- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-1405-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10012-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17312-1052/2022, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) išreikalauti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 metais parengtą statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1B1p), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ ir Pastato (duomenys neskelbtini) gyventojų sutikimus dėl rekonstruojamo pastato Pastatas (duomenys neskelbtini) blokavimo prie Pastato (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti praleistą terminą ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. parengtą statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1B1p), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“; 3) įpareigoti atsakovus A. K., D. K., T. M. ir R. M. pakeisti 2017 m. parengto statinio projekto „Administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1B1p), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ projektinius sprendinius: pašalinti mansardos pietinėje dalyje prie pastato (duomenys neskelbtini), pristatytą statinio (Mansardos) dalį, toje vietoje įrengiant dvišlaitį stogą bei panaikinant suprojektuotus balkonus ties pastato (duomenys neskelbtini), 12-to buto langais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą atnaujinti praleistą terminą, tačiau nei pačiame ieškinyje nei ieškinio rezoliucinėje dalyje nepasisakė, kokį terminą ji prašo atnaujinti, nenurodė, dėl kokių priežasčių terminas buvo praleistas, kada ji sužinojo apie tai, jog terminas yra praleistas ir tai, jog ji turėjo teisę atlikti atitinkamus veiksmus, terminas kuriems atlikti yra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovus A. K., D. K., T. M. ir R. M. pakeisti 2017 metais parengto statinio projekto „Administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1B1p), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ projektinius sprendinius: pašalinti mansardos pietinėje dalyje prie pastato (duomenys neskelbtini), pristatytą statinio (Mansardos) dalį, toje vietoje įrengiant dvišlaitį stogą bei panaikinant suprojektuotus balkonus ties pastato (duomenys neskelbtini), 12-to buto langais. Tačiau nėra aišku, ko siekiama šiuo reikalavimu, t. y. ar yra siekiama pakeisti patį 2017 m. parengtą administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1B1p), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, ar pakeisti projektą ir įpareigoti atsakovus atlikti atitinkamus statybos darbus (pašalinti mansardos dalį ir įrengti dvišalį stogą), ar kita. Be to, reikalaudama pakeisti projektą, ieškovė nenurodo duomenų, ar ji siūlo pakeisti projektą pagal kitą, jos ruošiamą projektą, ar projekto pakeitimus turi atlikti atsakovai ar kiti asmenys.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, jog reiškia negatorinį ieškinį, siekdama apginti savo pažeistas teises, tačiau apie pažeidžiamas teises pasisakė tik abstrakčiai, nenurodydama, kokias, jos manymu, pažeidžiamas jos teises siekia apginti, nenurodė, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos jos teisės valdyti jai priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Be to, ieškovė reiškia reikalavimą išreikalauti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos: Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. parengtą statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1B1p), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ ir pastato (duomenys neskelbtini) gyventojų sutikimus dėl rekonstruojamo pastato pastatas (duomenys neskelbtini) blokavimo prie pastato (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog pati ieškovė ir jos atstovas šių dokumentų operatyviai gauti negali, kadangi jie yra susiję su asmens duomenų apsauga, o pati ieškovė nėra šių teisinių santykių dalyve, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad ieškovė ir/ar jos atstovas bandė gauti ir pateikti šiuos dokumentus teismui, prieš reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą teismui, kaip tai nurodyta CPK 135 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
7. Ieškovė taip pat nurodė eilę aplinkybių, tokių, kaip tai, jog ieškovė susirašinėjo su atsakovais, siekdama išspręsti kilusią situaciją, tačiau suprato, jog jos statybos metu patiriami nepatogumai tapo tęstiniu teisių pažeidimu, kurio atsakovai nebeketina išspręsti taikiai, užtikrinant ieškovės teises ir interesus. Šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų teismui nėra pateikta, kaip tai nurodyta CPK 111 straipsnio 2 dalies 5-6 punktuose.
Žemesnės instancijos teismas
8. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį. Nors ieškovės reiškiami reikalavimai ir jų tikslus kiekis šioje proceso stadijoje nėra galutinai aiškus, iš šiuo metu ieškovės suformuotų reikalavimų matyti, jog ieškovė reiškia kelis iš esmės susijusius, tačiau savarankiškus reikalavimus, kurie adresuoti skirtingiems atsakovams ir kuriais siekia skirtingų rezultatų. Šiuo metu teismas neturi galimybės nustatyti konkrečią ieškovės mokėtiną žyminio mokesčio sumą, tačiau ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimą(-us), ieškovė įpareigotina sumokėti įstatymų reikalavimus atitinkantį žyminį mokestį už kiekvieną suformuluotą savarankišką reikalavimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė V. J. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Termino praleidimas yra pagrindas pasisakyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau teismas nepagrįstai šią aplinkybę laikė ieškinio trūkumu, trukdančiu ieškinį priimti ir bylą išnagrinėti iš esmės. Ieškinio senaties terminas taikomas, tik skolininkui to prašant, o ieškinio nepriėmus tokio prašymo atsakovai dar net ir nėra pareiškę. Sprendžiant klausimą apie vieno mėnesio termino administraciniam aktui paskųsi atnaujinimą nagrinėjamu atveju yra aktualus ne sužinojimo apie šio akto priėmimą momentas, o ieškinyje nurodytos aplinkybės bei motyvai, motyvuojant dėl ko pažeista teisė turi būti ginama net ir esant formaliai praleistam terminui administraciniam aktui apskųsti.
9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalaudama pakeisti projektą ieškovė nenurodė duomenų, ar ji siūlo pakeisti projektą pagal kitą, jos ruošiamą projektą, ar projekto pakeitimus turi atlikti atsakovai ar kiti asmenys. Ieškovė, nebūdama nei statytoja, nei projektuotoja, negali pati nei inicijuoti, nei keisti projekto. Tuo tarpu ginčas yra pagrįstas tokiais teisių pažeidimo padariniais, dėl kurių yra pareikštas negatorinis ieškinys. Ginčo esmę sudaro ne konkretūs projektiniai sprendiniai, kuriuos turi teisę ir galimybę pasirinkti tik projektuotojas ir statytojas, o negatorinių padarinių likvidavimas.
9.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė konkrečiai nenurodė, kokias, jos manymu, pažeidžiamas teises siekia apginti. Asmens teisė į privatumą nėra abstrakcija. Kartu su ieškiniu yra pateikti akivaizdūs įrodymai, kad ši ieškovės teisė yra pažeidžiama, kadangi dėl projektinių sprendinių ir įvykdytos statybos svetimi asmenys turi galimybę vaikščioti iki pat ieškovės buto langų, stebėti jos privatų gyvenimą. Ieškinyje nurodytas teiginys, kad dėl ginčijamo projektinio sprendinio bei įvykdytos statybos, įrengiant balkoną iki ieškovės langų, ieškovė patiria teisių ir teisėtų interesų pažeidimus: pažeista teisė į privatumą, pabloginta gyvenimo kokybė bute, pažeistos nuosavybės teisės, susijusios su gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymu bei galimybe netrukdomai naudotis butu yra pagrįstas ne tik nekilnojamojo turto registro duomenimis, bet ir fotonuotraukomis, iliustruojančiomis konkretų pažeidimą. Dėl įrodymų pakankamumo teismas turi pasisakyti, tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Ieškinio priėmimo stadijoje, pasisakydamas dėl ginčo esmės, teismas atskleidė savo neobjektyvumą bei šališkumą, todėl turėtų pagrindą pats nusišalinti nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo.
9.4. Teismas nepagrįstai ieškinio trūkumu laikė procesinį prašymą išreikalauti atitinkamus dokumentus, nors tai nėra materialinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Šio procesinio prašymo teismas gali ir netenkinti. Teismas nepagrįstai ieškinio trūkumu pripažino tam tikrų įrodymų trūkumą (ieškovės susirašinėjimą su atsakovais, siekiant išspręsti kilusią situaciją). Įrodymų papildymo ir pakankamumo klausimai sprendžiami tiek parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, tiek ir bylą nagrinėjant iš esmės. Tuo tarpu esminiai dokumentai, iš kurių matyti, nuo kada atsakovai leido aiškiai suprasti, jog neketina išspręsti susiklosčiusios situacijos taikiai, užtikrinant ieškovės teises ir interesus, teismui yra pateikti. Nustatydamas šį trūkumą, teismas apribojo ieškovės teisę į teismą.
9.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sumokėtas netinkamo dydžio žyminis mokestis. Ieškinyje yra pareikštas tik vienas pagrindinis negatorinis reikalavimas – rezoliucinės dalies 3 punktas, kuriuo siekiama pašalinti ieškovės teisių pažeidimus. Prašymas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. leidimą rekonstruoti statinį (rezoliucinės dalies 2 punktas) yra išvestinis reikalavimas. Jis sudaro prielaidą įgyvendinti ieškovės teises pažeidžiančius projektinius sprendinius ir taip vykdyti teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl, pareiškus vien tik negatorinį reikalavimą dėl patiriamo žmogaus teisių pažeidimo ir tokį reikalavimą teismui tenkinus, paliktas galioti leidimas rekonstruoti statinį pagal konkretų projektą galėtų sukelti teisinį neaiškumą ir sumaištį toliau įgyvendinant projektą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nenustatyta.
11. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).
13. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi, būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.).
14. Atskirajame skunde apeliantas laiko nepagrįstais skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus tikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikti rašytinius įrodymus bei sumokėti įstatymo reikalavimus atitinkantį žyminį mokestį už kiekvieną suformuluotą savarankišką reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žyminio mokesčio primokėjimo, tačiau kiti skundžiamoje nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nustatyti nepagrįstai.
15. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (CPK 5, 7 str.), tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams į teisminę gynybą. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami teismo posėdžio metu iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 str. 1 d. 3 p.). Taigi, trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors kaip ieškinio dalykas nėra tiksliai suformuluotas reikalavimas dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau iš pateikto ieškinio 41 punkto galima suprasti, kad ieškovė prašo atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad termino praleidimo priežastis ji sieja su vykusiu susirašinėjimu su atsakovais, siekiant ginčą išspręsti taikiai, o teisinis šių aplinkybių įvertinimas yra jau bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybės, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, neabejotinai yra svarbios, tačiau jos gali būti nustatytos bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovės prašymui dėl praleisto termino atnaujinimo trūkumai skundžiamoje nutartyje buvo nustatyti nepagrįstai.
17. Be to, iš ieškinio dalyko ir pagrindo matyti, kad reikalavimu įpareigoti atsakovus A. K., D. K., T. M. ir R. M. pakeisti 2017 m. parengto statinio projekto projektinius sprendinius: pašalinti mansardos pietinėje dalyje prie pastato (duomenys neskelbtini), pristatytą statinio (Mansardos) dalį, toje vietoje įrengiant dvišlaitį stogą bei panaikinant suprojektuotus balkonus ties pastato (duomenys neskelbtini), 12-to buto langais, ieškovė siekia šių, jos teigimu, jos teises pažeidžiančių padarinių pašalinimo. CPK 141 straipsnyje ieškovui numatyta teisė pakeisti ieškinio dalyką, taigi, esant pareikštam netiksliam ieškinio reikalavimui, teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų pasiūlyti ieškovei jį patikslinti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aišku, ko siekiama šiuo reikalavimu ir nepagrįstai tai laikė vienu iš ieškovės ieškinio trūkumų.
18. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė konkrečiai nenurodė, kokias pažeidžiamas jos teises siekia apginti ir kaip konkrečiai jos yra pažeidžiamos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dėl projektinių sprendinių ir įvykdytos statybos svetimi asmenys turi galimybę vaikščioti iki pat ieškovės buto langų, stebėti jos privatų gyvenimą. Be to, nurodė, kad administracinis pastatas neturi jokios priešgaisrinės sienos, o priešgaisrinė siena (ekranas) tampa gretimo pastato (duomenys neskelbtini) šiaurinė lauko siena, kurioje yra ieškovės buto langai. Ieškovės teigimu tuo yra pažeista jos teisė į privatumą, pabloginta gyvenimo kokybė bute, pažeistos nuosavybės teisės, susijusios su gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymu bei galimybe netrukdomai naudotis butu. Platesnis šių aplinkybių turinio atskleidimas galimas, bylą nagrinėjant iš esmės.
19. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio trūkumu laikė tam tikrų įrodymų apie susirašinėjimą su atsakovais, siekiant ginčą išspręsti taikiai, nepateikimčą. Juo labiau, kad iš ieškinio priedų matyti, kad tam tikri įrodymai dėl minėtų aplinkybių su ieškiniu yra pateikti (ieškinio priedai: I-6, I-9).
20. Tam tikrų įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.) ir, juo labiau, ne atsisakant ieškinį priimti, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str., 8 str., 225 str., 230 str.).
21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone ieškinio trūkumu negalėjo būti laikomas ir jame pareikšto procesinio pobūdžio prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pagrindimas duomenimis, jog prašomų išreikalauti dokumentų ieškovei pačiai gauti nepavyko. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė galėtų būti reikšminga, teismui sprendžiant dėl šio prašymo pagrįstumo. Be to, toks procesinio pobūdžio prašymas spręstinas pirmosios instancijos teisme pašalinus kitus ieškinio trūkumus ir teismui priėmus ieškinį.
22. Kita tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str., 135 str. 2 d.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikytina, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais.
23. Nagrinėjamu atveju apeliantė už ieškinį yra sumokėjusi 94 Eur žyminį mokestį ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu trūkumu, kad jis sumokėtas netinkamo dydžio, kadangi ieškovė reiškia kelis iš esmės susijusius, tačiau savarankiškus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, susijusius su žyminio mokesčio primokėjimu, atmeta kaip nepagrįstus.
24. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ieškinį sudarant keliems savarankiškiems reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Teismų praktikoje, įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, laikomasi pozicijos, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017).
25. Šiuo atveju apeliantė iš esmės reiškia du pagrindinius reikalavimus: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. parengtą statinio projektą „Administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1B1p), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“; 2) įpareigoti atsakovus A. K., D. K., T. M. ir R. M. pakeisti 2017 m. parengto statinio projekto „Administracinės paskirties pastato (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1B1p), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ projektinius sprendinius: pašalinti mansardos pietinėje dalyje prie pastato (duomenys neskelbtini), pristatytą statinio (Mansardos) dalį, toje vietoje įrengiant dvišlaitį stogą bei panaikinant suprojektuotus balkonus ties pastato (duomenys neskelbtini), 12-to buto langais.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šie reikalavimai adresuoti skirtingiems atsakovams, jais siekiama skirtingų rezultatų. Abu minėti reikalavimai gali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku, taigi, yra savarankiški.
27. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 94 Eur žyminį mokestį, tai yra už vieną iš ieškinyje nurodytų savarankiškų reikalavimų, ji turi primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Atsižvelgus į pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį, į tai, jog ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis bei ieškinio pateikimo datą (2022 m. liepos 18 d.) primokėtina žyminio mokesčio suma - 94 Eur.
28. Atsižvelgus, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, ieškovei nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams šalinti.
29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti trūkumų šalinimo institutą dėl žyminio mokesčio primokėjimo, tačiau kitus ieškovės ieškinio trūkumus nustatė nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – skundžiamos nutarties dalys, kuriomis nustatyti ieškinio trūkumai, išskyrus jos dalį dėl žyminio mokesčio primokėjimo, naikintinos (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalis, kuriomis nustatyti ieškinio trūkumai, išskyrus jos dalį dėl žyminio mokesčio primokėjimo.
Nustatyti ieškovei V. J. naują terminą – iki 2022 m. spalio 12 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą 94 Eur žyminio mokesčio dalį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.