Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, išsiskyręs, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, su ¼ turto konfiskavimu;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 3 metams. Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę;

3) Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskiriant 30 MGL (3 900 Lt) baudą;

5) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL (3 900 Lt) bauda ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad R. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismo išvadą dėl R. P. kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 3–7 punktuose aptarti įrodymai, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu. R. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus (nurodė, kad prieš sėdant prie automobilio vairo kartu su pažįstamu išgėrė didelį kiekį alkoholinių gėrimų), tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Taigi, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą R. P. skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. P. 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą; skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei konfiskuoti automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 790 Eur.

13. R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. R. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

15. R. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad R. P., važiuodamas nors ir nedidelį atstumą aikštelėje, sukėlė pavojų kitų asmenų turtui. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. R. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis praeityje teistas 10 kartų, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas. Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo 2022 m. sausio 4 d. vykdo individualią veiklą, yra išsiskyręs. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. skyrus prokuroro siūlomą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės rūšies minimumui, t. y. skyrus 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

16. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir R. P. skirtina 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

17. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

18. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko yra tikslinga R. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

19. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi R. P. iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė mažiausiai 2,78 promiles, jam teisė vairuoti transporto priemones vieną kartą jau buvo atimta padarius analogiško pobūdžio nusikaltimą, šįkart jis vairavo neturėdamas tokios teisės, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui – 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 15 d., t. y. nuo dienos, kai R. P. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

20. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

21. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju R. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog šio automobilio savininkas yra SIA „Citadele Leasing“, t. y. turtas priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog šis juridinis asmuo (jo atstovas) žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 10 790 Eur, todėl ši suma išieškotina iš R. P..

VI. Kiti klausimai

22. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. skirti 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti R. P. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 15 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. P. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 790 Eur.

R. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-846-1201/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.