Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-71-1095/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-01-14Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-460-1095/2025Nutartis · 2025-03-25Panevėžio apylinkės teismas
  3. ES1-5-1095/2025Nutartis · 2025-04-16Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-14
Bylos Nr.
1-71-1095/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28806-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė-Klimaitė
Kaltinamasis
A. Ž.
Nukentėjusysis
E. Ž.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-71-1095/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28806-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 14 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė,sekretoriaujant Inetai Lipskytei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,kaltinamajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiajai E. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 30 parų areštu;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 parų areštas;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams (bausmę atlikęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. 2024 m. liepos 26 d. apie 13.15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia kaire ranka suėmęs motinai E. Ž. už plaukų viršugalvyje tampė nukentėjusiąją kelis kartus tempdamas už plaukų laikomą nukentėjusiąją žemyn bei aukštyn ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei.

Kaltinamasis A. Ž. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad praeitais metais liepos mėn., dienos nepasakys, nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį butą pas močiutę I. M.. Ten susitiko mamą E. Ž., su kuria kilo žodinis konfliktas. Dėl ko konfliktavo, jau nepamena, gal mama pamelavo ką nors ar supyko dėl kažkokių jos žodžių. Konflikto metu prieškambaryje taip išėjo, kad paėmė ranka mamai už plaukų, juos laikė ir galėjo patempti, mamai netrenkė. Močiutė jam liepė paleisti plaukus, mama taip pat sakė paleisti, nes policiją iškvies, todėl paleido mamos plaukus. Sutinka, kad sukėlė mamai fizinį skausmą. Jeigu nebūtų su mama susitikęs, nebūtų įvykęs konfliktas. Po to išėjo namo, vartojo alkoholį ir jį sulaikė policija. Įvykio metu lyg blaivus buvo. Ne pirmą kartą prieš motiną smurtavo. Dabar su mama bendrauja, geri jų santykiai, nesipyksta, atsiprašė mamos, su ja susitaikė ir ji jam atleido. Gailisi dėl savo elgesio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamajam A. Ž. pripažinus kaltę, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo A. Ž. visiško prisipažinimo, jo kaltė nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji E. Ž. parodė, kad kai ji 2024 m. liepos 26 d. apie 13.15 val. atėjo į svečius pas savo motiną I. M., jos namuose jau buvo A. Ž.. Ji su sūnumi ir savo motina nieko nekalbėjo, nes buvo atsivežusi katiną ir pradėjo rūpintis juo, bet pastebėjo, kad sūnus susijaudinęs. Išgirdo, kaip jos motina kažką pasakė A. Ž., kas jį labai susinervino, tačiau jis atsisuko į ją, pasakė: „koks aš tau valkata?“, „aš tau plaukus nurausiu“. Žinodama sūnaus agresyvų būdą, jam nieko neatsakė. Sūnus pradėjo blaškytis po namus, priėjo prie jos ir kaire ranka suėmęs ją už plaukų pasakė: „koks aš tau valkata?“ ir vieną kartą tempė jos plaukus žemyn. Po to paleidęs ją toliau blaškėsi po namus, norėjo iš jos rankinės paimti jos telefoną ir jo neradęs antrą kartą priėjo prie jos, vėl kaire ranka suėmęs ją už plaukų pradėjo juos stipriai rauti į viršų, kartodamas: „koks aš tau valkata?“. Po to trumpam paleidęs ją, kad atgautų kvapą, A. Ž. jau trečią kartą suėmė ją už plaukų ir vėl juos stipriai tempė į viršų. Vėliau, kai ji pasakė, kad iškvies policiją, sūnus ją paleido ir išėjo iš buto. Sūnaus veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, yra atlikęs bausmes. Sūnaus bijo, nežino, ko galima iš jo tikėtis (1 t., b. l. 36–39).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad pirmą kartą ją sugriebus už plaukų fizinis skausmas buvo stiprus. Antrąjį kartą sūnus ją sugriebė praėjus apie dešimt minučių, kai nerado jos rankinėje telefono. Kai šį kartą sūnus sugriebė jai už plaukų viršugalvyje ir juos tempė aukštyn, dėl fizinio skausmo ji šaukė „paleisk plaukus, man skauda“. Tuomet A. Ž. buvo ją paleidęs, tačiau praėjus keletui minučių (apie dešimt minučių) vėl ją sugriebė už plaukų ties viršugalviu, tačiau šį kartą juto tik išgąstį, nes sūnus tempė nestipriai ir iš karto išėjo iš buto. Dėl plaukų tempimo vietoje juntamo skausmo ji pas teismo medicinos ekspertus nevyko; skausmas po dienos praėjo. Po įvykio su sūnumi negyvena, tačiau jam padeda finansiškai. Sūnus atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 40–43).

Liudytoja I. M. parodė, kad 2024 m. liepos 26 d. apie pietus, tiksliai valandos jau nepamena, į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), į svečius atėjo anūkas A. Ž., su kuriuo bendravo (atsigėrė kavos, pakalbėjo). Vėliau į jos maus atėjus ir dukrai (A. Ž. motinai) tarp jų kilo konfliktas, A. Ž. reiškė priekaištus, kad neva mama jį vadina „valkata“, būdamas impulsyvus jis įsiaudrino, susinervino ir kai dukra nuėjo į koridorių, A. Ž. ėjo paskui kažką šaukdamas. Po kelių minučių ji išgirdo, kad E. Ž. šaukia „paleisk“, ir nuėjusi į koridorių pamatė, kad A. Ž. laiko E. Ž. suėmęs už plaukų. E. Ž. šaukė: „ką tu dirbi, paleisk plaukus, skauda, iškviesiu policiją“. Ji taip pat liepė paleisti E. Ž. plaukus. A. Ž. nenorėjo paleisti, bet kai ji griežtai liepė paleisti, A. Ž. paleido E. Ž. plaukus ir išėjo iš buto (1 t., b. l. 57–59).

2024 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. J. 2024 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad E. Ž. paaiškino, jog 2024 m. liepos 26 d. apie 13.30 val. jai būnant svečiuose pas savo motiną I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) be priežasties sukėlęs konfliktą kaire ranka suėmęs ją už plaukų tris kartus juos stipriai tempė žemyn, taip sukeldamas jai didelį fizinį skausmą (1 t., b. l. 19–21).

2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame E. Ž. praneša kad nori iškviesti policiją (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, nes „sūnus užpuolė mane kaip motiną“, „tąsė tris kartus už plaukų“ ir pasišalino. Pokalbio pabaigoje prisistato ir nurodo sūnaus vardą ir pavardę –A. Ž.(1 t., b. l. 25–27).

2024 m. spalio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kūno kamera darytas 30 min. vaizdo ir garso įrašas, fiksuojantis Panevėžio apskrities VPK tarnybinėse patalpose, apklausų kambaryje, vykusią nukentėjusiosios E. Ž. apklausą, kurios metu E. Ž. nurodo, kad įvykis vyko 13.30 val.. pas jos motiną I. M.. Kai ji atvyko pas savo mamą, jos sūnus A. Ž. jau buvo pas I. M.. I. M. kažką pasakė A. Ž. ir jam tas pasakymas nepatiko. Ką pasakė, E. Ž. neatsimena. Tada A. Ž. savo pyktį išliejo ant jos, E. Ž., be priežasties suėmė ją už plaukų ir tris kartus stipriai tempė žemyn. Tarp plaukų trijų tempimų buvo nedideli laiko tarpai. „Patempia-paleidžia, patempia-paleidžia“. Iš viso plaukų tąsymas truko kokias 5 minutes. A. Ž. vis kartojo: “koks aš tau valkata“. Po trečio plaukų tempimo A. Ž. išėjo iš buto, nes E. Ž. pagrasino iškviesti policiją. Šis atvejis ne pirmas kartas, kai sūnus prieš ją smurtauja. E. Ž. nurodo, kad prieš įvykį buvo užvažiavusi į sūnaus namus ir matė, kad yra išgerti du buteliukai alaus, nurodo, kad sūnus turi priklausomybių rūkymui, alkoholiui ir kazino. Prieš 2 paras ji davusi sūnui 30 Eur tabakui nusipirkti, bet jis juos pralošęs (1 t., b. l. 28–30).

Paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūrų protokolai ir kiti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. Ž. ir nukentėjusioji jo motina E. Ž. 2024 m. liepos 26 d. susitiko pas liudytoją I. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jo koridoriuje A. Ž. tyčia naudojo smurtą prieš motiną, t. y. kelis kartus ranka sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir taip ją lankydamas tampė žemyn bei aukštyn. Netrukus po to, kai kaltinamasis tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojos paragintas paleido plaukus, ir išėjo iš įvykio vietos, nukentėjusioji iškvietė policiją. Nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai neleidžia abejoti, kad savo smurtiniais veiksmais A. Ž. sukėlė fizinį skausmą motinai. Taigi pagal sukeltas pasekmes ir kaltinamąjį su nukentėjusiąja siejantį ryšį A. Ž. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą įvykdžius nusikaltimą ir nuoširdų gailestį dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad nusikalstamą veiką A. Ž. būtų padaręs būdamas apsvaigęs, to, kad jis pas liudytoją buvo atėjęs neblaivus, nenurodė nei nukentėjusioji, nei liudytoja.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas, prieš motiną smurtauta buvo ne pirmą kartą iš esmės be jokios aiškios priežasties, A. Ž. daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jam diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai: lengvas protinis atsilikimas; reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant griežčiausią bausmę iš sankcijoje numatytų, t. y. laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant trumpesnę už vidurkį – 1 metus.

Skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaip to prašė gynėjas, nėra pagrindo, nes A. Ž. nusikaltimą padarė praėjus vos šiek tiek daugiau nei metams po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būdamas 2021–2022 m. keturis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, be to, jis ne kartą teistas ir užsienyje. Dėl byloje atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo bausmė mažintina trečdaliu (iki 8 mėn. laisvės atėmimo). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 26 d. 15.37 val. iki 2024 m. liepos 28 d. 11.44 val. – 2 paros, jas prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms (1 t., b. l. 164–170).

Teismas, dar kartą įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika (padarytas nesunkus nusikaltimas, sukeltas fizinis skausmas, sužalojimai nenustatyti), tiek su kaltinamojo asmenybe (byloje yra nustatytos ne tik neigiamai kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės; jis motinos atsiprašė, su ja susitaikė, motina linkusi teikti jam reikalingą pagalbą; kaltinamajam diagnozuoti sveikatos sutrikimai), konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad kaltinamasis su motina gyvena atskirai, jų santykiai po įvykio yra geri, o tai neabejotinai mažina galimo pakartotinio smurto artimoje aplinkoje riziką. Įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę, manytina, kad šiuo atveju efektyvesnis būdas paveikti kaltinamąjį, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų, gali būti jam reikalingos pagalbos laisvėje teikimas, o ne realus izoliavimas nuo visuomenės. Todėl taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės vykdymas atidedamas 1 metų 6 mėnesių terminui, kaltinamąjį įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kreiptis į socialinių paslaugų centrą dėl socialinių paslaugų jam teikimo tikslingumo įvertinimo.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo motiną, jam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantis kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. Ž. laikiname sulaikyme nuo 2024 m. liepos 26 d. 15.37 val. iki 2024 m. liepos 28 d. 11.44 val. išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo kreiptis į socialinių paslaugų centrą dėl socialinių paslaugų jam teikimo tikslingumo įvertinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė