Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-03-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-460-1017/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
A6.-460-1017/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
R. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. administracinio nusižengimo teisena pradėta dėl to, kad jis, būdamas UAB „Igrela“ (įmonės kodas 302488868, buveinė – Bajorų kel. 19-9, Vilnius) vadovu ir žinodamas apie UAB „Igrela“ finansinę padėtį, t. y. kad UAB „Igrela“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais: 1) 2017 m. rugsėjo 16 d. atliktas apmokėjimas už prekes UAB „Vilniaus Eoltas“, atsiskaitymo suma 167,29 Eur ir UAB „AD Baltic“, atsiskaitymo suma 44,40 Eur, nors atsiskaitymo dieną UAB „Igrela“ VMI prie FM buvo skolinga 13 839,87 Eur; 2) 2017 m. rugsėjo 25 d. atliktas apmokėjimas už prekes UAB „Telgesa“, atsiskaitymo suma 60,00 Eur ir UAB „Signeda“, atsiskaitymo suma 6,50 Eur, nors atsiskaitymo dieną UAB „Igrela“ VMI prie FM buvo skolinga 13 839,87 Eur; 3) 2017 m. rugsėjo 27 d. atliktas apmokėjimas AB „Vilniaus Lytagra“, atsiskaitymo suma 8,70 Eur ir UAB „Moller auto“, atsiskaitymo suma 246,30 Eur, nors atsiskaitymo dieną UAB „Igrela“ VMI prie FM buvo skolinga 13 839,87 Eur; 4) 2017 m. rugsėjo 29 d. atliktas apmokėjimas UAB „AD Baltic“, atsiskaitymo suma 271,50 Eur ir UAB „Vilniaus Eoltas“, atsiskaitymo suma 67,27 Eur, nors atsiskaitymo dieną UAB „Igrela“ VMI prie FM buvo skolinga 13 839,87 Eur; 5) 2017 m. rugsėjo 30 d. atliktas apmokėjimas UAB „Inter Cars Lietuva“, atsiskaitymo suma 51,92 Eur, nors atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 13 839,87 Eur; 6) 2017 m. spalio 5 d. atliktas apmokėjimas UAB „Inter Cars Lietuva“, atsiskaitymo suma 8,89 Eur ir A. A. TUB „Dyzelseervisas“, atsiskaitymo suma 40,00 Eur, nors UAB „Igrela“ atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 13 915,15 Eur; 7) 2017 m. spalio 16 d. atliktas apmokėjimas UAB „Vilniaus Eoltas“, atsiskaitymo suma 144,95 Eur, nors atsiskaitymo dieną UAB „Igrela“ VMI prie FM buvo skolinga 12 594,15 Eur; 8) 2017 m. spalio 25 d. atliktas apmokėjimas UAB „AD Baltic“, atsiskaitymo suma 223,64 Eur ir UAB „Telgesa“, atsiskaitymo suma 30,00 Eur, nors atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 12 594,15 Eur; 9) 2017 m. spalio 31 d. atliktas apmokėjimas UAB „AD Baltic“, atsiskaitymo 370,37 Eur, nors atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 12 719,41 Eur, ir šiais savo veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) interesus.

Šalies argumentai

R. B. teismo posėdžio metu prašė nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą nutraukti dėl to, kad jis jau yra baustas administracine tvarka už analogišką nusižengimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimu, be to, šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį dėl nesumokėtų tų pačių mokesčių. Pateikė raštišką prašymą dėl bylos nutraukimą. Nors buvo atlikti du patikrinimai, išieškojimas dėl nesumokėtų mokesčių yra tas pats ir nesumokėti mokesčiai yra tie patys. Pripažįsta, kad nagrinėjamu laikotarpiu buvo įmonės UAB „Igrela“ vadovu, kad įmonė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui, kad nagrinėjamu laikotarpiu buvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams, tačiau paaiškino, kad visi VMI prie FM pareiškime nurodyti kreditoriai buvo detalių tiekėjai, o įmonė užsiima automobilių tvarkymu, t. y. šie mokėjimai buvo būtini įmonės veiklai tęsti. Šiuo metu jau nėra UAB „Igrela“ vadovu, jo žiniomis, įmonė tęsia veiklą. Taip pat nurodė, kad tiek teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimu paskirta 1 500 Eur paskirta bauda, tiek ir įmonės nesumokėti mokesčiai 10 975,19 Eur sumos yra sumokėti, pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjo VMI prie FM atstovė prašė pripažinti R. B. kaltu padarius ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Paaiškino, jog patikrinimo laikotarpiai buvo skirtingi, todėl negalima teigti, jog asmuo už tą patį yra baudžiamas antrą kartą. Šiuo metu UAB „Igrela“ skola biudžetui sudaro 7 082,21 Eur, mokestinio patikrinimo metu buvo 12 000 – 13 000 Eur, o pareiškimo surašymo metu – 15 011,34 Eur.

VMI prie FM ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-8316 nurodyta, kad patikrinimas buvo vykdomas už laikotarpį 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, jog, 2017 m. spalio 23 d. duomenimis, UAB „Igrela“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė 12 594,15 Eur, iš jų: 6,00 Eur pelno mokesčio avansas (toliau – PLN, susidarė nuo 2017 m. kovo 16 d.), 934,00 Eur PLN (susidarė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.) ir 41,76 Eur PLN delspinigiai, 11 044,17 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM, susidarė nuo 2016 m. rugsėjo 26 d.) ir 568,22 Eur PVM delspinigiai. Mokestinė nepriemoka susiformavo pagal bendrovės pateiktas deklaracijas, išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2016 m. rugsėjo 29 d., pagal VMI prie FM nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitų, 2017 m. liepos 4 d. ir 2017 m. spalio 4 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Tikrinamuoju laikotarpiu iš bendrovės banko sąskaitos išieškota 276,15 Eur bei mokestinė nepriemoka sumažėjo 1 321,00 Eur dėl bendrovės deklaruoto grąžintino PVM. Pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktą laikotarpio nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. „Swedbank“ AP sąskaitos išrašą, pinigų apyvarta bendrovėje buvo tokia: likutis 2017 m. birželio 1 d. – 5,72 Eur, gauta 376,24 Eur pajamų (366,24 Eur pirkėjų apmokėjimai už prekes ir paslaugas bei 10,00 Eur bendrovės vadovo įmokėta suma), patirta 370,50 Eur išlaidų (276,15 Eur išieškota pagal VMI prie FM nurašymo nurodymus, 64,87 Eur išieškojo antstoliai, 21,32 Eur banko mokesčiai, 8,16 Eur – VĮ „Registrų centras“ išlaidos), likutis 2017 m. spalio 31 d. – 0,02 Eur. Pagal pateiktą laikotarpio nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. kasos knygą, pinigų likutis bendrovės kasoje tikrinamojo laikotarpio pradžiai sudarė 76 108,75 Eur, per šį laikotarpį gauta 22 220,54 Eur pajamų (pirkėjų atsiskaitymai už paslaugas), patyrė 89 501,49 Eur išlaidų (iš jų – R. B. suteikta 76 000,00 Eur paskola ir 13 501,49 Eur išmokos atskaitingam asmeniui atsiskaitymui už prekes ir paslaugas), pinigų likutis 2017 m. spalio 31 d. – 8 827,80 Eur.

Be to, 2017 m. lapkričio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad bendrovės vadovui 2017 m. rugsėjo 7 d. įteiktas VMI prie FM 2017 m. rugpjūčio 28 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.75-32) 423-24 laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Pagal bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, laikotarpiu po mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo, iš bendrovės kasos vadovui R. B. 2017 m. rugsėjo 30 d. pagal kasos išlaidų orderį (toliau – KIO) Nr. KIO1709 išmokėta 1 059,73 Eur, 2017 m. rugsėjo 30 d. Nr. KIO 17091 išmokėta 43,22 Eur, 2017 m. spalio 31 d. Nr. KIO 17092 išmokėta 947,45 Eur, 2017 m. spalio 31 d. Nr. KIO 17101 išmokėta 43,22 Eur. Pažymėtina, kad minėtuose KIO nėra nurodyta mokėjimo paskirtis. R. B. paaiškino, kad pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. Nr. KIO17091 (43,22 Eur) ir 2017 m. spalio 31 d. Nr. KIO 17101 (43,22 Eur) jam išmokėtas darbo užmokestis (iš viso – 86,44 Eur), pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. Nr. KIO1709 (1 059,73 Eur) ir 2017 m. spalio 31 d. Nr. KIO 17092 (947,45 Eur) jam išmokėti pinigai (iš viso 2 007,18 Eur) prekių įsigijimui. Bendrovės skola atskaitingam asmeniui (R. B.) 2017 m. birželio 1 d. – 10,00 Eur, tikrinamuoju laikotarpiu R. B. iš bendrovės kasos išmokėta 13 285,39 Eur, jis iš viso išleido 7 617,68 Eur (apmokėjo su bendrovės veikla susijusias išlaidas už prekes ir paslaugas UAB „Vilniaus Eoltas“, UAB „Nevetas“, UAB „AD Baltic“, UAB „Inter Cars Lietuva“, UAB „Telgesa“, UAB „Moller auto“, UAB „Krasta Auto Vilnius“, UAB „Accura“, UAB „Vipakus“, UAB „Ekomotors“ ir kitiems), atskaitingam asmeniui išmokėtų pinigų likutis 2017 m. spalio 31 d. –5 657,71 Eur. Be to, nuo 2017 m. rugsėjo 11 d., po mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos, bendrovės vadovas R. B. už prekes tiekėjams sumokėjo iš viso 2 124,16 Eur, iš jų: UAB „AD Baltic“ – 909,91 Eur, UAB „Vilniaus Eoltas“ – 379,51 Eur, UAB „Moller auto“ – 246,30 Eur, UAB „Inter Cars Lietuva“ – 137,41 Eur, UAB „Vipakus“ – 129,25 Eur, UAB „Ekomotors“ – 114,00 Eur, UAB „Telgesa“ – 110,00 Eur, A. A. TŪB „Dyzelservisas“ – 40,00 Eur, UAB ,Aeropolis“ – 17 Eur, UAB „Narvija“ – 16,00 Eur, UAB „Detalita“ – 9,58 Eur, UAB „Vilniaus Lytagra“ – 8,70 Eur, UAB „Signeda“ – 6,50 Eur (b. l. 67-74).

UAB „Igrela“ skola valstybės biudžetui dėl nesumokėtų mokesčių laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. sausio 17 d. yra užfiksuota iš VMI prie FM pateiktuose išrašuose iš Integruotos klientų informacinės sistemos (b. l. 7-28).

UAB „Igrela“ atlikti mokėjimai kreditoriams užfiksuoti įmonės avanso apyskaitose, pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose, pinigų priėmimo kvituose (b. l. 29-66).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų (ANK 120 str. 2 d.).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. buvo UAB „Igrela“ direktorius. Be to, iš byloje esančių įrodymų (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, Operatyvaus patikrinimo pažymos, išrašų iš VMI duomenų bazės, avansinių apyskaitų, PVM sąskaitų – faktūrų, pinigų priėmimo kvitų duomenų) visumos nustatyta, kad įmonė UAB „Igrela“ turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. Pagal VMI prie FM nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitų, 2017 m. liepos 4 d. ir 2017 m. spalio 4 d. buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto ir tikrinamuoju laikotarpiu iš bendrovės banko sąskaitos išieškota 276,15 Eur, o mokestinė nepriemoka sumažėjo 1 321 Eur dėl bendrovės deklaruoto grąžintino PVM. Taigi nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., įmonė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui, kuris 2017 m. rugsėjo 16 d., 25 d., 27 d., 29 d., 30 d. sudarė 13 839,87 Eur, 2017 m. spalio 5 d. – 13 915,15 Eur, 2017 m. spalio 16 d., 25 d. – 12 594,15 Eur, 2017 m. spalio 31 d. – 12 719,41 Eur. Be to, byloje įrodyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. UAB „Igrela“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, per savo vadovą R. B. atsiskaitė su kitais įmonės kreditoriais – UAB „Vilniaus Eoltas“, UAB „AD Baltic“, UAB „Telgesa“, UAB „Signeda“, UAB „Moller auto“, UAB „Inter Cars Lietuva“, ir A. A. TUB „Dyzelseervisas“, AB „Vilniaus Lytagra“. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad įmonė UAB „Igrela“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai į biudžetą trečiąja eile pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. nurodė, kad už aukščiau nurodytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą jau yra nubaustas administracine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimu, todėl negali būti antrą kartą baudžiamas už tą patį. Iš paminėto nutarimo (b. l. 75-78) turinio matyti, jog šiuo nutarimu R. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad UAB „Igrela“ vadovas R. B., esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o būtent: bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d. atliko atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI interesus (dėl didelio atsiskaitymų kiekio nurodyta dalis finansinių operacijų). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tiriamasis laikotarpis yra nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., nagrinėjami kiti atsiskaitymai, atlikti su kreditoriais.

Be to, R. B. teigia, jog jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnio 1 dalį dėl to, kad po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. rugsėjo 7 d. įteikė pasirašytinai jam, R. B., 2017 m. rugpjūčio 22 d. priminimą Nr. (23.31-08) 464-872 apie įmonės UAB „Igrela“ pareigą į Valstybinės mokesčių inspekcijos priminime nurodytą vieną iš banko sąskaitų sumokėti pagal pateiktas pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus 13 227,15 Eur dydžio mokesčius, tyčia, neteisėtai per priminime nustatytą 20 dienų terminą šios savo pareigos neįvykdė, tai yra mokesčių nesumokėjo, žinodamas, jog įmonė UAB „Igrela“ priminimo įvykdymo termino laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. turėjo bendrai kasoje ir atsiskaitytinai gautų bei nepanaudotų ne mažiau nei 13 227,15 Eur grynųjų pinigų ir galėjo sumokėti 13 227,15 Eur sumą pelno bei pridėtinės vertės mokesčių.

ANK 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Be to, draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei BK 2 straipsnio 6 dalyje. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Be to, nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinus procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai aukščiau paminėtos Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami „baudžiamaisiais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-788/2016).

Pažymėtina, kad non bis in idem principas pažeidžiamas ir tokiu atveju, kai asmuo antrą kartą baudžiamas ne tik už identiškas, bet ir už iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-723-319/2017). Nagrinėjamoje byloje R. B. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, būdamas UAB „Igrela“ vadovu, žinodamas apie įmonės įsiskolinimą valstybės biudžetui dėl nesumokėto pelno ir pridėtinės vertės mokesčio, dėl kurių nepriemokos jau buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų su kreditoriaus eiliškumo. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad nepriemoka buvo susidariusi jau nuo 2016 metų, o priverstinio išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. Baudžiamoji byla pagal BK 219 straipsnio 1 dalį nagrinėjama dėl to, kad R. B., būdamas UAB „Igrela“ vadovu, ir žinodamas apie įmonės deklaruotus, tačiau nesumokėtus pelno ir pridėtinės vertės mokesčius, 13 227,15 Eur sumos, neužtikrino, kad šie mokesčiai būtų sumokėti, nors įmonės kasoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., t. y. laikotarpiu, kuris yra nagrinėjamas ir administracinio nusižengimo byloje, turėjo tokią sumą pinigų.

Iš aukščiau nurodyto matyti, kad nors administracinio nusižengimo byloje ir baudžiamojoje byloje R. B. yra traukiamas atsakomybėn dėl galimai pažeistų skirtingų teisės aktų nuostatų, abiejų bylų esmė yra ta pati – įmonės vadovas, įmonei turint galimybę, t. y. turint lėšų, neužriktino, kad valstybės biudžetui būtų sumokėti pelno ir pridėtinės vertės mokesčiai, susidarę iš esmės tuo pačiu laikotarpiu. Nors pagal BK 219 straipsnio 1 dalį užtenka nustatyti, kad pagal įmonės pateiktas deklaracijas buvo susidaręs įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui dėl laiku nesumokėtų mokesčių, kuris nebuvo padengtas (sumokėtas) ir po VMI prie FM priminimo, nors tokią galimybę įmonė turėjo, o pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį reikalinga nustatyti ne tik esančią mokestinę nepriemoką bei lėšų turėjimą, bet ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimą, bet kokiu atveju, nesant mokestinės nepriemokos bei fakto dėl lėšų turėjimo, nebūtų konstatuotas ir kreditorių teisių pažeidimas. Taigi dalis faktinių aplinkybių, dėl kurių R. B. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, susijusių su UAB „Igrela“ susidariusia mokestine nepriemoka dėl pelno ir pridėtinės vertės mokesčių, susidariusių iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, bei lėšų įmonės kasoje turėjimo iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, sudaro ir šios bylos nagrinėjimo dalyką. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tiek nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje asmens kaltė įrodinėjama iš esmės tais pačiais duomenimis, kaip ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje bei išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-5455-1015/2017.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, teismo vertinimu, tiek nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, tiek ir baudžiamojoje byloje R. B. yra traukiamas atsakomybėn už iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus. Tuo tarpu pagal ANK 5 straipsnio 2 dalį, asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Dėl nurodyto ši administracinio nusižengimo teisena, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punktu, 635 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalį R. B. atžvilgiu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė