Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1053-259/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
e2A-1053-259/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00770-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“
Atsakovas
K. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1053-259/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00770-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.20. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. L. dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės K. L. ieškovės naudai 400,00 Eur negrąžinto kredito, 64,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 15,30 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 128,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400,00 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-10-17), 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-10-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovės vartojimo kredito gavėjos K. L. 2019-10-17 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-jnh2bf9d, kuria atsakovei buvo suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39,00 proc.) ir 108,00 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė iniciavo su atsakove sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2020-03-20. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020-03-03 bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą priteisti skolą ir negautas pajamas reiškia reikalavimo teisę į atsakovę įgijusi ieškovė.

2. Atsakovė K. L. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal balance“ iš atsakovės K. L. 400,00 Eur negrąžintą kreditą, 64,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.), 15,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.), 128,65 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), 20,94 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.), 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-04-17 – 367,92 Eur, 2020-05-17 – 360,87 Eur, 2020-06-17 – 3 53,59 Eur, 2020-07-17 – 346,07 Eur, 2020-08-17 – 338,31 Eur, 2020-09-17 – 330,29 Eur, 2020-10-17 – 322,01 Eur, 2020-11-17 – 313,46 Eur, 2020-12-17 – 304,64 Eur, 2021-01-17 – 295,53 Eur, 2021-02-17 – 3286,12 Eur, 2021-03-17 – 276,41 Eur, 2021-04-17 – 266,38 Eur, 2021-05-17 – 256,03 Eur, 2021-06-17 – 245,34 Eur, 2021-07-17 – 234,30 Eur, 2021-08-17 – 222,90 Eur, 2021-09-17 – 211,13 Eur, 2021-10-17 – 198,98 Eur, 2021-11-17 – 186,44 Eur, 2021-12-17 – 173,49 Eur, 2022-01-17 – 160,12 Eur, 2022-02-17 – 146,31 Eur, 2022-03-17 – 132,05 Eur, 2022-04-17 – 117,33 Eur, 2022-05-17 – 102,13 Eur, 2022-06-17 – 86,44 Eur, 2022-07-17 – 70,24 Eur, 2022-08-17 – 53,51 Eur, 2022-09-17 – 36,24 Eur, 2022-10-17 – 18,41 Eur), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. spalio 17 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-jnh2bf9d bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos., o likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas, atlikęs ieškovės pateiktų įrodymų tyrimą ir vertinimą, nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovės buvo susiklostę sutartiniai vartojimo kredito santykiai paskolos forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881, 6,886 straipsniai, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Pradinė kreditorė ir atsakovė 2019 m. spalio 17 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-jnh2bf9d (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė Sutartį 2020 m. kovo 20 d.

5. Teismas pažymėjo, kad pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas darė išvadą, kad iš atsakovės ieškovei priteisiama 400,00 Eur dydžio negrąžinto kredito dalis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis), 64,17 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos.

6. Teismas, vertindamas ieškovės prašymą priteisti 15,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, pažymėjo, kad tai yra 2020 m. kovo 20 d. Sutarties Specialiosiose sąlygose yra numatytas 108,00 Eur sutarties administravimo mokestis, kuris mokėjimo grafike išdėstytas 36 mėn. laikotarpiui, tai yra mokant po 3,00 Eur per mėnesį. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis, tai mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už Sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą ir kontrolę. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Pagal VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administravimo mokestis ir / arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Kadangi jokie kiti papildomi mokesčiai, be administravimo mokesčio, atsakovei netaikyti, todėl teismas sprendė, kad tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 15,30 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, tai yra 2020 m. kovo 20 d.

7. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovė nurodė, kad 128,65 Eur negautas pajamas (nuostolius) sudaro 128,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi Sutarties bei tinkamai ją įvykdžiusi. Kadangi ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal Sutartį būtų buvusi vykdoma Sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aptartą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 128,65 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, tenkinamas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

8. Teismas taip pat tenkino ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, tačiau pažymėjo, kad siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.), t. y. 20,94 Eur (400,00 Eur negrąžinta kredito dalis × 39,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 49 dienos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 17 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Teismas taip pat konstatavo, kad paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 17 d.), galėjo tikėtis gauti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

9. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pažymėjo, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos. Nepaisant to, kad ieškovei negautos pajamos priteistos iki kredito sutarties termino pabaigos, tai savaime nelemia išvados, jog turi būti patenkinta ir kita šio reikalavimo dalis. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ši reikalavimo dalis neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių. Juolab, kad ieškovės sutartinis lūkestis gali būti ginamas tik tiek, kiek jis atitinka kredito sutartimi nustatytas atsakovės prievolių ribas.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Dėl to ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios VKĮ įtvirtintos normos. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensuojamosioms palūkanoms bei negautoms pajamoms (nuostoliams), nes netesybos atlieka būtent nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

11. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad po Sutarties termino pabaigos atsakovės sutartinė atsakomybė, jeigu ji iki tol nebūtų grąžinusi pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. Ieškovės prašomos priteisti 39,00 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienos = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimas priteisti 39,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos.

12. Iš dalies tenkinęs ieškinio reikalavimus, teismas priteisė ir 5 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

13. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų (83,33 proc.) daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal balance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą už akių dalyse: 1) dėl 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400,00 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 17 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės K. L. 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400,00 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 17 d.); 2) dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės K. L. 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės K. L. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Be to, sutarteis grafikas sudarytas darant prielaida, kad atsakovė tinkamai vykdys savo prievoles, tačiau nagrinėjamu atveju taip nenutiko, nes atsakovė negrąžino kredito. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t.y. nemažėja, nes atsakovė toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Toks apeliantės teisės aiškinimas atitinka ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes atsakovės reikalaviams suformuluotas taip, kad negautų pajamų skaičiavimas nutrūktų atsakovei grąžinus kreditą.

14.2. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (128,65 Eur), kurią pirmosios instancijos teismas priteisė, kadangi ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių iš esmės sukūrė teisinę fikciją, jog apeliantė kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas, tačiau nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

14.3. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nepagrįstai savo iniciatyva prilygino kompensuojamosioms palūkanoms. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.261 straipsnyje, VKĮ ir kituose įstatymuose įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Be to, apeliantė apskritai neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnyje 8 straipsnyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą.

14.4. Apelianto ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėtų sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.

14.5. Pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo, šiuo atveju atsakovo, bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Atsakovei netinkamai vykdant sutartį, ji buvo nutraukta ir pradinis kreditorius negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. 39 procentų dydžio pelno palūkanų, todėl ieškovė, perėmusi reikalavimą iš pradinio kreditoriaus pareiškė ieškinį atsakovei ir dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo, nes tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis. Todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad apeliantė patiria nuostolius negautų pajamų forma tol, kol atsakovė negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, nes atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.

15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, paskolos davėjai nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pradinė kreditorė ir atsakovė 2019 m. spalio 17 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-jnh2bf9d (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė Sutartį 2020 m. kovo 20 d.

19. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės K. L. ieškovės naudai 400,00 Eur negrąžinto kredito, 64,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 15,30 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 128,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 400,00 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-10-17), 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-10-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: priteisė 128,65 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 20 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), 20,94 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.), 39,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-04-17 – 367,92 Eur, 2020-05-17 – 360,87 Eur, 2020-06-17 – 3 53,59 Eur, 2020-07-17 – 346,07 Eur, 2020-08-17 – 338,31 Eur, 2020-09-17 – 330,29 Eur, 2020-10-17 – 322,01 Eur, 2020-11-17 – 313,46 Eur, 2020-12-17 – 304,64 Eur, 2021-01-17 – 295,53 Eur, 2021-02-17 – 3286,12 Eur, 2021-03-17 – 276,41 Eur, 2021-04-17 – 266,38 Eur, 2021-05-17 – 256,03 Eur, 2021-06-17 – 245,34 Eur, 2021-07-17 – 234,30 Eur, 2021-08-17 – 222,90 Eur, 2021-09-17 – 211,13 Eur, 2021-10-17 – 198,98 Eur, 2021-11-17 – 186,44 Eur, 2021-12-17 – 173,49 Eur, 2022-01-17 – 160,12 Eur, 2022-02-17 – 146,31 Eur, 2022-03-17 – 132,05 Eur, 2022-04-17 – 117,33 Eur, 2022-05-17 – 102,13 Eur, 2022-06-17 – 86,44 Eur, 2022-07-17 – 70,24 Eur, 2022-08-17 – 53,51 Eur, 2022-09-17 – 36,24 Eur, 2022-10-17 – 18,41 Eur), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-10-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

22. Apeliantė skunde teigia, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie paskolos grąžinimo grafiko; teismas be pagrindo netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2021-10-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

24. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

25. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

26. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-10-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nors apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas netenkinti ieškinio prieštarauja apeliantės teisėtiems lūkesčiams, nes apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo skolos ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 39,00 proc. metinėmis palūkanomis.

28. Pirmiau nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas ginčą šioje dalyje išsprendė neteisingai, be pagrindo netenkino reikalavimo priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400,00 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-10-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

29. Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl priteistinų negautų pajamų dydžio ir jų skaičiavimo metodikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės negautų pajamų dydis turi būti skaičiuojamas siejant jį su mokėtinomis palūkanomis nuo pagal vartojimo kredito sutartį nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą ir teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista, tinkamai aiškinant ir taikant sudarytos kredito sutarties nuostatas. Apeliantė skunde keliamu reikalavimu iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Atmetus apeliacinį skundą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės reikalavimo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas