Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-06 nutarties civilinėje byloje pagal skolininkės V.V. Ž. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės veiksmų, suinteresuotieji asmenys: išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja skolininkė V. V. Ž. pateikė skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės veiksmų, kuriame pareiškėja prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0033/02/03269, Nr. 0033/04/00338 ir Nr. 0033/14/00680.

2. Pareiškėja nurodė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0033/02/03269, Nr. 0033/04/00338 ir Nr. 0033/14/00680 nebuvo atliekami vykdymo veiksmai ilgiau negu dvejus metus. Šias aplinkybes patvirtina taip pat ir Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – ir AIS) užfiksuoti antstolės atlikti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose. Todėl vykdymo senaties terminas yra suėjęs ir vykdomosios bylos pareiškėjos atžvilgiu turi būti nutrauktos.

3. Antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė 2023-10-17 patvarkymu Nr. S-3.5.-23-77 atmetė skolininkės skundą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, persiuntė pareiškėjos skundą nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad nuo vykdomųjų bylų iškėlimo reguliariai tikrino, ar nepasikeitė skolininkės turtinė padėtis, taip pat teikė užklausas bankams bei viešiesiems registrams: Nekilnojamojo turto registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių, Valstybiniam ginklų registrams. Aptariamas aplinkybes patvirtina tiek vykdomosiose bylose ir AIS esantys duomenys, taip pat programoje „KREDIS“ esantys duomenys. Be to, antstolė savo veikloje naudojasi taip pat ir Lietuvos antstolių rūmų sukurtos programos „SKOLIS“ duomenimis, kurioje nuolatos tikrinami duomenys apie įsidarbinusius asmenis skolininkus, ar jie neįsigijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, nesudarė santuokos (neatsirado bendros nuosavybės turto). Šių duomenų nėra galimybės išspausdinti popieriniame variante, tačiau galima patikrinti programoje. Dėl to nepagrįsti skolininkės argumentai, jog vykdomosios bylos turi būti nutrauktos, pasibaigus vykdymo senaties terminams.

4. Antstolė paaiškino, kad ne kartą siuntė skolininkei laiškus, kurie grįždavo neįteikti su žyma: „(duomenys neskelbtini), namas tuščias niekas negyvena“. Nors skolininkė negyvena pirmiau nurodytu adresu, iki šiol šį adresą nurodo kaip savo gyvenamąją vietą, be kita ko šiame skunde. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad namas stovi užkaltais langais. Todėl akivaizdu, kad iki šiol skolininkė elgiasi piktybiškai, slapstosi ir slepia savo tikrąją gyvenamąją vietą. Skolininkė niekada nebuvo atvykusi į antstolių kontorą, nesudarė skolos mokėjimo grafiko, nerašė prašymo pakeisti baudas viešaisiais darbais ar laisvės atėmimu. Šios aplinkybės įrodo skolininkės nesąžiningumą bei vengimą sumokėti baudas. AIS duomenimis nustatyta, kad antstolių kontorose šiuo metu vykdomos 32 vykdomosios bylos dėl skolų ar baudų išieškojimo iš pareiškėjos. Todėl akivaizdu, kad skolininkė nesistengė padengti turimų įsiskolinimų, didino finansinius įsipareigojimus tiek valstybei, tiek kitiems asmenims. Skolininkei vengiant sumokėti baudas, jų išieškojimo senatis sustoja.

5. Suinteresuotasis asmuo išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad vykdomojo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Visi vykdomojo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, tokiose bylose turi būti aktyvus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-12-06 nutartimi patenkino pareiškėjos skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolė nuo 2002 metų iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., taip pat nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 metų vykdomosiose bylose sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkei priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino skolininkės turtinę padėtį registruose, darbovietes, areštavo sąskaitas kredito įtaigose, kitą turtą, t. y. ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo priemonių, kad vykdomieji dokumentai būtų įvykdyti. Tačiau vykdomosiose bylose nėra duomenų apie antstolės atliktus veiksmus laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., t. y. daugiau negu dvejus metus. Oirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nurodytu vykdymo laikotarpiu yra dvejų metų laikotarpis, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl baudų išieškojimo.

8. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog skolininkė nedelsdama pranešdavo jos vykdomąsias bylas vykdžiusiai antstolei apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pasikeitimus, domėjosi vykdymo eiga. Skolininkė, nurodžiusi antstolei savo gyvenamosios vietos adresą – „(duomenys neskelbtini), nepriimdavo antstolės siųstų dokumentų, laiškai grįždavo neįteikti su žyma: „namas tuščias niekas negyvena“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja, žinodama apie jai už padarytus administracinius nusižengimus paskirtas baudas, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad jos būtų sumokėtos. Tokiais veiksmais skolininkė pažeidė CPK 644 straipsnyje įtvirtintas pareigas. Pareiškėja taip pat nenurodė ir byloje nėra duomenų apie pareiškėjos siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas (pavyzdžiui, pagerinti savo turtinę būklę) arba objektyviai trukdančių jai tai padaryti (pavyzdžiui, dėl ligos, nedarbingumo). Skundžiamąją nutartį priėmęs teismas atkreipė dėmesį, kad pirmieji vykdymo veiksmai dėl pareiškėjai paskirtų baudų buvo pradėti 2002 metais. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, administracinių nusižengimo registro duomenų išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja ne kartą bausta laisvės atėmimo bausme, taip pat ne kartą baustauž administracinius nusižengimus. Pareiškėja nei antstolei, nei teismui nenurodė aplinkybių, pateisinančių jos pasyvumą, kodėl būdama darbingo amžiaus, darydama vieną po kito administracinius nusižengimusir net nusikalstamas veikas, nedėjo pastangų uždirbti kuo daugiau lėšų ir kuo greičiau sumokėti baudas, nebendradarbiaudavo ir neinformuodavo antstolės apie tikrąją gyvenamąją vietą.

9. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepaisant nurodytų aplinkybių, jos iš esmės netrukdė antstolei vykdomosiose bylose atlikti vykdymo veiksmus laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., pavyzdžiui, aptariamu laikotarpiu patikrinti duomenis VSDFV registre apie skolininkės darbovietę, Gyventojų registre apie skolininkės gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį, patikrinti skolininkės piniginių lėšų likutį sąskaitose ir kt. Teismas priėjo išvadą, kad vis dėlto antstolė, kaip pirmiau šioje nutartyje paminėta, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., t. y. daugiau negu dvejus metus, neatliko veiksmų dėl baudų išieškojimo.

10. Esant nustatytų aplinkybių visumai, taip pat įvertinęs dvejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymo išieškojimo veiksmų ir pareiškėjos elgesio aspektu, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nors baudų išieškojimas užsitęsė taip pat ir dėl skolininkės veiksmų (neveikimo, nesiimant priemonių papildomoms ir nuolatinėms pajamoms gauti), tačiau tai nepateisina laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. antstolės neveikimo – veiksmų vykdomosiose bylose neatlikimo. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, kad nustačius, jog antstolė daugiau kaip dvejus metus neatliko vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0033/02/03269, Nr. 0033/04/00338 ir Nr. 0033/14/00680, jos nutraukiamos dėl suėjusio senaties termino (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo esmė.

11. Antstolė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-06 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-06 nutartį ir atmesti pareiškėjos skundą.

12. Apeliantė paaiškino, jog negalėjo patikrinti skolininkės turtinės būklės jos gyvenamosios vietos adresu dėl pačios skolininkės kaltės. Administracinės nuobaudos vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apginti ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir tokiu būdu išvengti paskirtų baudų mokėjimo.

13. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vien tik konstatavęs, kad antstolė nuo 2015-08-14 iki 2017-09-20 t. y. daugiau negu dvejus metus neatliko vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose, todėl, teismo nuomone, jos turi būti nutrauktos. Realiai vykdomosiose bylose teismas nenustatė antstolės vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2017-09-20 t. y. už dvejus metus ir 36 dienas. Tačiau nei 2015–2017 metais, nei 2018 metais, nei apskritai iki šio skundo padavimo skolininkė neskundė antstolės veiksmų (neveikimo) CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka bei terminais, tuo laikotarpiu neprašė taikyti baudų išieškojimo senaties termino. Tokiu būdu skolininkė praleido 90 dienų terminą antstolės veiksmams (tariamam neveikimui t. y. vykdymo veiksmų neatlikimui) apskųsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antstolės neveikimą vykdomosiose bylose pripažino svarbesniu veiksniu, taikant senaties terminą nei skolininkės veiksmai ir elgesys vykdymo proceso metu, tokiu būdu pažeidė skolininkės ir antstolės interesų pusiausvyros principą.

14. Antstolė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas antstolę nutraukti visas vykdomąsias bylas, paliko antstolę su patirtu nuostoliu, atimdamas galimybę šias išlaidas išieškoti iš skolininkės. Tokiu būdu buvo pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, yra teisėta.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

18. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

19. Nagrinėjamu atveju antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė vykdo: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. vasario 11 d. nutarimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2-281-16/04, dėl 86,89 Eur (300 Lt) baudos išieškojimo iš skolininkės V. V.Ž. (vykdomoji byla Nr. 0033/04/00338); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A2.2.-7265-576/2014, dėl 144,81 Eur (500 Lt) baudos išieškojimo iš skolininkės V. V. Ž. (vykdomoji byla Nr. 0033/14/00680); 3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. birželio 28 d. nutarimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 6-1129-02/02, dėl 144,81 Eur (500 Lt) baudos išieškojimo iš skolininkės V.V. Ž. (vykdomoji byla Nr. 0033/02/03269). Pareiškėja prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0033/02/03269, Nr. 0033/04/00338 ir Nr. 0033/14/00680 dėl suėjusios dvejų metų vykdymo senaties.

20. Administracinių teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procesą reglamentuoja tiek Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) (pakeitęs iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tiek CPK. Galiojančiame ANK yra reglamentuojamos bendro pobūdžio pradinės nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procedūros.

21. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalies nuostatas institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017-01-01 – administracinių nusižengimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatyto išieškojimo senaties termino pabaiga yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis reiškia, kad pasibaigus nustatytam senaties terminui priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas. Vykdymo senaties institutu siekiama užtikrinti išieškojimo efektyvumą, skatinti išieškojimo subjektus operatyviai ir aktyviai atlikti išieškojimo veiksmus, taip pat apsaugoti sąžiningą skolininką nuo pernelyg ilgai ne dėl jo kaltės užsitęsusio priverstinio išieškojimo.

22. Nagrinėjamu atveju vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0033/02/03269, Nr. 0033/04/00338 ir Nr. 0033/14/00680 priimti ir įsiteisėjo iki įsigaliojant ANK, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Be to, skolininkei baudos yra paskirtos iki 2015-07-01 (2014 m.), todėl jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.

23. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų nenustatyta tiek CPK, tiek iki 2015-07-01 galiojusiame ATPK. Ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

24. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

25. Pirmosios instancijos teismas vykdomosiose bylose nenustatė antstolės vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2017-09-20 t. y. už dvejus metus ir 36 dienas. Tačiau 2015-2017 metais nei 2018 metais iki šio nagrinėjamo skundo padavimo skolininkė neskundė antstolės veiksmų (neveikimo), CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka bei terminais, tuo laikotarpiu neprašė taikyti baudų išieškojimo senaties termino. Tokiu būdu skolininkė praleido naikinamąjį 90 dienų terminą antstolės veiksmams apskųsti (CPK 512 straipsnis) ir jos teisė reikalauti vykdymo senaties pritaikymo negali būti ginama. Vadinasi jei pareiškėjos prašymas nutraukti bylą būtų pateiktas iki 2017-09-20, galima būtų taikyti ieškinio senatį, bet prašymas paduotas 2023-09-05. Pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad po 2017-09-20 antstolė tikrino duomenis apie skolininkę 2017 09-20, 2017-11-20, 2019-08-07, 2019-08-13, 2019-11-07, 2019-11-21, 2020-02-06, 2020-08-14, 2020-08-17, 2021-10-18, 2023-09-19 (nutarties 12 pastraipa). Veiksmai, atlikti po 2017-09-20 reiškia, kad vykdymo senaties terminas buvo nutrauktas iki tol, kol jis buvo pritaikytas. Pritaikius analogiją su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 3 ir CPK 607 straipsnio 2 dalimis, po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo.

26. Atsižvelginat į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad skolininkė praleido naikinamąjį terminą antstolės veiksmams apskųsti ir administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminas buvo nutrauktas, todėl nepagrįstai pritaikė šią senatį.

27. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021). Sutiktina su antstolės pozicija, jog buvo pagrindas net ir suėjus vykdymo senaties terminui vykdomųjų bylų nenutraukti, kadangi skolininkė nepateikė teisingų duomenų apie savo gyvenamąją vietą (vykdomojoje byloje nurodytoje gyvenamojoje vietoje skolininkė negyvena). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė šias aplinkybes, nurodydamas, kad nėra duomenų, jog skolininkė nedelsdama pranešdavo jos vykdomąsias bylas vykdžiusiai antstolei apie gyvenamosios vietos ar darbo vietos pasikeitimus, domėjosi vykdymo eiga. Skolininkė, nurodžiusi antstolei gyvenamosios vietos adresą Vilnius, Trimitų g. 16, nepriimdavo antstolės siųstų dokumentų, laiškai grįždavo neįteikti su žyma: „namas tuščias niekas negyvena“. Pareiškėja, žinodama apie jai už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtas baudas, vengė jas sumokėti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokiais veiksmais skolininkė pažeidė CPK 644 straipsnyje įtvirtintas pareigas. Pareiškėja nenurodė ir byloje nėra duomenų apie pareiškėjos siekį įvykdyti paskirtas baudas (pavyzdžiui, pagerinti savo turtinę būklę) arba apie veiksnius, objektyviai trukdančius skolininkei sumokėti baudas (pavyzdžiui, ligą, nedarbingumą). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmieji vykdymo veiksmai dėl pareiškėjai paskirtų baudų buvo pradėti 2002 metais. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, administracinių nusižengimo registro duomenų išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja ne kartą bausta laisvės atėmimo bausme, taip ne kartą baustauž administracinius nusižengimus. Pareiškėja nei antstolei, nei teismui nenurodė aplinkybių, pateisinančių jos pasyvumą, kodėl būdama darbingo amžiaus, darydama vieną po kito administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, nedėjo pastangų uždirbti lėšų ir kuo greičiau sumokėti baudas, nebendradarbiaudavo ir neinformuodavo antstolės apie tikrąją gyvenamąją vietą.

28. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas ir nors nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tačiau padarė nepagrįstas išvadas, patenkindamas pareiškėjos skundą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas patenkinti apeliantės atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-06 nutartį.

Atmesti pareiškėjos V. V. Ž. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės veiksmų dėl vykdomųjų bylų Nr. 0033/02/03269, Nr. 0033/04/00338 ir Nr. 0033/14/00680 nutraukimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.