Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Henricho Jaglinskio ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zitos Smirnovienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei V. G. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

I. Ginčo esmė

Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą. Nurodė, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo R. S.apeliacinio skundo ribose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas dėl kurio tėvystės nuginčijimo, nagrinėjama byla, yra gimęs 2011-10-31 apelianto ir atsakovės santuokoje, sudarytoje 2011-04-21 (b.l. 5). Apeliantas buvo įrašytas vaiko tėvu gimimo liudijime (b.l. 4). Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. sprendimu santuoka tarp apelianto ir atsakovės buvo nutraukta, abiejų šalių sutikimu (b.l. 6). Vaiko gyvenamojo vieta nustatyta su jo motina – atsakove V. G., o ieškovas buvo įpareigotas kas mėnesį teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Lt.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Nagrinėjamoje byloje apelianto pareikšti reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir yra ginčas, kilęs iš šeimos teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis LR CK 3.152 str. 1 d. laikė, kad apeliantas buvo pasyvus ir jo pasyvumas dėl tėvystės santykių su vaiku turėjo lemiamą reikšmę, nustatant ieškinio senaties pradžią, todėl teismas atsižvelgdamas į vaiko prioritetines teises, konstatavo, kad apeliantas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2001-10-11. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą (subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu). Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis tik 2011 m. vasarą sužinojo nesąs vaiko N. S. tėvas. Tačiau pastebėtina tai, kad apeliantas išgirdęs tokias kalbas, kad vaikas gali būti ne jo, kreipėsi į laboratoriją DNA Medical dėl galimybės padaryti DNR ekspertizę ir jam buvo pateiktas atsakymas, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas (b.l. 9-11). Be to tiek apeliantas, tiek pati atsakovė duodama paaiškinimus bei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jokių abejonių dėl tėvystės apeliantas nekėlė iki pat šios bylos, o ir atsakovė apie tai sužinojo tik gavus ieškinį. Darytina išvada, kad apeliantui aplinkybės, leidžiančios teigti, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas paaiškėjo tik 2011-08-17, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas ne nuo vaiko gimimo dienos (2001-10-11), o nuo tada, kai ieškovas gavo ( atliko) DNR tyrimus ( 2011-08-17).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad per vienuolika metų susiformavo apelianto ir vaiko santykiai, vaiko amžių, apelianto elgesį, VTAS išvadą dėl ginčo, konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Be to pažymėjo, kad vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš apelianto gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, kuri patvirtino, kad apeliantas nėra vaiko N. S. biologinis tėvas. Nagrinėjant bylą, buvo nustatyta, jog apeliantas labai retai matosi su vaiku, yra išvykęs ir gyvena užsienyje. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad kai šalys nutraukė santuoką apeliantas su vaiku bendravo, tačiau bendravimas buvo labai retas, kad apeliantas su vaiku nebendrauja apie metus laiko. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.v. I. F., bylos Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t.y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007). Nagrinėjamu atveju apeliantas siekdamas nuginčyti tėvystę, parodo nenorą bendrauti su vaiku, valios nebuvimą likti tėvu, be to nurodo, kad labai retai matėsi su vaiku, o atliekant DNR ekspertizę, jau vykstant teisminiam procesui, vaikas su apeliantu visiškai nebendravo. Nors byloje vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, tačiau atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad vaikas labai liūdi dėl susiklosčiusios situacijos, kad vienintelį nuo gimimo pažįstą kaip tėvą apeliantą ir nuo tada visą laiką jį laiko tėvu. Teisėjų kolegijos manymu šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuo 2006 m. atsakovė yra sukūrusi kitą šeimą ir vaikas auga kartu su dar dviem vaikais, t.y. su savo tikru broliu ir seserimi. Darytina išvada, kad vaiko interesų gynimu negalima laikyti siekio jo gimimo liudijime tėvu įrašyti bet kokį asmenį, nesanti nei biologiniu, nei ateityje būsiantį jo socialiniu tėvu ir prieš įrašyto tėvo valią palikti jam tėvystės pareigas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų ir laikydamas vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais, neįvertino per pastaruosius metus susiformavusių vaiko ir kartu gyvenančio atsakovės sutuoktinio santykių bei tikrojo apelianto santykio su vaiku. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės suvaržė vaiko besąlyginę teisę žinoti kas yra jo tikrasis tėvas ir, kad jo tėvu ir būtų tikrasis vaiko tėvas. Laikytina, kad ginčo teisiniame santykyje subjektu, atsakingu už teisingą įrašą apie vaiko tėvą yra atsakovė (vaiko motina) V. G., todėl šiuo atveju ji turėtų prisiimti visą atsakomybę ir stengtis ištaisyti savo elgesio pasekmes.

Patenkinus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės (LR CPK 93 str. 1 d.). Paduodamas ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovas iš viso sumokėjo 287,85 Lt žyminio mokesčio ( b. l. 3, 86), todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 287,85 Lt sumokėto žyminio mokesčio ( LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.) Ieškovas bylinėjimosi metu patyrė- 4 995,58 Lt atstovavimo išlaidų ( b.l. 13, 100-102), 2 428 Lt kelionės išlaidų ( b. l. 54, 56), 85 Lt vertimo išlaidų ( b. l. 57, 57A) bei 582,62 Lt išlaidų patirtų atlikus tėvystės testą- DNR dvigubą patikrinimą ( b. l. 60-61). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina - 4 995,58 Lt atstovavimo išlaidų, 2 428 Lt kelionės išlaidų, 85 Lt vertimo išlaidų bei 582,62 Lt išlaidų patirtų atlikus tėvystės testą- DNR dvigubą patikrinimą. Iš atsakovės taip pat priteistina 30,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovas R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovės V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 287,85 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 4 995,58 Lt atstovavimo išlaidas, 2 428 Lt kelionės išlaidas, 85 Lt vertimo išlaidas, 582,62 Lt išlaidas patirtas atlikus tėvystės testą - DNR dvigubą patikrinimą bei 30,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, pirmosios instancijos teisme.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui bei šalims.