Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-25-1092/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-10
Bylos Nr.: e2A-25-1092/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35741-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Coreal“
Atsakovas: Lietuvos jėzuitų
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Adams LT“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-25-1092/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35741-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Coreal“ ir atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Coreal“ ieškinį atsakovei Lietuvos jėzuitų provincijai dėl skolos už rangos darbus ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Adams LT“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Coreal“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos (toliau – ir atsakovė) 14 601,36 Eur skolos, 385,48 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų, 8 procentus metinių procesinių palūkanų ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai:

1.1. Ieškovė su atsakove 2019 m. lapkričio 8 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo statomame objekte Šv. Kazimiero g. 8, Vilniuje, bibliotekos vidiniame kiemelyje atlikti rangos darbus, o atsakovė – sumokėti Sutartyje sutartą kainą.

1.2. Ieškovė, atlikusi dalį rangos darbų, atsakovei pateikė atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, kuriame užfiksuota, jog ieškovė atliko darbų už 13 049,55 Eur sumą. Atsakovei priėmus akte nurodytus ieškovės atliktus darbus, ieškovė išrašė atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą 13 049,55 Eur sumos, kurią atsakovė apmokėjo 2020 m. sausio 24 d. Ieškovė, atlikusi kitą dalį darbų, atsakovei pateikė atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2, kuriame užfiksuota, jog ieškovė atliko darbų už 16 959,77 Eur sumą. Akte Nr. 2 nurodytus darbus tiek atsakovė, tiek statybos techninės priežiūros vadovas priėmė 2020 m. balandžio 23 d. Nors atsakovė atliktiems darbams jokių pastabų pasirašant Darbų priėmimo aktą Nr. 2 nepateikė, 2020 m. birželio 8 d. atsakovė apmokėjo tik dalį atliktų darbų vertės, t. y. sumokėjo ieškovei tik 7 968,39 Eur. Atlikusi galutinius darbus, ieškovė 2020 m. gegužės 18 d. pateikė atsakovei atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3. Gavus atsakovės pastabas žodžiu, 2020 m. birželio 10 d. ieškovė pakartotinai pateikė atsakovei Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3. 2020 m. birželio 11 d. šis aktas buvo pateiktas dar kartą. Tą pačią birželio 11 dieną iš statinio techninės priežiūros vadovo buvo gautas pakoreguotas Darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 3, kuriame buvo pakoreguoti jame nurodyti duomenys. Ieškovei nesutinkant su atsakovės pastabomis, tarp šalių kilo ginčas.

1.3. Kaip matyti iš pateikto Darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 3, statinio statybos techninės priežiūros vadovas ieškovei mokėtiną užmokestį už atliktus paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimo rankiniu būdu su juodžemio užpylimu darbus (eilutė Nr. 1.7) sumažino per pusę, taip pat išbraukė stiklinio stogelio įrengimo darbą. Ieškovė nesutiko su tokiais Darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 3 pakeitimais. Atsakovei pradėjus reikšti ieškovei įvairaus pobūdžio pretenzijas, kurios akivaizdžiai buvo tik siekimas išvengti atsiskaitymo, siekiant susidariusią situaciją išspręsti abiem šalims priimtinu būdu, ieškovė sutiko sumažinti Akte Nr. 3 nurodytą atliktų darbų kainą nuo 7 081,77 Eur iki 5 609,98 Eur (buvo sumažintas užmokestis už atliktus paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimo rankiniu būdu su juodžemio užpylimu darbus). Vis dėlto ir tokio sumažintos kainos Akto Nr. 3 atsakovė nepasirašė.

Atsiliepimas

1.4. Atsakovė neapmokėjo likusios ieškovei mokėtinos sumos už Darbų priėmimo– perdavimo akte Nr. 2 nurodytus ieškovės atliktus darbus, kuri sudaro 8 991,38 Eur sumą, bei už Darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 3 nurodytų darbų atlikimą, kuri sudaro 5 609,98 Eur sumą. Bendra atsakovės skola ieškovei sudaro 14 601,36 Eur.

1.5. Atsakovė iki 2020 m. balandžio 23 d. nereiškė jokių pretenzijų dėl vėlavimo. Nesant projektinės dokumentacijos, šalys sutartyje numatyto termino nelaikė įpareigojančiu, kadangi tikslus terminas galėjo būti nustatytas tik žinant visus reikalingus atlikti darbus. Sutarties sudarymo metu tokios pozicijos laikėsi ir pati atsakovė. Tik ieškovei pateikus atliktų darbų aktą Nr. 2, atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas, tokiu būdu akivaizdžiai siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove už atliktus darbus.

1.6. Švieslangio apgadinimas buvo draudžiamasis įvykis, dėl kurio pati atsakovė su pretenzija kreipėsi į draudimo bendrovę ir su draudimo bendrove susitarė, jog švieslangis bus pakeičiamas. Atitinkamai šiuose santykiuose ieškovei veikus kaip atsakovės atstovui pagal įgaliojimą, visas pretenzijas atsakovas turi reikšti ne ieškovei, bet draudimo bendrovei ir (ar) rangovui, atlikusiam naujojo švieslangio montavimo darbus. Buvo keičiamas tik stiklo paketas, o ne visas švieslangis su rėmais. Stiklo paketo savybės atitinka sudaužyto stiklo paketo techninę ir saugumo charakteristiką, technines savybes. Stogelis buvo pakabintas pagal atsakovo nurodymus. Fasado išorės saugomame paminklosaugininkų objekte ieškovė keisti negalėjo, jokio papildomų mūro darbų neturėjo teisės atlikti, todėl stogelio dydis, aukštis atitiko atsakovės nurodymus.

1.7. Nėra įrodymų, kad ieškovė sulaužė kanalizacijos vamzdį – atkasus jo buvimo vietą nustatyta, kad vamzdis sumontuotas per dideliu kampu, tai galėjo sąlygoti jo lūžį dėl apkrovos. Turi būti įrodyta ieškovės kaltė, o nesivadovaujama prielaida, spėjimu.

2. Atsakovė Lietuvos jėzuitų provincija prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovės procesinių dokumentų argumentai:

2.1. Ieškovė laiku ir tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, atsakovė patyrė žalą dėl ieškovės vykdomų rangos darbų. Ieškovei tik pradėjus vykdyti aplinkos įrengimo darbus, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d., ieškovės darbuotojai statybvietėje ekskavatoriaus kaušu kliudė Vilniaus jėzuitų gimnazijos (toliau – VJG) bibliotekos stoglangį, esantį virš žemės paviršiaus darbų atlikimo vietoje ir tarnaujantį švieslangiu VJG bibliotekos patalpų rūsyje. Įvykio metu švieslangis buvo suskaldytas ir tapo netinkamas eksploatacijai. Atsakovė iš sumos, nurodytos Darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2, atėmė 5 491,38 Eur sumą už padarytą žalą turtui. Atsakovė negali sutikti su ieškove, kad žalos nėra. Žala atsakovės turtui neatlyginta, nes ieškovės pakeistas švieslangis neatitinka senojo sudaužyto švieslangio charakteristikų ir saugaus eksploatavimo reikalavimų.

2.2. 2020 m. sausio 15 d., nepaisant padarytos žalos ir ieškovės vėlavimų atlikti darbus, ieškovei paprašius, atsakovė sutiko pratęsti Sutarties įvykdymo terminą iki 2020 m. vasario 10 d. Ieškovė vėlavo atlikti darbus, todėl išskaityta 3 500 Eur netesybų suma yra teisėtai pagal Sutarties 8.2.1 punktą.

2.3. Vėluodama atlikti darbus, 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė pateikė atsakovei Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3. Gavusi atsakovės pastabas, ieškovė kelis kartus keitė Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3. Netinkamai atlikti nurodytame akte darbai: stogelis pagamintas per mažų gabaritų ir sumontuotas per žemai (1 850 cm aukštyje), netinkamai parengta žemė – po žeme suverstos statybinės šiukšlės. Ieškovė neteisėtai vienašališkai pasirašė aktą ir nepagrįstai reikalauja sumokėti už darbus, kurių atsakovė nepriėmė ir kurie buvo nekokybiški.

3. Trečiasis asmuo UAB „Adams LT“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atmesti atsakovės argumentus dėl 5 491,38 Eur sumos sulaikymo kaip nepagrįstus ir šią ieškovės ieškinio dalį tenkinti, dėl likusios ieškinio reikalavimų dalies spręsti teismo nuožiūra trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagamino stiklo paketą švieslangiui pagal AB „Lietuvos draudimas“ užsakymą ir iš minėtos bendrovės gavo apmokėjimą. Trečiąjį asmenį su ieškove ar atsakove nesieja teisiniai santykiai. Skirtingas gaminio kodas nereiškia, kad stiklo paketas neatitinka kokybės, saugumo reikalavimų. Gaminio charakteristika atitinka visus keliamus gaminio kokybei reikalavimus, jis nėra labiau pavojingas nei buvęs stiklo paketas, jo savybių deklaracija pateikta. Atsakovė be jokio pagrindo teigia, kad jų parduotas stiklo paketas savo savybėmis yra prastesnis nei buvęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 9 885,01 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 222,41 Eur žyminio mokesčio ir 2 109,23 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovei. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad ieškovė, atlikusi dalį darbų, atsakovei pateikė atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2, kuriame užfiksuota, jog ieškovė atliko darbų už 16 959,77 Eur sumą. Akte nurodytus darbus tiek atsakovė, tiek statybos techninės priežiūros vadovas priėmė 2020 m. balandžio 23 d. (tą patvirtina minėtų asmenų parašai). Atsakovė apmokėjo tik dalį atliktų darbų vertės, t. y. sumokėjo ieškovei tik 7 968,39 Eur. Atsakovė išskaičiavo 3 500 Eur delspinigių ir atėmė 5 491,38 Eur už ieškovės pakeistą švieslangį.

4.2. Teismas konstatavo, kad 5 491,38 Eur suma atsakovės buvo išskaičiuota neteisėtai. Ieškovei suskaldžius stiklo paketą įvyko draudžiamasis įvykis, subrogacija pagal draudimo sutartį. AB „Lietuvos draudimas“ užsakymu iš bendrovės UAB „Adams LT“ buvo gautas ir įstatytas naujas stiklo paketas, kuris pagal teismui pateiktą sertifikatą naudojamas pastatuose ir statiniuose. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad gaminio savybės prastesnės, neįrodyta, nes kokybę lemia ne tik plėvelė, bet ir technologijų panaudojimas, sudėtinių komponentų kokybė. Vien gaminio kodas nelemia gaminio savybių. Atsakovė įrodymų dėl stiklo paketo eksploatacinių savybių akivaizdžios neatitikties buvusiam stiklo paketui nepateikė. 2020 m. gegužės 25 d. įgaliojimas atstovauti atsakovei dėl žalos atlyginimo su draudimo kompanija rodo, kad civiliniai santykiai deliktinės atsakomybės taikyme susiklostė tarp atsakovės, draudimo kompanijos ir UAB „Adams LT“. Draudimo bendrovė įstojo į deliktinius šalių santykius vietoj ieškovės ir ėmėsi veiksmų sureguliuoti žalą.

4.3. Sutartis buvo sudaryta su statybos verslą vykdančia ieškove, kuri savo rizika įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pagal užsakovo užduotį atlikti statybos darbus. Sutarties įvykdymo terminas šalių susitarimu 2020 m. sausio 15 d. pratęstas iki 2020 m. vasario 10 d. Atsakovė nurodo, kad delspinigius skaičiavo nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 22 d., tai yra 50 darbo dienų nuo nebaigtų darbų vertės 19 535,37 Eur sumos. Atsakovė susidariusią 4 884 Eur sumą sumažino iki 3 500 Eur. Atsakovės delspinigių išskaitymas yra teisėtas, nes atitiko Sutarties 8.2.1. punkto reikalavimą. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 3 500 Eur sumą, nes atsakovė, vadovaudamasi Sutartimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71– 6.73 straipsniais, teisėtai padarė išskaitą iš mokėtinos ieškovei pinigų sumos pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą.

4.4. Teismas nustatė, jog pagal Sutarties 4.3 punktą per 5 dienas užsakovui nepasirašius darbų priėmimo–perdavimo akto ir nepareiškus nesutikimų, vienašališkai pasirašytas rangovo aktas galioja, o užsakovas privalo sumokėti už nurodytus darbus sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 5.2.8 punktą atsakovė turi teisę neapmokėti rangovui vykdomais darbais padarytą žalą.

4.5. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti skolą už atliktus rangos darbus pagal Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3 tenkino iš dalies, iš prašomos priteisti 5 609,98 Eur sumos atimdamas 1 216,35 Eur už juodžemio užpylimą. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad kasdama netinkamos kokybės juodžemį iškasė statybinį laužą. Tai rodo, kad ieškovė nesilaiko ekologinių reikalavimų, kultūros paveldo saugomame senamiestyje užkasa statybines šiukšles, tai ieškovei leidžia sutaupyti statybinio laužo ir šiukšlių išvežimo į sąvartyną pinigų sumas. Todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo dalies dėl juodžemio supylimo, nes ieškovės reikalavimas neatitinka sąžiningumo ir protingumo principo, darbas tinkamai neatliktas, užkastos statybinės šiukšlės vietoje gazono užsėjimo.

4.6. Teismas pažymėjo, kad užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Dėl stogelio įrengimo atsakovė galėjo reikšti pretenzijas, jeigu jis įrengtas ne pagal projektą, sutartį. Sąvokų per siauras, per platus, aukščiau, žemiau naudojimas atliekant rangos darbus negali sukelti teisines pasekmes, nes jos neapibūdina sutarties turinio, sutarties pažeidimo, nukrypimo nuo techninio projekto. Atsakovė turėjo pareigą ieškovei pateikti brėžinį ir turėtų teisę reikalauti pakabinti stogą pagal projektą. Be to, reikia atsižvelgti į galimybę pritvirtinti stogelį laikančius trosus, nes iš pateiktų nuotraukų matosi, kad aukščiau stogelio yra langas. Ieškovė neturėjo teisės be leidimo keisti sienos fasadą, buvo atsakinga už stogelio tvirtinimo patikimumą, saugumą. Atsakovė nenurodė, kokį statybos norminį aktą, Sutarties sąlygą pažeidė ieškovė virš rūsio angos pagal atsakovės užsakymą po langu ant sienos pakabindama stogelį.

4.7. Teismas atmetė atsakovės paaiškinimą, kad dalį sumos išskaitė už sulaužytą kanalizacijos vamzdį, nes nėra pateikti įrodymai, kad ieškovės vykdomi darbai lėmė kanalizacijos vamzdžio lūžį. Neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės atliekamų darbų ir vamzdžio lūžio, yra tik prielaida, kad tankinant grunto sluoksnį lūžo vamzdis. Atsakovės pateikto eksperto išvadoje yra tik prielaida, kad ieškovės vykdomi darbai lėmė kanalizacijos vamzdžio lūžį. Teismui atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokie ieškovo vykdomi darbai turėjo tiesioginį ryšį su vamzdžio sulaužymu, kada kilo deliktinė ieškovės atsakomybė.

4.8. Šalys Sutarties 8.1.1. ir 8.2.1. punktuose susitarė dėl netesybų už uždelstą laiką atsiskaityti už atliktus darbus ir pavėluotai užbaigtus darbus – 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo neatliktų darbų sumos ar uždelstos apmokėti sumos. Tai reiškia, kad šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės už prievolės tinkamą nevykdymą formos ir dydžio. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą atmetė, nes šalys susitarė taikyti sutartinę atsakomybę, numatytą Sutartyje. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 385,48 Eur palūkanų, 40 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu taikant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą atmetė, nes šalys Sutartyje susitarė dėl savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdo ir formos, t. y. šalys susitarė ir Sutartyje numatė atsakomybės formą ir dydį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Coreal“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas atsisakė priteisti 3 500 Eur pagal Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 ir 1 216,35 Eur pagal Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 3, ir priimti naują sprendimą – šias ieškovės ieškinio reikalavimų dalis tenkinti, atitinkamai perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Teismas nevertino ieškovės argumentų, kad atsakovė nesąžiningai visą laikotarpį skaičiavo delspinigius nuo visos 19 535,37 Eur sumos, kai faktiškai neužbaigtų darbų vertė nuolatos kito ir būtent atsakovė tokiu atveju, skaičiuodama delspinigius nuo neatliktų darbų vertės, privalėjo įrodyti, kokia apimtimi darbai buvo neužbaigti konkrečią dieną. Tačiau atsakovė taikė Sutarties 8.2. punkte numatytą delspinigių dydį, t. y. 0,5 proc. nuo vėluojamų atlikti darbų vertės. Tokios netesybos šiuo atveju yra akivaizdžiai per didelės. Teismas nevertino to, kad priteisiami delspinigiai paprastai yra 0,02 proc. už dieną, todėl ginčo atveju delspinigiai turėtų būti sumažinti iki 0,02 proc. dydžio. Ieškovės skaičiavimais, ji per 1 darbo dieną vidutiniškai atlikdavo darbų už 265 Eur sumą. Todėl, ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į faktiškai atliktų darbų apimtis bei kainą ir vertinant 0,02 proc. dydžio delspinigius, jie galėtų sudaryti ne didesnę kaip 123,66 Eur sumą.

5.2. Ieškovės vertinimu, teismas nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tokio dydžio netesybos, kaip šalių Sutartyje numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, kurie atitinka 182,2 proc. metinių palūkanų, laikytinos per didelėmis ir baudinėmis netesybomis. Teismas taip pat nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl aiškiai per didelių netesybų mažinimo, nors ieškovė pateiktame dublike buvo išreiškusi aiškų prašymą mažinti atsakovės nurodytus priskaičiuotus delspinigius, įvertinus realius atsakovės patirtus nuostolius, tačiau teismas į tokį ieškovės prašymą neatsižvelgė.

5.3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl ieškovės vėlavimo realiai buvo patirti kokie nors nuostoliai.

5.4. Atsakovė, atlikusi įskaitymą, privalėjo įrodyti visas įskaitymo sąlygas, nustatytas CK 6.130 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir reikalavimo į ieškovę egzistavimą. Įvertinus tai, kad atsakovės priskaičiuoti delspinigiai yra neprotingai dideli ir atsakovė neįrodė patyrusi kokius nors nuostolius, atsakovė neturėjo nei tokio dydžio reikalavimo teisės, nei teisės įskaityti tokio dydžio delspinigių, todėl atsakovės atliktas įskaitymas akivaizdžiai yra neteisėtas ir nepagrįstas.

5.5. Remiantis atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedu Nr. 13, apie statybines atliekas ieškovė buvo informuota 2020 m. gegužės 12 d. Dar tą pačią dieną ieškovė nurodė, jog buvo padaryta klaida ir kad ieškovė statybines atliekas susirinks. Atsakovės pateiktas atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 16 patvirtina, jog 2020 m. gegužės 12 d. zonos, kuriose buvo įrengiamas augalinis sluoksnis (minėti gazonų užsėjimo darbai), buvo išdraskytos ir jose mėtėsi statybinės atliekos. Vis dėlto, kaip ir žadėjo, iki 2020 m. birželio 1 d. ieškovė šias zonas sutvarkė ir 2020 m. birželio 1 d. pateikė atsakovei elektroninį laišką bei nuotraukas, kurios patvirtino, kad plotai, kuriuose įrengtas augalinis sluoksnis, buvo sutvarkyti. Vėliau, kaip tą patvirtino ir teismo posėdžio metu, atsakovė papildomų pretenzijų dėl užkastų statybinių šiukšlių nebereiškė, taip iš esmės patvirtindama, jog statybinės šiukšlės pašalintos. Ieškovės atliktų darbų kaina dėl nustatytų trūkumų jau buvo sumažinta ir ieškinio reikalavimai buvo pareikšti jau įvertinus dėl nustatytų trūkumų sumažintą ieškovės atliktų darbų kainą. Todėl teismas neturėjo pagrindo antrą kartą sumažinti ieškovės atliktų darbų kainos, dėl to teismo sprendimas akivaizdžiai negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

5.6. Atsakovė nenurodė, kad ieškovė paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimo rankiniu būdu su juodžemio užpylimu darbus būtų atlikusi ne tokia apimtimi, kaip buvo nurodyta pirminiame ieškovės atsakovui pateiktame Darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 3. Atsakovės atsisakymas mokėti už šiuos darbus buvo paremtas nustatytais atliktų darbų kokybės neatitikimais, o ne atliktų darbų kiekio neatitikimu. Tai reiškia, kad atsakovė neginčijo ieškovės atliktų 90,10 m² paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimo rankiniu būdu su juodžemio užpylimu darbų. Įvertinus Sutartyje numatytą šių darbų atlikimo įkainį, už šių darbų tinkamą atlikimą atsakovė ieškovei turėtų būti sumokėjusi 2 432,70 Eur sumą. Teismui neįvertinus to, kad atsakovė ir ieškovė šių darbų atlikimo kainą jau buvo sumažinusios, bei nepriteisus net ir sumažintos kainos dalies, susiklostė situacija, kai realiai atsakovė šiuos darbus įsigijo už 1 210 Eur sumą, kuri buvo sumokėta MB „Žalia žolytė“ už statybinių atliekų pašalinimą ir juodžemio užpylimą bei betono nupjovimą. Atitinkamai atsakovė šiuo atveju nesant tam jokio teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita.

Atsiliepimas

5.7. Net jei ir būtų galima pripažinti, jog šie darbai nebuvo atlikti tinkamai ir dėl to atsakovė patyrė nuostolius, atsakovė neturėjo teisės tiesiog pateikiant atsiliepimą vienašališkai išskaičiuoti neva patirtus nuostolius iš ieškovei mokėtinos sumos, t. y. tokiu atveju atsakovė turėjo reikšti savarankiškus reikalavimus teikdama priešieškinį ir pagrįsti tiek savo nuostolius, tiek ir visas kitas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas.

6. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos jėzuitų provincija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia, o atsakovės delspinigių išskaitymas yra teisėtas, nes atitiko Sutarties 8.2.1. punkto reikalavimą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 3 500 Eur sumos priteisimo buvo atmestas pagrįstai.

6.2. Atsižvelgiant į karantino situaciją, atsakovė geranoriškai sumažino netesybas iki 3 500 Eur. Nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. pagal Sutartį nebaigtų darbų vertė buvo 19 535,37 Eur. Taigi atsakovas skaičiavo tik pavėluotas darbo dienas, kurių skaičius nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. siekė 50 darbo dienų. Atitinkamai reali pagal sutartį sutartų delspinigių suma yra 4 884 Eur.

Šalies argumentai

6.3. Ieškovė klaidingai nurodo, kad delspinigiai savo esme yra skaičiuojami už kiekvieną dieną, o faktiškai neužbaigtų darbų vertė nuolat kinta ir būtent atsakovė tokiu atveju, skaičiuodama delspinigius nuo neatliktų darbų vertės, privalo įrodyti, kokia apimtimi darbai buvo neužbaigti konkrečią dieną. Statybos užbaigimo procedūrų organizavimas, t. y. tarpinio ir (ar) galutinio darbų perdavimo aktų pasirašymas yra sudėtinė visų sutartyje numatytų darbų dalis, kurią privalėjo atlikti ieškovė, o atitinkama dalis darbų laikoma užbaigta būtent tada, kai pasirašomas darbų priėmimo–perdavimo aktas. Atsakovė neturi pareigos vertinti ir kiekvieną dieną fiksuoti, už kokią būtent sumą konkrečią dieną ieškovė darbų atliko. Kitaip tariant, rangos teisiniuose santykiuose yra įprasta laikyti, kad darbai yra laikomi neatliktais tol, kol nėra pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas.

6.4. Joks teisės aktas nenustato, kad šalys negali susitarti dėl netesybų sumos, kuri gali skirtis nuo įstatymų numatytų. Taip pat kasacinis teismas, vienodindamas teismų praktiką bylose dėl netesybų (baudos ar delspinigių) taikymo bei jų dydžio mažinimo, yra išaiškinęs, jog vienintelio protingo netesybų dydžio (pavyzdžiui, 0,02 proc.) negali būti, todėl teismai nagrinėdami bylas turi atsižvelgti į aplinkybių visumą ir netesybas mažinti tik tokiu atveju, jei jos yra neprotingai didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentinė išraiška ar fiksuota suma) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Šiuo atveju darbų atlikimo terminas buvo itin trumpas, atsakovei ypač didelės reikšmės turėjo tai, kad VJG bibliotekos pastatas būtų kuo greičiau baigtas statyti, perduotas ir pradėtas naudoti VJG veikloje. Atitinkamai aplinka aplink biblioteką taip pat turėjo būti baigta tvarkyti, nes be sutvarkytos aplinkos pastatas negali būti perduotas eksploatuoti. Ieškovei šios aplinkybės buvo aiškiai žinomos ir ji, būdama rangos darbų profesionalė, pati dėl terminų su atsakove derėjosi ir sutiko. Be to, ieškovei vėluojant atlikti darbus, atsakovė geranoriškai sutiko terminą pratęsti iki 2020 m. vasario 10 d. Taigi šalių sutarta 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo uždelstų darbų suma už kiekvieną uždelstą dieną visiškai atitinka šalių ketinimus ir trumpus darbų atlikimo terminus ir negali būti laikoma kaip nepagrįstas praturtėjimas kitos šalies sąskaita ar pripažinta baudinėmis netesybomis.

6.5. Teismas teisingai nustatė, jog atsakovė įrodė, kad ieškovė tinkamai neįvykdė paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimo rankiniu būdu su juodžemio užpylimu darbų. Šių darbų atsakovė priimti negalėjo, nes dėl nekokybiško šio darbo atlikimo patyrė nuostolių. Atsakovei pradėjus pačiai ruošti žemę augalų sodinimui paaiškėjo, kad joje yra nepageidaujamų atliekų. Ištyrus rangovo atvežtos žemės mėginį, buvo patvirtintas jos netinkamumas naudoti augmenijos paskirčiai. Ieškovė į atsakovės skundą sureagavo ir pakeitė žemes, tačiau, liudininko teigimu, nesėkmingai, kadangi naujosios žemės buvo akmenėtos. Ieškovei vėl neva sutvarkius žemes, atsakovė jose rado paslėptas statybines šiukšles (plytų nuolaužas, betono liekanas ir kt.), kurias ieškovės darbininkai buvo suvertę ir paslėpę po plonu išlygintos žemės sluoksniu. Tai neleido nei sėti žolės, nei sodinti medžių ir augalų, todėl atsakovė turėjo papildomai samdyti trečiąjį asmenį, kuris iškasė visą žemę ir ją išvežė bei atvežė ir užpylė naują. Be to, atsakovė turėjo savo sąskaita išpjauti paliktą betoną ir jį išvežti. Šių darbų atlikimo kaina – 1 210 Eur su PVM.

7. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos jėzuitų provincija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės 5 491,38 Eur, ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies – ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 5 491,38 Eur priteisimo atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 28 d. pasirašė darbų defekto užfiksavimo aktą, kuriuo ieškovė patvirtino, jog vykdant darbus statybvietėje ekskavatoriaus kaušas kliudė švieslangį ir jį suskaldė. Ieškovė patvirtino ir įsipareigojo, kad sudaužytas švieslangis bus demontuotas, o naujasis švieslangis bus pagamintas tokių pačių techninių charakteristikų kaip senasis.

7.2. Atsakovė negali priimti ieškovės pakeisto švieslangio, nes pastarasis neatitinka senojo charakteristikų ir saugaus eksploatavimo reikalavimų. Pakeitus švieslangį, ieškovė pateikė gamintojo UAB „Glass LT“ švieslangio eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 2020- 330762. Atsakovė raštu kreipėsi į UAB „Glass LT“, kad išaiškintų deklaracijoje pateiktą stiklo gaminio formulę (t. y. gaminio skaičius ir raides). Pagal pateiktą atsakymą akivaizdu, kad naujojo ir senojo švieslangių techninės charakteristikos skiriasi. Vėliau ieškovė pateikė UAB „Stiklita“ parengtą eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 2020/09/1884. Iš deklaracijų yra aišku, kad skiriasi senojo ir naujojo švieslangių stiklų formuluotės. Vien ši aplinkybė aiškiai nurodo, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimo, numatyto defektų užfiksavimo akte, naująjį švieslangį pagaminti tokių pačių techninių charakteristikų kaip senasis.

7.3. Teismas nevertino eksperto išvados dėl švieslangio techninių savybių, kuri paneigia klaidingus ieškovės paaiškinimus, kad naujai sumontuotas švieslangis atitinka sudaužyto stiklo paketo techninę ir saugumo charakteristiką, technines savybes. Ekspertas, įvertinęs visus reikšmingus dokumentus ir apžiūrėjęs švieslangį, padarė išvadą, kad švieslangis buvo pagamintas ir sumontuotas ne tokių techninių charakteristikų, kokios buvo numatytos švieslangių darbų projekte. Pagal darbų projekto reikalavimus turėjo būti sumontuotas švieslangis, atitinkantis projekto brėžinyje nurodytas techninės charakteristikas. Tačiau stiklo gamintojo UAB „Stiklita“ ir stiklo paketo gamintojo UAB „Glass LT“ pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos sufleruoja, kad švieslangio gaminys sumontuotas kitokių techninių charakteristikų, pabloginant gaminio savybes – su dvigubai plonesne plėvele. Taigi, toks švieslangis dūžio metu yra mažiau saugus nei suprojektuotas švieslangis. Švieslangis neatitinka teisės aktuose numatytų imperatyvių saugumo reikalavimų, nes nėra tinkamai paženklintas ar kitaip pažymėtas kaip buvo senojo švieslangio atveju.

7.4. Atsakovė, atlikdama mokėjimą už Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2, pagrįstai iš bendros sumos atėmė sugadinto švieslangio kainą, t. y. 5 491,38 Eur su PVM, bei priskaičiuotų netesybų sumą pagal Sutartį. Atsakovė neprivalo sumokėti išskaitytos 5 491,38 Eur sumos, kadangi teisėtai atliko įskaitymą, apie tai tinkamai ir operatyviai informuodamas ieškovę.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Coreal“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Teismas teisingai pažymėjo, jog gaminio kokybę lemia ne tik plėvelė, bet ir technologijų panaudojimas, sudėtinių komponentų kokybė. Vien gaminio kodas nelemia gaminio savybių. Atsakovė įrodymų dėl stiklo paketo eksploatacinių savybių akivaizdžios neatitikties buvusiam stiklo paketui nepateikė. Senasis švieslangis buvo sumontuotas dar 2017 m. liepos mėn., tuo tarpu naujasis švieslangis buvo sumontuotas 2020 m. gegužės mėn. Natūralu, kad per 3 metų laikotarpį technologijos gali būti pasikeitusios ir atitinkamos tokios pačios gaminio savybės ir atitikimas saugumo reikalavimams gali būti pasiektas ir naudojant kitokią technologiją, nepriklausomai nuo to, kokio storio plėvelė yra naudojama stiklų tarpusavio suklijavimui. Net jei panaudota plėvelė ir buvo plonesnė, tai nereiškia, kad naujausių technologijų dėka plonesnė plėvelė negali būti tokia pat tvirta ir saugi kaip prieš kelerius metus naudota plėvelė.

8.2. Specialistas išvadoje nenurodė, kad švieslangis yra nesaugus. Specialisto vertinimu, naujasis švieslangis dūžio metu yra mažiau saugus nei švieslangių darbų projekte suprojektuotas švieslangis, tačiau to, kad tokio švieslangio negalima naudoti pagal paskirtį dėl jo nesaugumo, specialistas nenurodė. 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu specialistas nurodė, jog minėta specialisto išvada nereiškia, kad švieslangis negali būti naudojamas, o reiškia tik tai, kad yra plonesnė plėvelė, t. y. 4 mikronų vietoje 2. Pasiteiravus, ar galima ir saugu naudoti švieslangį, kurio stiklai suklijuoti 2 mikronų plėvele, specialistas paaiškino, kad saugumo reikalavimų klijuojamai plėvelei nėra.

8.3. Nors atsakovė nurodo, kad švieslangis neatitinka teisės aktuose numatytų imperatyvių saugumo reikalavimų, nes nėra tinkamai paženklintas ar kitaip pažymėtas, kaip buvo senojo švieslangio atveju, tačiau atsakovės minėti ženklinimo reikalavimai taikomi ne švieslangiams, o langams.

8.4. Atsakovė nurodo įskaičiusi 5 491,38 Eur sugadinto švieslangio gamybos ir montavimo darbų kainą. Vis dėlto atsakovė neturėjo jokios teisės įskaityti nurodytą sumą, kadangi švieslangis buvo pakeistas. Net jei ir būtų galima vertinant tai, kad naujasis švieslangis buvo sumontuotas jau po atsakovės atlikto įskaitymo, tokiu atveju vis viena susiklosto situacija, jog, atlikus įskaitymą, tačiau vėliau sumontavus naująjį švieslangį, tokia atsakovės teisė išnyko. Atsakovė neturėjo jokios teisės sulaikyti 5 491,38 Eur mokėjimą, kadangi priešingu atveju atsakovė būtų laikoma be teisinio pagrindo įgijusi tai, ko įgyti negalėjo.

8.5. Ieškovei suskaldžius stiklo paketą įvyko draudžiamasis įvykis, subrogacija pagal draudimo sutartį. AB „Lietuvos draudimas“ užsakymu ir iš bendrovės UAB „Adams LT’ buvo gautas ir įstatytas naujas stiklo paketas. Taigi, apgadinus švieslangį, susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu draudikas turėjo būtent atsakovei išmokėti draudimo išmoką (kompensaciją dėl patirtos žalos) arba atstatyti sugadintą švieslangį. Pati atsakovė pasirinko atkurti buvusią iki pažeidimo padėtį, todėl draudikas suorganizavo švieslangio pakeitimą bei atitinkamai sumokėjo švieslangį pakeitusiam rangovui atlyginimą už šiuos darbus. Atitinkamai šiuo atveju, įvykiui esant draudžiamajam, atsakovė, manydama, jog jai galbūt nebuvo atlyginta visa patirta žala, turėjo kreiptis ne į ieškovę, bet į draudiką, kuris, atsakovės manymu, neįvykdė visų savo įsipareigojimų. Dėl to akivaizdu, kad atsakovė neturėjo jokios reikalavimo teisės į ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo už atliktus ieškovės rangos darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl delspinigių dydžio

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą dėl 3 500 Eur sumos priteisimo, konstatavęs, jog atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 8.2.1 punktu, CK 6.71–6.73 straipsniais, teisėtai padarė delspinigių išskaitą už pavėluotai atliktus darbus pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą. Be to, atsakovė susidariusią 4 884 Eur delspinigių sumą geranoriškai sumažino iki 3 500 Eur. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė nesąžiningai visą laikotarpį skaičiavo delspinigius nuo visos 19 535,37 Eur sumos, kai faktiškai neužbaigtų darbų vertė nuolatos kito, tokios netesybos yra akivaizdžiai per didelės, baudinės, todėl išskaičiuoti delspinigiai turėtų būti sumažinti iki 0,02 proc. dydžio. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl ieškovės vėlavimo realiai buvo patirti kokie nors nuostoliai. Teisėjų kolegija tik iš dalies pritaria tokiems ieškovės argumentams.

13. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

14. Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys sudarytos Sutarties 8.2.1 papunkčiu susitarė, kad ieškovė (rangovas), pavėluotai baigusi darbus arba atsakovės (užsakovo) nurodytu laiku nepašalinusi defektų, moka atsakovei 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstų darbų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad per kiekvieną kalendorinį mėnesį atliktų darbų rezultatas perduodamas atsakovei, šalims pasirašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kurį ieškovė iki kiekvieno mėnesio 30 dienos surašo ir pateikia atsakovei (Sutarties 4.1 punktas). Vadinasi, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo vadovautis jos nurodoma delspinigių skaičiavimo metodika, priteistinus delspinigius mažinant už kiekvieną pavėluotą dieną pagal tai, kiek faktiškai ieškovė tą dieną atliko darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys Sutartimi aiškiai susitarė, kad delspinigiai bus skaičiuojami nuo neatliktų darbų vertės, o darbai laikomi atliktais, kai jie yra perduoti atsakovei atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė kiekvieną dieną atliktų darbų atsakovei neperdavinėjo, todėl atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius pagal Sutartį nuo visos neatliktų (neperduotų) darbų sumos, t. y. 19 535,37 Eur.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji faktiškai vykdė darbus visą laikotarpį iki darbų perdavimo, gali būti svarbi vertinant ne delspinigių skaičiavimo metodiką, kaip to prašo ieškovė, bet vertinant netesybų mažinimo pagrindus.

17. Pasisakant dėl pagrindų mažinti atsakovės apskaičiuotas netesybas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys Sutartimi buvo sutarusios dėl iš tiesų labai didelių netesybų dydžio – 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, tai sudaro net 182,5 proc. metinę delspinigių normą. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad ji dėl ieškovės darbų perdavimo vėlavimo būtų patyrusi kokius nors reikšmingus nuostolius. Be to, kaip jau minėta, ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. vykdė ginčo darbus. Dėl šių priežasčių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės išskaitytų 3 500 Eur delspinigių suma yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, todėl mažintina iki 2 000 Eur.

18. Teisėjų kolegija nemato pagrindo pritarti ieškovės vertinimui, jog delspinigių dydis turėtų būti mažinamas iki 0,02 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną. Abi šalys vis dėlto būdamos verslininkės ir savo srities profesionalės Sutartimi susitarė dėl didelio netesybų dydžio, ieškovė suvokė, kokios apimties sutartinius įsipareigojimus prisiima, todėl šiuo atveju netesybų dydis negali būti mažinamas iki minimalaus ieškovės reikalaujamo.

Dėl statybinių atliekų ir betono

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl 1 216,35 Eur sumos priteisimo už juodžemio užpylimą, konstatavęs, kad ieškovė nesilaikė ekologinių reikalavimų, kultūros paveldo saugomame senamiestyje užkasė statybines šiukšles, tai ieškovei leido sutaupyti statybinio laužo ir šiukšlių išvežimo į sąvartyną pinigų sumas. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad po 2020 m. birželio 1 d. atsakovė jokių pretenzijų dėl užkastų statybinių šiukšlių nebereiškė, taip iš esmės patvirtindama, jog statybinės šiukšlės pašalintos. Ieškovės atliktų darbų kaina dėl nustatytų trūkumų jau buvo sumažinta ir ieškinio reikalavimai buvo pareikšti jau įvertinus dėl nustatytų trūkumų sumažintą atliktų darbų kainą. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo antrą kartą sumažinti ieškovės atliktų darbų kainos. Įvertinus Sutartyje numatytą paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimo rankiniu būdu su juodžemio užpylimu darbų atlikimo įkainį, už šių darbų tinkamą atlikimą atsakovė ieškovei turėtų būti sumokėjusi 2 432,70 Eur sumą. Teismui neįvertinus to, kad atsakovė ir ieškovė šių darbų atlikimo kainą jau buvo sumažinusios bei nepriteisus net ir sumažintos kainos dalies, susiklostė situacija, kai realiai atsakovė šiuos darbus įsigijo už 1 210 Eur sumą, kuri buvo sumokėta MB „Žalia žolytė“ už statybinių atliekų pašalinimą ir juodžemio užpylimą bei betono nupjovimą. Atitinkamai atsakovė šiuo atveju nesant tam jokio teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

20. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą įtvirtinta CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

21. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. gegužės 12 d. ieškovė gavo atsakovės pretenziją dėl po augaliniu gruntu užkastų statybinių atliekų. Ieškovė 2020 m. birželio 1 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad augalinis gruntas yra sutvarkytas, ir pridėjo sutvarkyto augalinio grunto nuotraukas. Nors atsakovė byloje nurodė, kad vis tiek turėjo papildomai samdyti MB „Žalia žolytė“, kuri iškasė ir išvežė visą žemę, atvežė ir užpylė naują žemę, taip pat išpjovė ir išvežė likusius betono luitus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų ir atsakovė tokių nepateikė, kad atsakovė po 2020 m. birželio 1 d. ieškovės ištaisytų atliktų darbų trūkumų iki MB „Žalia žolytė“ 2020 m. liepos 30 d. išrašytos sąskaitos faktūros būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ieškovei dėl netinkamos žemės ir betono luitų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepakanka įrodymų, kad konstatuoti, jog ieškovė neištaisė jai nurodytų žemės trūkumų. Nesant kitų objektyvių įrodymų, atsakovės nurodomi liudytojo R. B. parodymai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nes jie yra nepakankamai įtikinami ir konkretūs, kad galėtų pagrįsti faktą, jog ieškovė neištaisė trūkumų ir, ieškovei atlikus trūkumų šalinimą, žemė ir toliau buvo netinkama naudoti pagal paskirtį.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nekoreguotą ieškovės Atliktų darbų akto Nr. 3 1.7 punktą paprastų, parterinių ir mauritaniškų gazonų užsėjimo rankiniu būdu su juodžemio užpylimu kaina sudarė 2 432,70 Eur. Atsižvelgiant į 2020 m. gegužės 12 d. nustatytus trūkumus, ieškovė šią sumą sumažino iki 1 216,35 Eur. Remiantis MB „Žalia žolytė“ 2020 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra, atsakovė MB „Žalia žolytė“ už žemės iškasimą ir betono nupjovimą sumokėjo 1 210 Eur su PVM. Vadinasi, ieškovė jau ir taip buvo sumažinusi bendrą 2 432,70 Eur sumą didesne suma, nei atsakovė patyrė išlaidų, sumokėdama MB „Žalia žolytė“. Todėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 216,35 Eur įsiskolinimą atmetimas reikštų, kad atsakovė aptariamus 2 432,70 Eur vertės darbus įsigijo daugiau kaip perpus pigiau nei turėjo. Tai, savo ruožtu, reikštų nepagrįstą atsakovės praturtėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, sumažindama aptariamų darbų kainą, atsakovės nurodomus turtinius praradimus iš esmės atlygino, todėl nepriteisti reikalaujamos sumos nėra pagrindo.

23. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši ieškovės apeliacinio skundo dalis tenkintina ir ieškovei iš atsakovės papildomai priteistina 1 216,35 Eur įsiskolinimo suma.

Dėl švieslangio

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 5 491,38 Eur suma atsakovės buvo išskaičiuota neteisėtai. Ieškovei suskaldžius stiklo paketą įvyko draudžiamasis įvykis, subrogacija pagal draudimo sutartį. AB „Lietuvos draudimas“ užsakymu iš bendrovės UAB „Adams LT“ buvo gautas ir įstatytas naujas stiklo paketas. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad gaminio savybės prastesnės, neįrodyta, nes kokybę lemia ne tik plėvelė, bet ir technologijų panaudojimas, sudėtinių komponentų kokybė. Vien gaminio kodas nelemia gaminio savybių. Atsakovė įrodymų dėl stiklo paketo eksploatacinių savybių akivaizdžios neatitikties buvusiam stiklo paketui nepateikė. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, o eksperto išvados dėl švieslangio techninių savybių išvis nevertino, dėl to nepagrįstai tenkino šį ieškovės reikalavimą. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

25. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, konstatavo, jog ieškovei suskaldžius stiklo paketą įvyko draudiminis įvykis, subrogacija pagal draudimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. įgaliojimas atstovauti atsakovę dėl žalos atlyginimo su draudimo kompanija rodo, kad civiliniai santykiai deliktinės atsakomybės taikyme susiklostė tarp atsakovės, draudimo kompanijos ir UAB „Adams LT“. Draudimo bendrovė įstojo į deliktinius šalių santykius vietoj ieškovės ir ėmėsi veiksmų sureguliuoti žalą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau paminėti pirmosios instancijos teismo argumentai rodo, kad atsakovės pretenzijos ieškovei dėl švieslangio, be kita ko, buvo atmestos dėl to, kad atsakovė, pasirinkusi reikalauti deliktinės civilinės atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo iš draudiko, nebeturi reikalavimo teisės į ieškovę. Tačiau atsakovė jokių su tuo susijusių argumentų apeliaciniame skunde neteikia ir šių pirmosios instancijos teismo išvadų iš esmės neginčija.

27. Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pažymi, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad išskaitė 5 491,38 Eur sumą iš ieškovei mokėtinos sumos, tačiau ši atsakovės nurodyta aplinkybė neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kad pagal Sutarties 3.2 punktą ji turi teisę sulaikyti mokėjimą, nes atsakovei padaryti nuostoliai (švieslangio sudaužymas). Remiantis Sutarties 3.2.3 papunkčiu atsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu dėl ieškovės kaltės atsakovei buvo padaryti nuostoliai. Pažymėtina, kad mokėtinų sumų įskaitymas ir jų sulaikymas yra skirtingi institutai. Pagal bylos duomenis atsakovė ieškovei mokėtiną 5 491,38 Eur sumą ne įskaitė, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, bet sulaikė. Aplinkybę, kad atsakovė neįskaitė minėtos sumos kaip atsakovei padarytos žalos patvirtina ir atsakovės 2020 m. gegužės 25 d. pretenzija dėl žalos atlyginimo UAB „Argamitas“ ir jos draudikei AB „Lietuvos draudimas“, kurioje prašoma pakeisti sudaužytą švieslangio stiklą analogišku. Teisėjų kolegijos manymu, jei atsakovė būtų įskaičiusi anksčiau minėtą sumą kaip atsakovei padarytos žalos atlyginimą, ji nebūtų reiškusi pretenzijų dėl tos pačios žalos UAB „Argamitas“ ir jos draudikei.

28. Anksčiau paminėta 2020 m. gegužės 25 d. pretenzija, taip pat atsakovės 2020 m. gegužės 25 d. ieškovei UAB „Coreal“ išduotas įgaliojimas atstovauti atsakovei draudiminiuose santykiuose dėl žalos atlyginimo patvirtina, kad atsakovė reikalavimą atlyginti žalą pareiškė ne ieškovei pagal šalių sudarytą Sutartį, bet visai kitai bendrovei UAB „Argamitas“. Dėl šios priežasties atsakovės interesais ir naudai pagal atsakovės pateiktą švieslangių darbo projektą 2020 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Adams LT“ dėl naujo stiklo paketo įsigijimo ir jo įrengimo objekte, kurį apmokėjo AB „Lietuvos draudimas“. Vadinasi, žalos dėl sugadinto švieslangio atlyginimo prievolė atsakovės valia buvo pakeista UAB „Adams LT“ sutartine prievole sumontuoti atsakovei naują stiklo paketą pagal atsakovės pateiktą projektą. Ši sutartinė prievolė iš esmės buvo įvykdyta (stiklo paketas buvo pakeistas), už ją apmokėjo draudimo kompanija. Visa tai lemia, kad žalos dėl sugadinto švieslangio atlyginimo prievolė pasibaigė ją pakeitus anksčiau minėta UAB „Adams LT“ sutartine prievole. Ieškovė nėra atsakinga už galbūt netinkamą UAB „Adams LT“ sutartinių prievolių įvykdymą atsakovei, todėl atsakovė ne(be)turi reikalavimo teisės į ieškovę dėl žalos dėl sugadinto švieslangio, t. y. sulaikyti ar išskaityti ieškovei priklausančią 5 491,38 Eur sumą. Savo reikalavimus dėl galbūt netinkamai įvykdytos 2020 m. gegužės 25 d. sutarties atsakovė (kaip asmuo, kurio naudai sudaryta 2020 m. gegužės 25 d. sutartis (CK 6.191 straipsnis), arba minėtos sutarties šalis (CK 2.133 straipsnis) gali reikšti trečiajam asmeniui UAB „Adams LT“. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl sumontuoto švieslangio atitikties 2020 m. gegužės 25 d. sutarties ir teisės aktų reikalavimams, o pirmosios instancijos argumentus šiuo aspektu vertina kaip perteklinius.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus sumažinti priteistų delspinigių dydį iki 2 000 Eur ir papildomai priteisti ieškovei 1 216,35 Eur įsiskolinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista skolos suma padidinama iki 12 601,36 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies. Vadinasi, ieškovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patenkintų jos ieškinio reikalavimų dalimi, atlyginimą.

32. Pirmosios instancijos teismas nurodė (ir šalys to neginčija), kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 338,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 3 206,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovės priteistini 83,9 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 973,84 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už pareikštą apeliacinį skundą neatlygintinos.

34. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 106 Eur žyminio mokesčio ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 025 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių 1 815 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 1 210 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

35. Proporcingai patenkintiems ieškovės apeliacinio skundo reikalavimams ir atmestam atsakovės apeliaciniam skundui, ieškovei iš atsakovės priteistini 57,6 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį, t. y. 1 106,50 Eur, ir patirtų 1 210 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 2 316,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

36. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Coreal“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos 12 601,36 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus vieną eurą 36 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 14 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 973,84 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Coreal“ naudai“.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos jėzuitų provincijos 2 316,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiolika eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Coreal“ naudai.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Albina Pupeikienė Milda Skersienė