Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-209-1083/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-18
Bylos Nr.
1-209-1083/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01319-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1-209-1083/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01319-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 18 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atliekantis bausmę), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

4) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams; Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir R. P. pasiųstas į pataisos namus atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2020 m. sausio 8 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 21.19 val. jam buvo nustatytas 1,81 ‰ girtumas, o 21.39 val. jam buvo nustatytas 1,85 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 8 d. nuo 10 val. pas pažįstamą asmenį, gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, vartojo alkoholį – gėrė alų. Alų gėrė dviese-trise. Per visą dieną bendrai visi išgėrė 10 litrų alaus. Apie 21 val. iš šio pažįstamo asmens su taksi nuvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, į (duomenys neskelbtini) gatvę tam, kad pasiimtų savo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį persivarytų į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes ryte jam reikėjo važiuoti į darbą. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir niekada nebuvo jos įgijęs. Tuo metu jis jautėsi apsvaigęs, bet nestipriai. Žinojo, kad negalima vairuoti automobilio būnant neblaiviu, žinojo, kad už tai gresia atsakomybė ir automobilio konfiskavimas, suprato, kad jis negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio ir savo apsvaigimo, o taip pat dėl to, kad neturi teisės vairuoti automobilio. Tačiau apie visa tai nepagalvojo, todėl sėdo už savo automobilio vairo ir išvažiavo. Bevažiuojant sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą. Antru bandymu jam buvo nustatytas didesnis už pirmą, t. y. 1,85 ‰ girtumas. Su tokiu girtumu sutiko, pakartotinai tikrintis girtumo į gydymo įstaigą nevyko. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo, šį automobilį jis įsigijo 2019 m. spalio mėnesį. Įvykio metu jam buvo paskirtas teismo įpareigojimas nevartoti alkoholio, tačiau jis šio įpareigojimo nesilaikė. Taip pat anksčiau yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaiviu, už tai buvo nubaustas. Savo veiką – automobilio vairavimą būnant neblaiviu, vertina blogai, dėl jos nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad dėl jo veikos buvo patirtos išlaidos dėl automobilio saugojimo, todėl sutinka jas atlyginti. Taip pat neprieštarauja jo automobilio konfiskavimui. Šiuo metu atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje pergalvojo ankstesnį neatsakingą savo elgesį ir gyvenimo būdą, suprato, kad turi problemų su alkoholiu ir jeigu ne alkoholis, jis neturėtų tokių problemų. Atlikęs bausmę ketina įsidarbinti, gydytis nuo alkoholizmo ir vykdyti visus finansinius įpareigojimus, nes šiuo metu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdyti finansinių įsipareigojimų neturi galimybės. Ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis pradėjo vykdyti 2020 m. vasario 3 d.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. P. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta išvardinti dokumentai: tarnybiniai pranešimai (1 t., 5, 37 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 7–12 b. l.), neblaivumo nustatymo aktas (1 t., 13 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio sertifikato kopija (1 t., 14 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugoti (1 t., 15 b. l.), duomenys apie išlaidas, susijusias su transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu (1 t., 21–26 b. l.), informacija apie automobilį (1 t., 29 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (1 t., 30 b. l.), liudytojo A. G. apklausos protokolas (1 t., 33–34 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (1 t., 43, 45 b. l.), kaltinamojo R. P. apklausų protokolai (1 t., 56–57, 64 b. l.), nutarimai skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą (1 t., 67–68, 70–71 b. l.), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., 73–74 b. l.), kaltinamąjį R. P. charakterizuojanti medžiaga (1 t., 77–94, 97–120, 123–137, 140, 154–156, 165–171 b. l.).

2.4. Kaltinamajam R. P. nustatytas girtumas (1,81 ‰ ir 1,85 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis suprato, kad jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir kaltinamasis R. P.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia.

2.5. Kaltinamajam R. P. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis, be kita ko, 2020 m. sausio 8 d. pirmiau paminėta motorine transporto priemone važiavo (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis. Tačiau šios aplinkybės tik preziumuojamos ir jos nėra įrodytos byloje esančiais duomenimis. Byloje esančiais duomenimis įrodyta tik tai, kad kaltinamasis R. P. 2020 m. sausio 8 d. apie 21.15 val. pirmiau paminėtą automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Atsižvelgiant į tai, neįrodytos aplinkybės šalinamos iš R. P. pareikšto kaltinimo ir atitinkamai koreguojamas kaltinimas.

2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą R. P. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui; kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas; nusikalstama veika nebuvo sukeltos sunkesnės pasekmės (pavyzdžiui, sukeltas eismo įvykis ir pan.)), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas (recidyvistas); baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (bendra nesumokėtų baudų suma viršija 3000 eurų); įvykio metu nedirbo; turi sveikatos sutrikimą (1 t., 77–94, 97–120, 123–137, 140, 154–156, 165–171 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Vertindamas kaltinamojo R. P. asmenybę teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, pasak paties kaltinamojo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis pergalvojo ankstesnį neatsakingą savo elgesį ir gyvenimo būdą, suprato anksčiau elgęsis bei gyvenęs netinkamai, todėl atlikęs bausmę ketina keisti savo gyvenimo būdą – įsidarbinti, gydytis nuo alkoholizmo ir vykdyti visus finansinius įpareigojimus. Ne mažiau svarbu tai, kad anksčiau kaltinamasis buvo nuteistas už nesunkius ir apysunkį nusikaltimus, už šias nusikalstamas veikas jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, o taip pat laisvės atėmimas 6 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant. Tačiau kaltinamasis netinkamai vykdė jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir kaltinamasis R. P. buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog bausme, švelnesne už anksčiau kaltinamajam paskirtas bausmes, taip pat ir už laisvės atėmimo bausmę, bausmių tikslai nebus pasiekti, nes šiuo metu tokia bausmė nedarytų kaltinamajam teigiamos įtakos. Todėl kaltinamajam R. P. skiriama BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti tokios bausmės vidurkį.

3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.4. Tokia bausmė su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu kaltinamajam R. P. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme subendrinama dalinio bausmių sudėjimo būdu, BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Nustatydamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį teismas atsižvelgia į tai, jog, pasak kaltinamojo R. P., ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę jis pradėjo vykdyti 2020 m. vasario 3 d., o iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistų registro išrašo matyti, jog kitą dieną, t. y. 2020 m. vasario 4 d., jis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro (170 b. l.). Akivaizdu, jog šio nuosprendžio paskelbimo dieną kaltinamojo R. P. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis (2 mėnesiai 2 savaitės) yra mažesnė už šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Todėl subendrinant bausmes, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos naujos griežtesnės bausmės pridedama ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės švelnesnė dalis.

3.5. Spręsdamas dėl kaltinamajam R. P. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos teismas ypatingai atkreipia dėmesį kaltinamojo asmenybę – kaip jau buvo paminėta pirmiau, jis teistas ne vieną kartą, taip pat ir už apysunkį nusikaltimą, jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, o taip pat laisvės atėmimas 6 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant. Be to, R. P. per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka 16 kartų, iš jų 3 kartus už iš esmės tokius pačius teisės pažeidimus – transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Ne mažiau svarbu tai, kad kaltinamasis R. P., būdamas laisvėje, netinkamai vykdė Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl Lietuvos probacijos tarnyba ne vieną kartą kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, o kaltinamasis R. P. buvo pasiųstas į pataisos namus atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (1 t., 118–120, 123, 154–156 b. l.). Naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis R. P. padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nesilaikydamas jam teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis iki aptariamo nusikaltimo padarymo išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedarė, jis nesitaisė, nekoregavo savo elgesio, nekeitė savo gyvenimo būdo ir nenorėjo to daryti. Anksčiau kaltinamajam taikytos švelnesnės poveikio priemonės (administracinės nuobaudos; laisvės apribojimo ir arešto bausmės; laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas; papildoma poveikio priemonė, paskirta vykdant anksčiau jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę) nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo ir naujas nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtas tuo metu susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog atidėjus kaltinamajam R. P. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmių tikslai nebus pasiekti ir vien tik dabartinis kaltinamojo R. P. požiūris į ankstesnį savo elgesį bei gyvenimo būdą, neleidžia manyti kitaip. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas šįkart netaiko kaltinamajam R. P. BK 75 straipsnio nuostatų, jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatideda ir minėtą bausmę vykdo realiai.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis R. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaltinamasis administracine tvarka ne vieną kartą baustas už KET pažeidimus, iš jų 3 kartus už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviu. Minėtos poveikio priemonės kaltinamajam R. P. teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė jo nuo naujo, žymiai pavojingesnio teisės pažeidimo, t. y. tyčinio nusikaltimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.2. ir 3.5. punktuose nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones terminui, atitinkančiam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios poveikio priemonės vidurkį, t. y. 3 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.3. BK 68 straipsnio 4 dalyje ir BPK 357 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise <...> paskirtas kartu su laisvės atėmimo <...> bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos; uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu <...>, taikomas visą laisvės atėmimo <...> atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo <...> atlikimo. Atsižvelgiant į tai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas kaltinamajam R. P. skaičiuojamas nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio jo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

4.4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam R. P. 2020 m. sausio 9 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (70–71 b. l.). Nuo šios dienos minėta kardomąja priemone kaltinamajam R. P. buvo faktiškai apribota galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemones ir ja naudotis. Tačiau nuo 2020 m. vasario 3 d. kaltinamajam R. P. pradėjus realiai vykdyti ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemones ir ja naudotis jam faktiškai buvo apribota jau nebe paminėta kardomąja priemone, o realiu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Atsižvelgiant į tai, į aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaitomas laikotarpis, kuriuo kaltinamajam R. P. iš tiesų šioje baudžiamojoje byloje buvo apribota galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemones ir ja naudotis, t. y. kol kaltinamasis R. P. buvo laisvėje (nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 3 d.).

5. Transporto priemonės konfiskavimas

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika paprastai padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

5.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Be to, įvykio metu kaltinamojo R. P. vairuota transporto priemonė – „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo paties (1 t., 29 b. l.). Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis ir jis neprieštaravo, jog transporto priemonė būtų konfiskuota.

5.4. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant atimti galimybę kaltinamajam R. P. ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas panaudojant tą patį automobilį, kaltinamajam R. P. taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 8 d. 21.20 val. iki 2020 m. sausio 9 d. 11.45 val. (1 t., 43, 45 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, į galutinės subendrintos bausmės laiką kaltinamajam R. P. taip pat įskaitomas pagal ankstesnį nuosprendį jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

6.2. Kaltinamajam R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., 67–68, 70–71 b. l.). Tačiau šiuo metu kaltinamajam R. P. atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tokių kardomųjų priemonių taikyti toliau nebėra prasmės. Svarbu tai, kad, pasak paties kaltinamojo R. P., ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminas turėtų baigtis 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje. Įvertinus pakankamai trumpą terminą, likusį iki ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pabaigos (mažiau nei 3 mėnesiai) ir siekiant užtikrinti nepertraukiamą šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą, tikslinga kaltinamajam R. P. šiuo metu taikomas švelnesnes kardomąsias priemones pakeisti suėmimu, jo terminą nustatant iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgesnį už paskirtos galutinės subendrintos bausmės terminą.

6.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentas – automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio užvedimo rakteliai (saugomi UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje) (1 t., 15 b. l.), o taip pat automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje), perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas ir 357 straipsnio 6 dalis).

6.4. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamojo R. P. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau visos šios išlaidos, ypatingai už automobilio saugojimą, išaugo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo R. P. (dėl anksčiau bylą nagrinėti turėjusios teisėjos nebuvimo darbe dėl objektyvių priežasčių, dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo R. P. neišieškomos.

6.5. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos naujos griežtesnės 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės švelnesnę dalį – 2 (du) mėnesius, ir skirti R. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 10 d. 22.15 val. iki 2018 m. gegužės 11 d. 14.50 val. ir nuo 2020 m. sausio 8 d. 21.20 val. iki 2020 m. sausio 9 d. 11.45 val., iš viso 2 (dvi) paras.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio jo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Į šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaityti laikotarpį, kuriuo R. P. faktiškai buvo apribota galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemones ir ja naudotis, t. y. nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 3 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš R. P. konfiskuoti automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, pakeisti griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, šią kardomąją priemonę taikant iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ilgiau kaip iki 2020 m. lapkričio 16 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentą – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio užvedimo raktelius ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas