Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini)Norvegijoje, teistas 2016-06-30 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio (376,60 eurų) dydžio bauda, bauda išieškota, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi ir tuo pačiu metu atlikdamas kasininko pareigas, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti dėl užimamų pareigų patikėtą svetimą turtą, iš UAB (duomenys neskelbtini)kasos paėmė 8131,21 Eur, tačiau nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini)veikloje bei piniginių lėšų į įmonės banko sąskaitas ar kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino 8131,21 Eur, be to iš įmonės paėmė 1062,45 Eur vertės materialaus turto (atsargų), tačiau nepateikė dokumentų, pateisinančių šio materialaus turto (atsargų) panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini)veikloje bei paimto turto į įmonę negrąžino, tokiu būdu pasisavino 1062,45 Eur vertės turtą (atsargas), taip pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą iš viso 9193,66 Eur vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini)turtą, tuo UAB (duomenys neskelbtini)padarydamas 9193,66 Eur turtinę žalą.

Be to jis, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi ir tuo pačiu metu atlikdamas kasininko pareigas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 21 straipsnio nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė ir organizavo UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą, tai yra:

– pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatą „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes Materialinių vertybių 2014 metų apyvartos žiniaraštyje neįregistravo 2014-07-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija CES Nr. 0050931 išvardintų prekių įsigijimo iš UAB (duomenys neskelbtini)už 72,57 Eur; pagal 2015-06-25 pinigų priėmimo kvitą serija POL Nr. 00030006 atliktos 60 Eur išlaidų ūkinės operacijos neapskaitė apskaitos registruose; nepateikė Didžiosios knygos sąskaitų registrų: pirkėjų, įsipareigojimų prekių ir paslaugų tiekėjams, atskaitingų asmenų, sąskaitos bankuose, kasos pinigų kelyje, įsiskolinimų darbuotojams, mokėtinų mokesčių, pardavimo pajamų, parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikainos;

– pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, nes laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki gruodžio mėn. avanso apyskaitose įregistruotos avansinių lėšų panaudojimo ūkinės operacijos už 889,28 Eur įvyko, tačiau neišsaugojo jas pateisinančių buhalterinės apskaitos dokumentų; taip pat neišsaugojo kasos pajamų ir išlaidų orderių laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31.

Dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31, iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi ir tuo pačiu metu atlikdamas kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31 apgaule vengė atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini)už gautas prekes ir dėl to UAB (duomenys neskelbtini)padarė turtinės žalos, nes:

– pasirašė 2013-04-22 PVM sąskaitoje-faktūroje serija CES Nr. 0043334, pagal kurią iš UAB (duomenys neskelbtini)gavo 199,75 Eur vertės prekių bei įsipareigojo iki 2013-05-22 atsiskaityti už prekes;

– pasirašė 2013-12-23 PVM sąskaitoje-faktūroje serija CES Nr. 0047282, pagal kurią iš UAB (duomenys neskelbtini)gavo 830,44 Eur vertės prekių bei įsipareigojo iki 2014-01-22 atsiskaityti už prekes;

– pasirašė 2014-03-31 PVM sąskaitoje-faktūroje serija CES Nr. 0048871, pagal kurią iš UAB (duomenys neskelbtini)gavo 688,84 Eur vertės prekių bei įsipareigojo iki 2014-04-30 atsiskaityti už prekes;

– pasirašė 2014-04-02 PVM sąskaitoje-faktūroje serija CES Nr. 0048952, pagal kurią iš UAB (duomenys neskelbtini)gavo 1682,21 Eur vertės prekių bei įsipareigojo iki 2014-05-02 atsiskaityti už prekes;

– pasirašė 2014-07-31 PVM sąskaitoje-faktūroje serija CES Nr. 0050932, pagal kurią iš UAB (duomenys neskelbtini)gavo 72,57 Eur vertės prekių bei įsipareigojo iki 2014-08-30 atsiskaityti už prekes;

Ž. K. būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi, prisiėmęs įsipareigojimus bei žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitose faktūrose numatytais terminais, privalo atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini)už gautas prekes, turėdamas pakankamai jam užimamų pareigų pagrindu patikėtų įmonės piniginių lėšų 8131,21 Eur, t. y. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini)turi realias finansines galimybes atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) – sumokėti 3473,81 Eur, tačiau užuot sumokėjęs, jam užimamų pareigų pagrindu patikėtas įmonės lėšas pasisavino, tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini)už gautas prekes ir dėl to UAB (duomenys neskelbtini) padarė 3473,81 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis Ž. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įmonėje dirbo nuo 2007 metų, nuo įkūrimo pradžios. Dirbo įmonėje ir direktoriumi, ir kasininku. Buhalterį turėjo. Įmonė pradėjo veikti nuostolingai ir neturėjo kitos galimybės kitaip veikti, todėl tas likutis buvo panaudotas jo paties egzistavimui. Dėl trūkstamų lėšų neturėjo galimybės atsiskaityti. Šiuo metu su įmone visiškai atsiskaitęs. Nuoširdžiai galisi dėl įvykdyto.

Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be paties kaltinamojo Ž. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga.

2018-10-05 apklaustas liudytoju K. V. parodė, kad su Ž. K. susipažino prieš dešimt metų per bendrus draugus. Po kelių metų, turbūt apie 2010 m. Ž. K. jam pasiūlė buhalteriauti jo įkurtoje įmonėje. Jis sutiko ir tapo UAB (duomenys neskelbtini)buhalteriu. Pasirašė darbo sutartį. Šioje įmonėje dirbo nuo 2010 metų iki 2015 metų. Ši įmonė užsiėmė pirkimo, pardavimo, montavimo darbais, daugiausiai dirbo su apšvietimo sistemomis. Įmonės kasininkas ir atskaitingas asmuo buvo direktorius Ž. K.. Liudytojas tvarkė įmonės dokumentus savo namuose, nes įmonė jokių patalpų neturėjo. Ž. K. atnešdavo dokumentus kartą į mėnesį. Daugiausiai atnešdavo apie 20 dokumentų, tai būdavo pirkimo ir pardavimo sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo ir perdavimo kvitai. Paskaičiuodavo darbo užmokestį sau ir jam, nes tuo metu įmonėje dirbo jis ir direktorius Ž. K.. Prisimena, kad kažkuriuo laikotarpiu įmonėje dirbo moteris, bet jos anketinių duomenų neatsimena, kokiose pareigose ji dirbo, praėjus laikui neatsimena. Suvesdavo įmonės duomenis, tai yra likutį, pasakydavo, kiek reikia sumokėti mokesčių. Darbo pradžioje jis pats darydavo pavedimus mokesčiams, tai yra Sodrai ir mokesčių inspekcijai, nes turėjo prisijungimus prie įmonės sąskaitos, kiek laiko tą darė, negali pasakyti, nes neatsimena. Tik atsimena momentą, kai kažkuriuo metu įmonės sąskaitoje nebebuvo pinigų, ar ji buvo užblokuota, tuomet direktoriui pasakydavo, kokias sumas reikia sumokėti mokesčių. Įmonėje kasos aparato nebuvo. Buhalterinėje programoje kasos žurnalas buvo ir jis buvo pildomas. Su grynais pinigais jis pats nedirbo. Kiekvieną mėnesį jam sumokėdavo darbo užmokestį grynais pinigais. Visa įmonės veikla vyko tik Lietuvoje. Įmonės veikla sustojo 2015 m. balandžio mėnesį, nes nuo to laiko įmonės direktorius nustojo vežti įmonės dokumentus, pateikdavo tik po kelis dokumentus elektroniniu būdu. Įmonė ilgalaikio turto neturėjo. Kad įmonė turėtų kažkokias sandėliavimo patalpas, jam nebuvo žinoma. Pagal dokumentus įmonė turėjo prekių, bet kur jos buvo saugomos ir ar jos buvo iš viso nupirktos, jam nėra žinoma. Įmonė pastoviai turėjo įsiskolinimų, kuriuos, kai būdavo įmonės sąskaitoje pinigų, direktorius dalį skolų padengdavo. Direktoriui pasakydavo, kokie yra įmonės įsiskolinimai pagal dokumentus. Pagal buhalterinius dokumentus kasoje buvo pinigai, ar jie buvo realiai, jis nežino, nes nedirbo su grynais pinigais, ir to negali pasakyti. Lyg 2015 m., tiksliai neatsimena, pagal panaudos sutartį įmonė turėjo automobilį, bet kiek laiko naudojosi automobiliu, neatsimena praėjus laikui. Kol jis dirbo įmonėje, jam nebuvo niekada pateikta įmonės inventorizacija. Ar jos darytos, nežino, nes dokumentuose tai neatsispindi. Taip pat nebuvo ir įmonės direktoriaus įsakymų dėl inventorizacijos. Visus popierinius įmonės dokumentus pateikė Centro policijos komisariato tyrėjai J. I., daugiau dokumentų neturi. Ar turi išsisaugojęs įmonės dokumentus kompiuterio atmintyje, negali pasakyti, reikia pažiūrėti, apie tai galės tyrėją informuoti telefonu (1 t., b. l. 73-75).

2019-10-09 papildomai apklaustas liudytoju K. V. parodė, kad lieka prie savo duotų parodymų, kuriuos prisimena ir tvirtina bei nori papildyti pasikartodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. K. darbo užmokestį jam mokėjo grynais pinigais kiekvieną mėnesį, kokios tai buvo sumos, dabar tiksliai negali pasakyti. Dėl išmokėtų darbo užmokesčių buvo pildomi kasos išlaidų orderiai, šie orderiai buvo pildomi buhalterinėje programoje, o popieriniai kasos išlaidų orderiai atspausdinami ir pasirašomi. Kasos pajamų ir išlaidų orderiai įmonėje buvo pildomi, kurie buvo atspausdinami ir pateikiami įmonės direktoriui. Kur šiuos orderius laikydavo direktorius, jis nežino, nesidomėjo. Dėl Materialinių vertybių apyvartos žiniaraštyje neįregistruotos 2014-07-31. PVM sąskaitos faktūros dėl prekių įsigijimo iš UAB (duomenys neskelbtini)gali pasakyti, kad turbūt jam jos nepateikė direktorius, todėl ši sąskaita faktūra ir nebuvo įregistruota. Dėl 2015-06-25 pinigų priėmimo kvito 60 eurų sumai neapskaityto įmonės apskaitos registruose, gali paaiškinti, kad šis kvitas nebuvo jam pateiktas. Be to, kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, įmonės direktorius nuo 2015 m. balandžio mėnesio jam nepateikė dokumentų. Dėl avanso apyskaitose laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesio įregistruotų ūkinių operacijų gali paaiškinti, kad šios ūkinės operacijos įvyko, nes pagal sąskaitas faktūras buvo matyti, kad sumokėti mokesčiai, bet direktorius nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Kiek atsimena, tuo laiku įmonės banko sąskaita buvo areštuota ir iš sąskaitos nebuvo galima atlikti pavedimų, todėl įmonės direktorius mokesčius Sodrai ir už telefoną mokėdavo Perlo terminaluose, tačiau šie kvitai jam nebuvo pateikti. Negali tiksliai pasakyti, praėjus laikui neatsimena ar nuo 2015-01-01 iki 2015-07-31 buvo vedamos avanso apyskaitos. Visus įmonės dokumentus, kuriuos jam pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini)direktorius Ž. K., jis suvesdavo į apskaitą ir tokius duomenis pateikdavo valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Pagal tokius pateiktus dokumentus ir darė finansines ataskaitas bei pildė deklaracijas (1 t., b. l. 76-78).

2019-06-20 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5150)IS1-3182 dėl UAB (duomenys neskelbtini)ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31 apie bendrovės vykdytas ūkines operacijas ir tvarkomą buhalterinę apskaitą specialistė nustatė, kad iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31, nes bendrovės buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma nesilaikant: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes UAB (duomenys neskelbtini)Materialinių vertybių apyvartos 2014 metų žiniaraštyje neįregistruotas 2014-07-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija CES Nr. 0050932 išvardintų prekių įsigijimas iš UAB (duomenys neskelbtini)už 72,57 Eur, nes pagal 2015-06-25 Pinigų priėmimo kvitą serija POL Nr. 0003006 atlikta 60 Eur išlaidų ūkinė operacija neapskaityta UAB (duomenys neskelbtini)apskaitos registruose, nes tirti nepateikti Didžiosios knygos sąskaitų apyvartos registrai: pirkėjų, įsipareigojimų prekių ir paslaugų tiekėjams, atskaitingų asmenų, sąskaitos bankuose, kasos, pinigų kelyje, įsiskolinimų darbuotojams, mokėtinų mokesčių, pardavimo pajamų, parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikainos; 19 straipsnio 1 dalies nuostatą „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, nes avanso apyskaitose laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki gruodžio mėn. įregistruotos avansinių lėšų panaudojimo ūkinės operacijos už 889,28 Eur įvyko, tačiau neišsaugojo jas pateisinančių buhalterinės apskaitos dokumentų; taip pat neišsaugojo kasos pajamų ir išlaidų orderių laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31. 2015-07-31 UAB (duomenys neskelbtini)tirti pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose įregistruotas piniginių lėšų kasoje, banko sąskaitoje ir pas atskaitingą asmenį, iš viso 8132,21 Eur dokumentinis lėšų likutis. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra UAB (duomenys neskelbtini)Didžioji knyga ir Materialinių vertybių apyvartos žiniaraštis laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30, kuriame įregistruotas pirktų prekių, skirtų perparduoti, likutis laikotarpio pabaigai, t. y. 2015-09-30 sandėlyje įregistruotas 1062,45 Eur prekių likutis. Kadangi tarp tirti pateiktų UAB (duomenys neskelbtini)apskaitos dokumentų nėra materialinių vertybių pirkimų dokumentų laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2015-09-30, o materialinių vertybių pardavimo operacijos 2015 metais įregistruotos pagal PVM sąskaitas faktūras surašytas 2015-01-21, 2015-03-18, 2015-04-04, todėl pirktų prekių, skirtų perparduoti, dokumentinis likutis sandėlyje 2015-07-31 nustatomas 1062,45 Eur (1 t., b. l. 164-173).

2019-10-14 Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad įtariamasis Ž. K. elektroniniu paštu atsiuntė dvi mokėjimo kopijas dėl atsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini)400 eurų sumai (1 t., b. l. 64-66).

2019-11-07 Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad įtariamasis Ž. K. elektroniniu paštu atsiuntė bankinio pavedimo kopiją dėl atsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini)3400 eurų sumai (1 t., b. l. 67-68).

2019-12-10 UAB (duomenys neskelbtini)raštas, kad įtariamasis Ž. K. visiškai atlygino padarytą žalą, todėl civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 71).

2018-07-03 apžiūros protokolu apžiūrėta Kauno apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-72-573/2016(01-1-22755-15) ir padarytos reikiamų dokumentų kopijos (1 t., b. l. 99-197, 2 t., b. l. 1-13).

BK 183 straipsnio1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę kaltininkui dėl jam užimamų pareigų, patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai dėl veikos padarymo kyla padariniai, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Būtent tokie padariniai nustatyti šioje byloje, todėl dėl padarytų Ž. K. veikų ir padarinių yra priežastinis ryšys. Teismas, nustatydamas šį objektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį, remiasi byloje esančiais ištirtais įrodymais. Šiuo atveju kaltinamasis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi ir tuo pačiu atlikdamas kasininko pareigas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė ir organizavo UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2015-07-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo veiksmai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Kaltinamasis laikotarpiu nuo2013-01-01 iki 2015-07-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi, apgaule vengė atsiskaityti už prekes, turėdamas pakankamai jam užimamų pareigų pagrindu patikėtų įmonės piniginių lėšų, patikėtas įmonės lėšas pasisavino, tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini)už gautas prekes ir dėl to UAB (duomenys neskelbtini)padarė 3473,81 eurų turtinę žalą.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, neabejotinai yra įrodytos kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo padarytos veikos, numatytos BK 183straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje įstatymo priskiriamos nesunkiems nusikaltimams.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis teistas (2 t., b. l. 97-99), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 96), duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatro ar narkologo įskaitą nėra.

Tiek BK 223 straipsnio 1 dalies, tiek ir BK 183 straipsnio 1 dalies bei BK 186 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos alternatyvios bausmių rūšys. Kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir, kad Ž. K. ateityje laikytųsi įstatymų, už numatytų veikų padarymą, jis baustinas piniginėmis baudomis.

Paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu nes tam yra visos reikalingos sąlygos : byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 64¹ straipsnis).

Civiliniai ieškiniai nepareikšti. Žala atlyginta.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta, ji ir neskirtina.

Daiktiniai įrodymai – UAB (duomenys neskelbtini)segtuvai su dokumentais, paimtais iš Kauno miesto Centro PK daiktų saugyklos, saugomi Kauno apskrities VPK KP ENTV (2 t., b. l. 24) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje, BK 186 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį:

pagal BK 186 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 120 MGL (4519,20 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. K. galutinę bausmę 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės neskirti.

Daiktinius įrodymus UAB (duomenys neskelbtini)segtuvus su dokumentais, paimtais iš Kauno miesto Centro PK daiktų saugyklos, saugomus Kauno apskrities VPK KP, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini)

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.