Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. Z. prašymą suinteresuotam asmeniui A. P. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Šalys 2023 m. rugsėjo 27 d. sudarė taikos sutartį, kurią Panevėžio apylinkės teismas patvirtino 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, tokiomis sąlygomis: 1) Šalys šia Taikos sutartimi susitaria, jog pirmus 4 (keturis) mėnesius po Teismo nutarties, patvirtinančios šią Taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos (pereinamasis laikotarpis) Ieškovai turės teisę bendrauti su savo vaikaičiu, nepilnamečiu D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau-vaikaitis, vaikas) du kartus per mėnesį, porinėmis savaitėmis, vieną dieną pasirinktinai antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį (konkrečią dieną šalims susitarus iš anksto), nuo 13.00 val., iki 16.00 val., dalyvaujant vaiko mamai, atsakovei A. P.. 2) Šalys šia Taikos sutartimi taip pat susitaria, jog po 4 (keturių) mėnesių, skaičiuojant nuo Teismo nutarties, patvirtinančios šią Taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, Ieškovai turės teisę bendrauti su savo vaikaičiu, nepilnamečiu D. Z. gim. (duomenys neskelbtini), du kartus per mėnesį, porinių savaičių dienomis (vieną dieną pasirinktinai antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, arba penktadienį), pasiimant D. Z. 13 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant D. Z. vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val. 3) Šalys susitaria ir patvirtina, kad ieškovų bendravimo su vaiku metu, vaikui išreiškus norą vykti pas motiną, ieškovai vaiką pristatys vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą. Šalys taip pat susitaria, kad Šalims iš anksto susitarus, galimas vaiko bendravimas su ieškovais ir kitu, šioje sutartyje nenustatytu metu ir laiku. 4) Ieškovai patvirtina, kad tuo metu, kai jie bendraus su D. Z., jie nesudarys sąlygų vaiko tėvui K. Z. bendrauti su D. Z.. 5) Šalys pasirašydamos šią Taikos sutartį patvirtina, kad ją sudaro laisva valia, siekdamos abiejų Šalių sutarimu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išspręsti kilusį ginčą. Sudarydamos šią Taikos sutartį, Šalys vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei kitais principais. 6) Šalys pasirašydamos šią Taikos sutartį patvirtina, kad ja išsprendė visus klausimus, Sutartyje numatytos sąlygos yra suderintos abipusiu sutarimu ir atitinka abiejų Sutarties Šalių valią. 7) Šalys neatšaukiamai patvirtina, kad be šioje Taikos sutartyje nurodytų reikalavimų, daugiau jokių kitų reikalavimų/pretenzijų viena kitai, susijusių su ieškiniu civilinėje byloje neturi, o procesinių dokumentų siuntimo išlaidas sumoka ieškovai. 8) Šalys susitarė, kad kiekviena Šalis patirtas visas su šia civiline byla susijusias išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, teismo išlaidas, išlaidas teisininkams už teisines paslaugas ir pan., taip pat išlaidas, susijusių su šios Taikos sutarties sudarymu ar pateikimu teismui, padengia savo lėšomis. Ieškovė ir Atsakovai nereikalaus vienas iš kito išlaidų, susijusių su šios Taikos sutarties sudarymu ar pateikimu teismui, atlyginimo. 9) Šalys įsipareigojo dėti visas pastangas, kad Taikos sutartis būtų patvirtinta teisme, bendradarbiauti teikiant ir pasirašant reikiamus dokumentus. Šalys sutiko, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai patvirtintų šią Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šią Taikos sutartį pasirašiusioms Šalims (bei jų atstovams). Šalys taip pat susitarė, kad Šalių pasirašytą Taikos sutartį per elektroninę teismų sistemą tvirtinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams perduos Ieškovų atstovė. 10) Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kaip tai numatyta LR Civilinio kodekso 6.985 str. ir LR Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 5 p., 294 str. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.985 str. ir LR Civilinio proceso kodekso 584 str., teismo patvirtinta Taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu ir tolesnis ginčas dėl to paties dalyko nėra galimas. Taip pat patvirtina, kad joms žinomas ir suprantamas LR Civilinio kodekso 3.87 – 3.89 str. turinys. 11) Šalys, vadovaudamosi LR Civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., bei 293 str. 5 p. normomis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pateiktą Taikos sutartį patvirtinti, civilinę bylą nutraukti ir ieškovams grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio. Nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d.

4. Suinteresuotas asmuo A. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

5. Panevėžio apylinkės teisme pagal pareiškėjos prašymą užvesta civilinė byla Nr. e2VP-5586-400/2025.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

12. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktą). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Sodros pažymą apie apeliantės nedarbingumą laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 28 d. iki 2025 m. balandžio 10 d. nurodydama, kad šiuo laikotarpiu sirgo ne tik apeliantė, bet ir vaikai ir apie ligas buvo informuota pareiškėja.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamo naujo dokumento turiniu, pirmiausia pažymi, kad apeliantė nepagrindė, dėl kokių priežasčių šio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau. Apeliantė neabejotinai turėjo objektyvią galimybę pateikti minėtą pažymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau šia jai suteikta teise nepasinaudojo. Apeliantė taip pat nepagrindė kartu su atskiruoju skundu teikiamų dokumentų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės. Be to, papildomai pažymėtina, jog iš pateiktų duomenų nėra aišku, kuriuo tiksliai laikotarpiu sirgo apeliantė, o kuriuo – vaikai. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai į nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka

15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 3 – 4 dalis, šalys bet kurio proceso stadijoje gali bylą baigti taikos sutartimi. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimis šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1,2 dalys).

16. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

17. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

18. Kaip patvirtina bylos medžiaga, šalys kilusį teisminį ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi tokiomis sąlygomis: 1) Šalys šia Taikos sutartimi susitaria, jog pirmus 4 (keturis) mėnesius po Teismo nutarties, patvirtinančios šią Taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos (pereinamasis laikotarpis) Ieškovai turės teisę bendrauti su savo vaikaičiu, nepilnamečiu D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau-vaikaitis, vaikas) du kartus per mėnesį, porinėmis savaitėmis, vieną dieną pasirinktinai antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį (konkrečią dieną šalims susitarus iš anksto), nuo 13.00 val., iki 16.00 val., dalyvaujant vaiko mamai, atsakovei A. P.. 2) Šalys šia Taikos sutartimi taip pat susitaria, jog po 4 (keturių) mėnesių, skaičiuojant nuo Teismo nutarties, patvirtinančios šią Taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, Ieškovai turės teisę bendrauti su savo vaikaičiu, nepilnamečiu D. Z. gim. (duomenys neskelbtini), du kartus per mėnesį, porinių savaičių dienomis (vieną dieną pasirinktinai antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, arba penktadienį), pasiimant D. Z. 13 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant D. Z. vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val. 3) Šalys susitaria ir patvirtina, kad ieškovų bendravimo su vaiku metu, vaikui išreiškus norą vykti pas motiną, ieškovai vaiką pristatys vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą. Šalys taip pat susitaria, kad Šalims iš anksto susitarus, galimas vaiko bendravimas su ieškovais ir kitu, šioje sutartyje nenustatytu metu ir laiku. 4) Ieškovai patvirtina, kad tuo metu, kai jie bendraus su D. Z., jie nesudarys sąlygų vaiko tėvui K. Z. bendrauti su D. Z. (Taikos sutarties 1-4 punktai). Kadangi minėta nutartis įsiteisėjo nuo 2023 m. spalio 6 d., ji jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

19. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi tenkindamas pareiškėjos prašymą ir išduodamas vykdomąjį raštą vertino, kad atsakovė nepateikė jokių kontrargumentų, patvirtinančių tinkamą taikos sutarties vykdymą, byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė sudaro tinkamas sąlygas nepilnamečio vaiko ir jo senelių bendravimui pagal teisme patvirtiną bendravimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantė atskiruoju skundu nurodytų aplinkybių neginčija. Tuo tarpu atskiruoju skundu apeliantė teigia, jog vaiko močiutė buvo informuota apie apeliantės ir vaiko ligą ir nors apeliantės liga neturėtų trukdyti nustatytos bendravimo tvarkos vykdymui, pažymi, jog vaikas vienas su seneliais (ieškovais) susitikti neina, apeliantė turi dalyvauti kartu su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kritiškai.

20. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, būtent apeliantei nagrinėjamoje byloje tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti, kad šalių patvirtinta taikos sutartis yra vykdoma tinkamai (CPK 178 straipsnis). Tačiau apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių patvirtinti, kad patvirtinta taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos yra laikomasi. Apeliantė nepaaiškino, kokių priemonių ėmėsi taikos sutarties tinkamam vykdymui, nepateikė duomenų, jog geranoriškai vykdo taikos sutartį nustatytomis sąlygomis, o esant trukdžiams – derina susitikimus su pareiškėja, siekiant nepakenkti vaiko interesams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėta taikos sutartimi šalys susitarė, kad praėjus 4 mėnesiams po nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo, ieškovai turės teisę bendrauti su savo vaikaičiu, nepilnamečiu D. Z. du kartus per mėnesį, porinių savaičių dienomis (vieną dieną pasirinktinai antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, arba penktadienį), pasiimant D. Z. 13 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant D. Z. vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val. (Taikos sutarties 2 punktas). Pažymėtina, jog pagal šį taikos sutarties punktą nenumatytas privalomas vaiko motinos (apeliantės) dalyvavimas nepilnamečio vaiko ir jo senelių susitikimuose.

21. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė kaip nepilnamečio vaiko motina turi pareigą geranoriškai užtikrinti tinkamą vaiko bendravimą su artimiausiais giminaičiais (nepilnamečio vaiko seneliais). Akcentuotina, jog pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad vien apeliantės liga negali trukdyti vaiko susitikimams su pareiškėja, o apeliantės teiginiai, kad vaikas neina susitikti su seneliais atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, jog taikos sutartis patvirtinta 2023 m. rugsėjo 28 d., nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d., todėl tinkamai vykdant taikos sutartį ir laikantis nustatytos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su artimiausiais giminaičiais šiuo metu jau būtų nusistovėjusi bendravimo tvarka, tačiau išimtinai dėl apeliantės neveikimo taikos sutartis nėra vykdoma tinkamai. Aptariamų aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog suinteresuotas asmuo tinkamai vykdo taikos sutartyje numatytas sąlygas, suinteresuotas asmuo nei atsiliepimo į prašymą, nei jokių įrodymų, pagrindžiančių taikos sutarties sąlygų vykdymą, nepateikė. Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad taikos sutartis būtų sudaryta ne laisva šalių valia ar kad sudarytos taikos sutarties sąlygos šalims būtų neaiškios ir dviprasmiškos. Šių aplinkybių apeliantė atskiruoju skundu taip pat nepaneigė.

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantė nesilaiko šalių 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad suinteresuotas asmuo pažeidžia sutartimi numatytas sąlygas ir pareiškėja pagrįstai įgijo teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. P. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išduotas vykdomasis raštas, nepagrįsta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir vadovavosi bylai aktualiu reglamentavimu, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, tad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

25. Pareiškėja D. Z. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl jos priteisiamos pareiškėjai iš apeliantės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.