Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. B. (R. B.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartyje nurodyta pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. B. prašymo atnaujinti praleistą skundui dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties analizė bei teismo motyvai prašymo netenkinimo aspektu konstatavus termino praleidimo priežasčių nepateisinamumą.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. B. teismo nutartį apskundė aukštesniajam teismui ir Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartį.Skunde nurodė, kad teismo nurodyti motyvai yra atmestini kaip nepagrįsti, nes termino atnaujinimo klausimą teismas sprendė tik aplinkybių, dėl kurių terminą praleisti galėjo prokuroras R. M., kontekste. Plačiąja prasme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 440 straipsnio 1 dalį, teisę skųsti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį turi ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. V. K., kuri atliko ikiteisminio tyrimo stadijoje įstatymo numatytas prokuratūros funkcijas, nes būtent jai grąžinta byla. Teismas turėjo vertinti ir šios prokurorės ar jo vadovo praleisto termino skundui paduoti priežasčių svarbumą. Jei prokuroras R. M. būtų laikęsis LR generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. I-318 patvirtintų rekomendacijų „Dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese, ikiteisminių tyrimų, teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų ir skundų paskirstymo prokurorams“ nuostatų tai probleminė situacija būtų išspręsta nepraleidus nutarties apskundimo termino. Šių nuostatų nesilaikymas ir yra pagrindinė priežastis, kuri nepriklausė nuo vyriausiojo prokuroro valios ir kuri objektyviai sukliudė paduoti skundą laiku. Skunde taip pat nurodė kritiką dėl teismo nurodytos nagrinėjamos situacijos bei nuteistojo ir jo gynėjo komunikavimo problemų sprendimo analogijos. Pagal BPK 17 straipsnio 1 dalį gynėjas nuteistajam teikia teisinę pagalbą, gina jo teises ir teisėtus interesus, gynėjas negali veikti priešingai nuteistojo interesams, tuo tarpu keli prokuratūros funkcijas toje pačioje baudžiamojoje byloje vykdantys prokurorai gali turėti skirtingas pozicijas tam tikru procesiniu klausimu ir teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ją pareikšti. Kritikuojant teismo motyvą dėl baudžiamojo proceso trukmės, prokuroras nurodė, jog paduoti skundą dėl neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties yra jo teisė ir pareiga, prokuroro skundai ir prašymai paduoti teisėtai, 2018 m. kovo 15 d. skundas buvo pateiktas po 3 dienų nuo skundžiamos nutarties gavimo, 2018 m. vasario 21 d. nutartyje nurodyti kai kurie teismo pavedimai prokurorui nėra suprantami, o Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodyta tik apskundimo termino pradžia, tačiau pats 2018 m. kovo 15 d. prokuroro skundas nebuvo nenagrinėtas. Iš skundžiamos nutarties konteksto, pirmosios instancijos veiksmų atsisakant atnaujinti praleistą terminą (šią galimybę kaip pagrįstą yra nurodęs Kauno apygardos teismas savo nutartyje), susidarė įspūdis, kad visais būdais bandoma užkirsti kelią pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo – grąžinti bylą prokurorui įvertinimui Kauno apygardos teisme. Skundas atmetamas. Išanalizavus ir įvertinus skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutarties motyvus bei pateikto skundo argumentus, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą konstatuodamas, jog vyriausiojo prokuroro nurodytos priežastys, įtakojusios įstatymo nustatyto termino praleidimą nelaikytinos objektyviomis ir svarbiomis, sukliudžiusiomis įgyvendinti apskundimo teisę dėl galimai neteisėto ar nepagrįsto teismo procesinio sprendimo apskundimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla ir teisiamojo posėdžio metu, prokuroro prašymo pagrindu, 2018 m. vasario 21 d. nutartimi buvo nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-89-1021/2018 perduoti prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. 2018 m. kovo 15 d. apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. B. skundas dėl minėtos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties. Kadangi skundas pateiktas praleidus teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties apskundimo terminą, pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi vyriausiojo prokuroro skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje vyriausiojo prokuroro R. B. skundą atmetė ir paliko galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį. Apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi sprendė dėl 2018 m. gegužės 4 d. pateikto vyriausiojo prokuroro R. B. prašymo pagrįstumo ir įvertinęs padarė išvadą, jog nurodytos aplinkybės dėl prokuroro nesilaikymo LR generalinio prokuroro rekomendacijų nuostatų nėra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą. Analizuojant pateikto skundo argumentus skundžiamos nutarties apimtyje, apygardos teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties apskundimo terminas yra praleistas. Tai patvirtinta Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje ir aplinkybės nekvestionuotinos. Pagrįstai prokuroro nurodyta, jog aukštesnysis teismas minėtoje nutartyje nurodė įstatymo galimybes dėl termino atnaujinimo, kuo prokuroras ir pasinaudojo. Vyriausiojo prokuroro prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo nurodytos priežastys ir jų atsiradimo pagrindas yra grįstas objektyviu kriterijumi, kas leistų konstatuoti praleisto termino atnaujinimą. Tačiau aukštesniajam teismui įvertinus skundžiamos nutarties motyvus ir pateikto prašymo netenkinimo pagrindą, skundą nagrinėjantis teismas visiškai pilnai sutinka su apylinkės teismo motyvacija. Kad ir kaip prokuroras akcentuotų, jog šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje tyrimui vadovavo ir jį kuravo prokurorė D. V. K., tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, t. y. teisminėje stadijoje, valstybinį kaltinimą palaiko ir sprendimus priima prokuroras R. M., kur pagal Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalį prokuroro veiklos teisiniai pagrindai užtikrina jo savarankiškumą ir vienvaldiškumą esant bylai jo žinioje. Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, jog apie teismo sprendimo paskelbimą bei priimtos nutarties turinį byloje dalyvaujančiam prokurorui buvo žinoma laiku, teismo nutartis įteikta nepadarius procesinių pažeidimų (konstatuota įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje), o tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju vyriausiojo prokuroro pateiktas prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo galimybės nurodant jų nuomone, objektyvias ir nuo jų valios nepriklausiusias priežastis, kad būtų laiku ir tinkamai įgyvendinta teisė apskųsti teismo priimtą 2018 m. vasario 21 d. nutartį, kaip nurodyta skunde, prokurorui R. M. nesilaikius LR generalinio prokuroro rekomendacijų, teismo vertinimu yra tik vidinio darbo aporganizavimo tvarkos laikymosi aspektai, kurie nesuponuoja ir aukštesniajam teismui objektyvaus pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino pateiktų priežasčių svarumą ir be pagrindo užkirto kelią vyriausiajam prokurorui įgyvendinti teisę į tokio sprendimą peržiūrą aukštesniajame teisme. Atmestini ir prokuroro skunde nurodyti argumentai, jog apylinkės teismas praleisto termino atnaujinimo klausimą sprendė tik dėl aplinkybių, dėl kurių terminą praleisti galėjo prokuroras R. M.. Vertinant šio argumento pagrįstumą, buvo išanalizuota visa teismui pateikta medžiaga, susijusi su pateiktais skundais ir prašymu dėl termino atnaujinimo, kur įvertinus ir visumoje jų suformavus išvadą, kad vis tik teismas skundžiamoje nutartyje yra detaliai atsakęs į esminius aspektus nagrinėjamu klausimu, spręsta buvo ne tik prokuroro R. M. atžvilgiu, bet ir dėl paduoto prašymo autoriaus argumentų ir nurodytų aplinkybių. Aplinkybės, jog jis nesutinka su teismo išvada, kad prokuroro padaryti jau minėtų rekomendacijų nuostatų pažeidimai, nesudarė pagrindo praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti, yra nepagrįstos ir jų analizė bei skundą nagrinėjančio teismo išvada nurodyta aukščiau sutampanti su apylinkės teismo vertinimu. Apibendrinant visa kas nustatyta, įvertinta, atsižvelgiant į pateikto skundo argumentaciją, ją analizuojant ir su ja nesutinkant, teismui suponavo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino nurodytas aplinkybes, kurias nurodė vyriausiasis prokuroras kaip pagrindą dėl praleisto termino atnaujinimo, įstatymo normas taikė teisingai ir procesinių pažeidimų nepadarė, todėl teismas konstatuoja, jog skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais, jokio pagrindo nėra.