- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- A2-14528-199/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12603-2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Šinkarenko
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I. B., Kauno miesto savivaldybės, A. B., N. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. B., Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- N. B., I. B.
- Advokatai
- Ina Kurauskienė, Vida Tarutienė
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. A2-14528-199/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12603-2009/3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2.;3.2.7.1 (S)
2015 m.gruodžio 1d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, dalyvaujant pareiškėjo R. B. atstovei advokatei Inai Kurauskienei, suinteresuotam asmeniui I. B., suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P., suinteresuotų asmenų A. B. ir N. B. atstovei advokatei Vidai Tarutienei, nedalyvaujant pareiškėjui R. B., suinteresuotiems asmenims A. B., N. B., teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-109-435/2014 pagal ieškovės A. B. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovams R. B. ir Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys N. B., I. B. ir išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl nuomos sutarties pakeitimo padalijant butą ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl pripažinimo netekus teisių į gyvenamąjį plotą, ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje 2-109-435/2014 pagal ieškovės A. B. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovams R. B. ir Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys N. B., I. B. ir išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS dėl nuomos sutarties pakeitimo padalijant butą ir atsakovo R. B. priešieškinį atsakovei A. B. dėl pripažinimo netekus teisių į gyvenamąjį plotą, priimti byloje naują sprendimą – ieškovės A. B. ieškinį atmesti, o atsakovo R. B. priešieškinį patenkinti.
Pareiškėjas savo prašyme bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjant bylą tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme, teismas nustatė, kad ieškovė A. B. yra laikinai išvykusi gyventi į J. A. Valstijas, kol jos sūnus N. B. įgis geresnį išsilavinimą. Teismai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių CK 6.591 straipsnio dispozicijoje įtvirtintas aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad ieškovė yra praradusi teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, todėl konstatavo, kad ieškovė, kaip buvusi šeimos narė, kuri yra išvykusi laikinai gyventi į JAV, kol sūnus įgis išsilavinimą, turi teisę į nuomojamą butą. Turėdama teisę į nuomojamą butą ji turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Procesas civilinėje byloje Nr. 2-109-435/2014 turi būti atnaujintinas, dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ( LR CPK 366 str. 1 d. 2p.). Bylos nagrinėjimo metu buvo nežinomas ieškovės A. B. socialinis statusas Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV Ilinojaus ir Indianos valstijų advokatas D. L. 2015 m. vasario 13 dieną atsiuntė pareiškėjui R. B. pranešimą, kuriame nurodė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose neegzistuoja koks nors piliečių registras, o valdžia nesuteikia duomenų apie asmens pilietybę be asmens sutikimo. Tačiau advokatas D. L. informavo, kad jam pavyko nustatyti, jog A. B. yra Ilinojaus valstijos rinkėjų sąrašuose. Ilinojaus valstija turi oficialią ir nuolat atnaujinamą internetinę svetainę, kurioje Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai gali pasitikrinti, ar jie yra užsiregistravę dalyvauti Jungtinių Amerikos Valstijų rinkimuose. Taip pat advokatas D. L. pateikė pareiškėjui atspausdintą šios svetainės išrašą-patvirtinimą, kad A. B. yra užsiregistravusi kaip rinkėja. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Konstituciją, rinkėjais turi teisę būti tik Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai, todėl paaiškėjo, kad A. B. yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė. Pareiškėjo nuomone, jei šios aplinkybės būtų žinomos bylos nagrinėjimo metu, neabejotinai būtų nustatyta, jog ieškovė A. B. išvyko iš Lietuvos nuolat gyventi į JAV ir būtų priimtas visai kitoks teismo sprendimas.
Taip pat pareiškėjas prašo priimti atskirą nutartį dėl nustatytų teisės pažeidimų ir informuoti pagal kompetenciją Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos Departamento prie LR VRM Viešosios policijos valdybą apie tai, kad A. B., tapusi Jungtinių Amerikos Valstijų piliete, įrašyta į JAV rinkėjų sąrašą, apie kitos valstybės pilietybės įgijimą galimai neinformavo kompetentingos institucijos.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka, prašo jį atmesti.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė bei jo atstovė nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog paaiškėjo, kad A. B. yra JAV pilietė, negali būti laikoma pagrindu procesui atnaujinti. Pažymėjo, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas, ar A. B. yra JAV pilietė. Ryšium su tuo, 2012-09-17 teismo nutartimi buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, tačiau JAV teisingumo departamentui nepateikus apie tai įrodymų, civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Nagrinėjant civilinę bylą, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta aplinkybė, kad A. B. yra JAV pilietė, kadangi buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pavirtinantys, jog A. B. yra Lietuvos Respublikos pilietė, priešingų įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Be to, iš pareiškėjo pateikto išrašo net neaišku nuo kada (t. y. ar bylos nagrinėjimo metu) ieškovė buvo užsiregistravus kaip JAV pilietė, taip pat net nenurodytas teiginių apie JAV pilietybės turėjimą teisinis pagrindas. Nagrinėjant civilinę bylą pareiškėjas turėjo visas galimybes domėtis, sužinoti aplinkybes apie A. B. pilietybę, imtis tam aktyvių veiksmų. Jei pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu būtų tinkamai pasinaudojęs savo procesinėmis teisėmis, jo nurodytos aplinkybės būtų žinomos. Dėl šių priežasčių Kauno miesto savivaldybė mano, kad procesas šioje byloje negali būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes prašymo pagrindas yra aplinkybės, kurios buvo keliamos nagrinėjant civilinę bylą ir kurias teismas jau ištyrė ir įvertintino, o pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad A. B. yra JAV pilietė.
Suinteresuoti asmenys A. B. ir N. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2015-11-16 vykusio teismo posėdžio metu atvykusi A. B. pateikė galiojantį LR piliečio pasą. Paaiškino, kad ji neturi Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybės ir nebuvo įtraukta į JAV rinkėjų sąrašus. Nesutinka, kad byloje būtų atnaujintas procesas, kadangi tam nėra pagrindo. Nurodė, kad ji ir jos sūnus gyvens Lietuvoje nuomojamame bute.
Suinteresuotų asmenų atstovė advokatė Vida Tarutienė teismo posėdyje nurodė, kad suinteresuoti asmenys su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas R. B. tuos pačius samprotavimus apie ieškovės A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą JAV nurodinėjo nuo pat pirminio ieškinio pareiškimo. Šie samprotavimai buvo dėstomi ir patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžių metu ir apeliaciniuose skunduose. A. B. yra Lietuvos pilietė , tai įrodo 2010 m. kovo 30 d. išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Tiek A. B., tiek N. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra butas (duomenys neskelbtini),. Ši aplinkybė teisingai nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014-05-06 sprendimu. Šis teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas. Ieškovė A. B. 2015-01-30 sudarė su Kauno miesto savivaldybe atskirą nuomos sutartį 25,03 kv.m. bendrojo ploto butui (duomenys neskelbtini),, kurį sudaro kambarys 91-6/9,36 kv.m. su bendro naudojimo kambariu 91-4/17,07 kv.m., virtuve 91-3/5,38 kv.m., koridoriumi 91-1/5,07 kv.m., vonios kambariu su san. mazgu 91-2/2,81 kv.m. Suinteresuoti asmenys mano, kad jokio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą nėra. Teismai tinkamai vertino surinktus civilinėje byloje Nr. 2-109-435/2014 įrodymus, tinkamai ištyrė visas šiai bylai turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai bei teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti bei priteisti A. B. jos turėtas išlaidas už teisinę pagalbą.
Suinteresuotas asmuo I. B. nurodė, kad ginčo bute A. B. yra buvusi tik vieną kartą. Ji gyvena JAV ir į Lietuvą grįžta retai. I. B. nurodo, kad ji domėjosi internete šiuo klausimu ir išsiaiškino, Kad Jungtinėse Valstijose rinkėjais bei prisiekusiais teisme gali būti tik Amerikos piliečiai. Todėl ji mano, kad A. B. turi JAV pilietybę ir todėl procesas byloje turėtų būti atnaujintas.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovė A. B. savo patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-109-435/2014 Kauno apylinkės teismo prašė padalinti butą Pramonės pr. 73-91, Kaune - ieškovei A. B. kartu su sūnumi N. B., gim. 1996-12-03, paskirti naudotis kambariu 91-6/9,36 kv. m., atsakovui R. B. skirti naudotis kambariu 91-5/7,53 kv. m.; įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti esamą nuomos sutartį ir sudaryti atskiras buto nuomos sutartis su A. B. kambariui 91-6/9,36 kv .m., su R. B. kambariui 91-5/7,53 kv. m., paliekant bendrai naudotis abiems nuomininkams kambariu 91-4/17,07 kv. m. virtuve 91-3/5,38 kv. m., koridoriumi 91-1/5,07 kv. m. bei vonios kambariu su san. mazgu 91-2/2,81 kv. m. Nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso miesto Savivaldybei. Butas yra nuomojamas, nuomos sutartis sudaryta atsakovo vardu. Ieškovės teisės į ginčo butą tokios pat, kaip ir buto nuomininko R. B., kadangi ieškovė yra buvusi nuomininko šeimos narė. Šalių santuoka nutraukta 2003-04-28. Bute yra deklaruoti - ieškovės buvęs vyras R. B., ieškovė A. B. ir jų sūnus N. B. gim. 1996-12-03. Kadangi ieškovė su atsakovu sudaro atskiras šeimas, kyla įvairūs konfliktai, nesusipratimai dėl mokesčių mokėjimo, todėl ieškovė pageidauja, kad būtų sudarytos atskiros buto nuomos sutartys. Ieškovė neginčijo, kad pastaruoju metu gyvena JAV su sūnumi, kuris mokosi ir ieškovė nori, kad sūnus gautų išsimokslinimą JAV. Tačiau ji nėra praradusi teisės į buto (duomenys neskelbtini), nuomą. (3 tomas, B.l.17,18,70).
Atsakovas R. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovę A. B. netekusia teisių į nuomojamą gyvenamą patalpą-butą (duomenys neskelbtini),. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovas liko gyventi Lietuvoje, o jo buvusi žmona išvyko atgal į JAV ir negrįžo. Kartu išvyko ir nepilnametis sūnus Nauris, kadangi teismo sprendimu jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Nutraukiant santuoką atsakovė nepretendavo į butą (duomenys neskelbtini), Kaune, neprašė jo dalinti, kadangi tvirtai buvo nusprendusi gyventi JAV. Kadangi ieškovė išvyko iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini),, nuolat gyventi kitur, nėra ne vienos LR CK 6.591 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, todėl ji, kaip buvęs ieškovo šeimos narys, turėtų būti pripažinta netekusia teises į nuomojamas gyvenamas patalpas - butą Pramonės pr. 73-91, Kaune (2 tomas, b.l.57,58).
Kauno apylinkės teismas sprendimu 2014-05-06 nusprendė patikslintą ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Padalinti butą (duomenys neskelbtini), ieškovei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi N. B., gim. 1996-12-03 paskirti naudotis kambariu 91-6/9,36 kv.m., atsakovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti naudotis kambariu 91-5/7,53 kv.m. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti esamą nuomos sutartį ir sudaryti atskiras buto nuomos sutartis su A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), kambariui 91-6/9,36 kv.m., su R. B. a.k. (duomenys neskelbtini), kambariui 91-5/7,53 kv.m., paliekant bendrai naudotis abiems nuomininkams kambariu 91-4/17,07 kv.m. virtuve 91-3/5,38 kv.m., koridoriumi 91-1/ 5,07 kv.m. bei vonios kambariu su san.mazgu 91-2/2,81 kv.m. Priteisti iš ieškovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),, atsakovei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 132,00Lt. ( vieną šimtą trisdešimt du Lt.) žyminio mokesčio ir 5100 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą litų) išlaidų advokato pagalbai. Priteisti iš ieškovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),, valstybei 173,49 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt tris litus, 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (4 tomas, b.l. 58-64).
Kauno apygardos teismas 2014-10-27 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2014-05-06 sprendimą paliko nepakeistą (4 tomas, b.l. 105-113).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-514/2013 konstatavo, kad kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R. , bylos Nr. 3K-3-108/2009; kt.).
R. B. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-109-435/2014 LR CPK 366 str.1d. 2p. pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
R. B. nurodo, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, t.y. kad A. B. yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė, išvykusi nuolat gyventi į užsienio šalį. Pareiškėjo nuomone, jei šios aplinkybės būtų žinomos bylos nagrinėjimo metu, neabejotinai būtų nustatyta, jog ieškovė A. B. išvyko iš Lietuvos nuolat gyventi į JAV ir būtų priimtas visai kitoks teismo sprendimas.
Pareiškėjas pateikė į bylą JAV Ilinojaus ir Indianos valstijų advokato D. L. 2015 m. vasario 13 dieną pranešimą, adresuotą R. B., kuriame nurodė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose neegzistuoja koks nors piliečių registras, o valdžia nesuteikia duomenų apie asmens pilietybę be to asmens sutikimo. Tačiau advokatui pavyko nustatyti, jog A. B. yra Ilinojaus valstijos rinkėjų sąrašuose. Ilinojaus valstija turi oficialią ir nuolat atnaujinamą internetinę svetainę (adr.: http://www.elections.il.gov/votinginformation/RegistrationLookup.aspx), kurioje Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai gali pasitikrinti, ar jie yra užsiregistravę dalyvauti Jungtinių Amerikos Valstijų rinkimuose. Taip pat advokatas D. L. pateikė pareiškėjui atspausdintą šios svetainės išrašą-patvirtinimą, kad A. B. yra užsiregistravusi kaip rinkėja. D. L. nurodo, kad pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Konstituciją, rinkėjais turi teisę būti tik Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai, todėl galima daryti išvadą, kad A. B. yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė (4 tomas, b.l. 129-132). Tačiau šis pateiktas į bylą pranešimas nepatvirtina nuo kada (t. y. ar bylos nagrinėjimo metu, ar iki jo) A. B. buvo užsiregistravusi kaip JAV pilietė. Be to, JAV Ilinojaus ir Indianos valstijų advokatas D. L. tik daro prielaidą, kad tai leidžia daryti išvadą, jog A. B. yra JAV pilietė. Byloje nėra pateikta jokių kitų teisiškai reikšmingų įrodymų, jog A. B. būtų suteikta kitos valstybės pilietybė. Priešingai, 2010-03-30 Kauno Dainavos PK MP išduotas LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini),, ( 1 tomas, b.l.43; 2 tomas, b.l.128, 5 tomas, b.l. 16), asmens tapatybės kortelė, galiojanti iki 2020-04-14 (2tomas, b.l.129, 5 tomas, b.l. 15), patvirtina tai, kad A. B. buvo ir yra Lietuvos Respublikos pilietė. Nuolatinio JAV gyventojo kortelė (I1 tomas, b.l.15-18) patvirtina tai, kad A. B. nuo 2001-07-12 iki 2011-10-24 turėjo teisę gyventi ir dirbti JAV. Duomenų, kad ji šią kortelę pratęsė, byloje nepateikta. 2015-11-16 teismo posėdžio metu A. B. pateikė apžiūrai galiojantį Lietuvos Respublikos pasą.
Tokiu būdu, pareiškėjas nurodė jo nuomone naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau R. B. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, šios aplinkybės egzistavimo, o pateiktas JAV Ilinojaus ir Indianos valstijų advokato D. L. pranešimas nėra pakankamas, kad būtų įrodymu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių egzistavimo. Šis pranešimas negali būti priskiriamas prie oficialių įrodymų, kadangi neatitinka CPK 197 str. 2d. nustatytų reikalavimų. Nagrinėjant civilinę bylą teisme buvo nustatyta, kad A. B. yra išvykusi laikinai gyventi į JAV, kol sūnus įgis išsilavinimą. Jokių kitų įrodymų R. B. nepateikė.
Pagal LR CPK 366 str.1d.2p. įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-10-27 nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad A. B. nutraukus santuoką su pareiškėju ir šalių sūnaus N. B. gyvenamąją vietą nustačius su motina, jie kartu išvyko į JAV, kur N. B. mokosi vidurinėje mokykloje ir siekia ten įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. B. nėra praradusi teisės į nuomojamą gyvenamąją patalpą, nes CK 6.591 str. 2 d. 2 p. prasme ieškovė, kaip buvusi šeimos narė, yra išvykusi laikinai gyventi į JAV, kol šalių sūnus įgis išsilavinimą, todėl jie turi teisę į nuomojamą Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą (4 tomas, b.l. 105-113).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius. Nagrinėjant civilinę bylą, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatyta aplinkybė, kad A. B. yra JAV pilietė, kadangi buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pavirtinantys, jog A. B. yra Lietuvos Respublikos pilietė, priešingų įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Kartu su prašymu atnaujinti procesą pareiškėjo pateiktas pranešimas apie A. B. įtraukimą į JAV rinkėjų sąrašus, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, kadangi jis neturi įrodomosios galios, iš jo nėra aišku, kokiu laikotarpiu A. B. buvo įtraukta į šiuos sąrašus, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kokie asmenys gali būti rinkėjais. Pranešime išdėstyta advokato nuomonė yra tik subjektyvaus pobūdžio spėjimas. Asmens pilietybę patvirtinantys dokumetai yra oficialūs dokumentai, išduoti valstybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Tokie dokumentai byloje yra pateikti – tai A. B. LR piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą (1 tomas, b.l.43; 2 tomas, b.l.128, 5 tomas, b.l. 16, 2tomas, b.l.129, 5 tomas, b.l. 15, 1 tomas, b.l. 20,38), kurie įrodo, kad A. B. yra LR pilietė. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. bei pagal LR Pilietybės įstatymo 3 str. 4d. Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. paneigė aplinkybes, kad ji yra JAV pilietė ir yra įtraukta į rinkėjų sąrašus. Kitokių įrodymų byloje nepateikta.
LR CPK 178str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Įvertinant išnagrinėtas aplinkybes, ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomi argumentai nesudaro pagrindo laikyti, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir kurios galėjo turėti įtakos bylos baigčiai, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-109-435/2014 LR CPK 366 str. 1d.2p. nurodytu pagrindu, tokiu būdu, prašymas dėl proceso atnaujinimo, atmestinas (LR CPK 3str, 5str., 6str., 12str., 17str., 18str., 176 str., 177 str., 178 str., 185 str., 366 str. 1d.2p, 368str, 370 str. 3d.).
Dėl pareiškėjo prašymo priimti byloje atskirąją nutartį.
Pareiškėjas prašo teismo priimti atskirą nutartį dėl nustatytų teisės pažeidimų ir informuoti pagal kompetenciją Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos Departamento prie LR VRM Viešosios policijos valdybą apie tai, kad A. B., tapusi Jungtinių Amerikos Valstijų piliete, įrašyta į JAV rinkėjų sąrašą, apie kitos valstybės pilietybės įgijimą galimai neinformavo kompetentingos institucijos. Nurodo, kad LR Pilietybės įstatymo 3 str. 4d. numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atskirus atvejus. LR pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o šio straipsnio 3 dalis skelbia, kad asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog A. B. yra suteikta Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybė, todėl teismas negali padaryti išvados, jog ji pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas ir nemato pagrindo informuoti atitinkamų institucijų apie galimai padarytus pažeidimus. Tokiu būdu pareiškėjo R. B. prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo, atmestinas (CPK 299 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atmetus pareiškėjo R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjo A. B. priteistinos 700 Eurų išlaidos už teisinę pagalbą (5 tomas, b.l. 50,51), atsižvelgiant į advokato įdėtą darbą šioje civilinėje byloje, į „Dėl Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85“. Be to, kadangi šioje civilinėje byloje buvo siunčiami procesiniai dokumentai valstybei iš pareiškėjo R. B. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str1d.3p., 93 str. ).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290str, 291str , 370str.3d.
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
Pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-109-435/2014 LR CPK 366 str.1d. 2p. pagrindu, atmesti.
Pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų už teisinę pagalbą.
Priteisti iš pareiškėjo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,50 Eur (dešimt eurų ir 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. .k. 188659752, į biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.