabėgiai, kuriuos ji pirko kartu su vyru. Taip pat nurodė, kad sienos iš namelio vidaus apkaltos kartonu, o iš lauko naujomis lentutėmis, pabėgių nesimato. Taigi, kaip matyti visas sodo namelis buvo pastatytas iš pabėgių, kurie buvo paslėpti. Pažymėtina, kad ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas A. T. patvirtino, jog sodo namelyje yra jaučiamas specifinis pabėgių kvapas.

39. Nors apeliantai ir nesutinka su byloje pateiktais kitais įrodymais - Fizinių ir technologijos mokslų centro 2020 m. rugpjūčio 17 d. tyrimų ataskaita Nr. 20-A012, 2020 m. vasario 10 d. užsakymu Nr. V1522 atlikti paslaugą ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. raštu – tačiau juose pateiktų duomenų nepaneigė. Pažymėtina, jog atsakovai galėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad sodo namelis, pastatytas prieš 29 m. iš medinių geležinkelio pabėgių, pirkimo-pardavimo metu jau buvo nekenksmingas žmonių sveikatai ir / ar aplinkai, tačiau to nepadarė. Kaip matyti, ieškovai teikė į bylą specialistų išvadas dėl geležinkelių pabėgių, iš kurių ir buvo pastatytas sodo namelis, o atsakovai kėlė abejones dėl tokių įrodymų tikrumo, tačiau skundžiamo sprendimo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl sodo namelio kenksmingumo sveikatai grindė sprendime analizuodamas ne tik šalių pateiktus rašytinius įrodymus, minėtas specialistų išvadas, bet ir liudytojų parodymus, motyvavo, kodėl ir kokiais įrodymais remiasi, bei pažymėjo kurie įrodymai yra tikėtini bei dėl ko. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė CPK normas, nes netinkamai vertino įrodymus, nėra pagrindo. Apeliantai, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

40. Apeliantai teigia, kad ieškovai dar iki sutarties pasirašymo naudojosi sodo namu bei turėjo žinoti apie jame esantį specifinį kvapą. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Ta aplinkybė, kad ieškovai galbūt ir užuodė tam tikrą specifinį kvapą, nepatvirtina aplinkybės, jog pirkimo – pardavimo metu ieškovai žinojo, jos sodo namelis pastatytas iš geležinkelio pabėgių. Bylos duomenys patvirtina, jog paslėpti (namelio sienos tiek iš išorės, tiek iš vidaus yra su apdaila) defektai atsirado statybos metu, t. y. iki ginčo daikto perdavimo ieškovėms, o ieškovės apie juos nežinojo ir jie nebuvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog ieškovai prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį žinojo apie sodo namelio trūkumus. Be to, tikėtina, jog iš po žiemos sodo namelis buvo iššalęs ir palaipsniui kylant temperatūrai, cheminių medžiagų kvapas taip pat kilo palaipsniui. Todėl sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ieškovai, tikėtina, negalėjo iš karto suprasti dėl kokių priežasčių šis kvapas sklinda.

41. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu, jog sutartis buvo pažeista iš esmės, nes sodo namelis nėra gyvenamosios paskirties, ieškovai įsigijo visą sodybą, kurią ir toliau gali naudoti pagal paskirtį. Šie argumentai atmestini. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai negali naudotis sodo nameliu dėl sveikatai kenksmingų medžiagų, iš kurių jis pastatytas. Vadinasi, daiktas (sodo namelis) neatitinka kokybinių rodiklių pagal savo prigimtį ir nėra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai (poilsiui). Pardavimo sutartis patvirtina, kad namelio vertė didesnė nei sklypo, o sklypo be namelio ieškovai neketino įgyti. Todėl nepagrįstai apeliantai teigia, kad nebuvo pagrindo nutraukti visą sutartį. Be to teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliantams buvo žinoma, kokiu tikslu ieškovai perka daiktą, t. y. kad sodo namelis bus naudojamas leisti laiką šiltuoju metu, todėl negalėjimas naudoti daikto pagal tą tikslą, kuriam buvo įgytas, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas esminiu pirkėjų interesų ir sutarties sąlygų pažeidimu. Esant esminiam sutarties sąlygų pažeidimui, priešingai nei nurodo atsakovai, sutarties nutraukimas ir sumokėtos kainos grąžinimas laikytinas proporcinga priemone pažeistoms pirkėjų teisėms apginti (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.222 straipsnis).

42. Taip pat nesutiktina su apeliantų argumentais, jog ekspertizę atlikęs ekspertas buvo šališkas. Bylos duomenimis nustatyta, kad už ieškovų iniciatyva 2020 m. rugsėjo 9 d. atliktą LTEC ekspertizę ieškovai sumokėjo pavedimu į LTEC sąskaitą, o ne į asmeninę eksperto V. Š. sąskaitą. Be to, ieškovai pateikdami prašymą atlikti ekspertizę LTE centrui, negalėjo žinoti, kam bus pavesta ją atlikti. Ekspertą parinko ne jie. Už pirmas išvadas taip pat buvo sumokėta ne asmeniškai ekspertui. Todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, jog V. Š. teikia palankias išvadas tik ieškovams, nes galimai yra suinteresuotas. Be to vien ta aplinkybė, jog ekspertas jau iš anksčiau yra daręs ekspertizę, nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl jo šališkumo (CPK 67 straipsnio 3 dalis). Apeliantų argumentai, jog po mėginio paėmimo ieškovė L. B. iš sodybos su ekspertu išvažiavo vienu automobiliu, ko pasekoje ekspertui galėjo daryti įtaką dėl tyrimo t.p. atmestini. Iš ekspertizės akto matyti, kad mėginių paėmimo metu dalyvavo ieškovės L. B. motina V. A. ir atsakovė G. L.. Ieškovė L. B. mėginių paėmimo metu nedalyvavo.

43. Apeliantai mano, jog teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nes būtent dėl ieškovų procesinio elgesio susidarė didelės bylinėjimosi išlaidos, kadangi jie laiku neprašė skirti ekspertizės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais. Kiekviena šalis savo nuožiūra naudojasi CPK numatytomis savo teisėmis. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai, naudodamiesi šiomis teisėmis, piktnaudžiavo, vilkino procesą byloje. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai prašymą skirti ekspertizę išreiškė tik po to, kai apeliacinės instancijos teismas bylą gražino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nesudaro pagrindo spręsti apie piktnaudžiavimą procesu, netinkamą ieškovų procesinį elgesį, kuris sudarytų pagrindą sumažinti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovai nesinaudojo teisine advokatų pagalba, ko pasekoje papildomų bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir skundžiamo sprendimo išvadoms, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

45. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiškai. Todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vygintas MažuikaLaimutės SankauskaitėsBirutė Valiulienė