- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-787-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15511-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. J. C., bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolis D. K. ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. C. prašo panaikinti 2017 m. balandžio 6 d. antstolio D. K. patvarkymą Nr. 2-DK-T-2034 dalyje dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, nušalinti antstolio paskirtą ekspertą ir paskirti ekspertizę atlikti UAB „Butas Tau“.Nurodė, kad antstolis skundžiamu patvarkymu nepagrįstai nusprendė skirti turto vertės nustatymo ekspertizę ir pavedė ją atlikti UAB „Negrita“, kadangi pareiškėjui imant paskolą įkeistas turtas jau buvo vieną kartą įvertintas UAB „Butas Tau“, todėl antstolis turėjo pavesti ekspertizę atlikti tai pačiai įmonei. Antstolis skirdamas ekspertą taip pat turėjo atsižvelgti į Europos parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES, kad įvertinimo ataskaitas rengtų atitinkamų profesinių gebėjimų turintys atidūs vertintojai, atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, antstolio paskirtas ekspertas nušalintinas vadovaujantis CPK 598 str. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra reikalo skirti ekspertizę, kadangi pareiškėjo ginčas su kredito unija nėra pasibaigęs, nes tarp šalių sudaryta 2009 m. gegužės 8 d. paskolos sutartis yra niekinė, nes sudaryta apgaulės būdu, o jos pagrindu išduotame vykdomajame dokumente nurodyta nepagrįsta išieškotina suma. Todėl skundžiamas patvarkymas dalyje dėl ekspertizės skyrimo naikintinas. Kartu nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis negali būti vykdoma ir dėl to, kadangi ji pateikta vykdyti antstoliui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. Suinteresuotas asmuo antstolis D. K. 2017 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-DK-T-2053 netenkino pareiškėjo skundo ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Antstolis nurodė, kad 2017 m. vasario 6 d. antstolio D. K. kontoroje gautas hipotekos kreditoriaus B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2017-02-01 prašymas Nr. VTK-0678 priimti vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį Nr. 41061 V/2011 dėl pinigų sumų išieškojimo iš pareiškėjo, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad antstolis neturi teisinio subjektiškumo vertinti kompetentingos institucijos išduoto vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl antstolis, nenustatęs jokių CPK 651 str. nurodytų pagrindų, 2017 m. vasario 9 d. patvarkymu pradėjo vykdymo veiksmus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-13 nutarties pagrindu, nutartis įsiteisėjo 2013-02-13. Antstolis nurodė, kad nutartis pateikta nepraleidus senaties termino. Atsižvelgdamas į tai, kad antstoliui CPK 681 str. suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo, antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą kuriuo nutarta areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir sodo namelį), kuris nuosavybės teise priklauso A. J. C., bei skirti šiam turtui rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Negrita“. Nurodė, kad pareiškėjo pateiktame nušalinime ekspertinei įstaigai nėra nurodyta nė vieno argumento, dėl kurių reikėtų abejoti UAB „Negrita“ veikla, todėl šį pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomieji dokumentai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 str. 1,2 d.). Atsižvelgdamas į šią nuostatą, bei tai, kad antstolio vykdoma nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 13 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstoliui pateikta vykdyti nutartis nepraleidus jos pateikimo vykdyti 5 metų senaties termino (CPK 606 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, įvertinęs antstolio veiksmus (patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo), nenustatė jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai buvo neteisėti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis, skirdamas UAB „Negrita“ ekspertine įstaiga vykdymo procese, vertino tai, kad šiai įmonei 2007-05-22 Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos nutarimu Nr. 3-6 yra išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 000199, kuriuo jai suteikta teisė verstis turto ir verslo vertinimo veikla, taip pat tai, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012-07-31 įsakymu Nr. Bl-38 - 2012-08-01 jai išduotas pažymėjimas Nr. 000109 dėl įrašymo į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, o jos vardu veikiančiam vertintojui K. K. LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos 2007-02-27 nutarimu Nr. 2-3 išduotas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000376 bei LR teisingumo ministro 2011-12-05 įsakymu Nr. 1R-280 dėl įrašymo į LR teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizes.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 67 str. ir CPK 65 str. nurodytų sąlygų ekspertui nušalinti, pareiškėjo pateiktame nušalinime nenurodyta nė vieno argumento, dėl kurių reikėtų abejoti UAB „Negrita“ veikla, taip pat nepateikta duomenų, kad ekspertinė įstaiga yra suinteresuota, kad atliekamas turto vertinimas būtų orientuotas ne į objektyvias rinkos realijas ar patenka į išieškotojui priimtinų turto vertintojų sąrašą. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjo skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kadangi pareiškėjas antstolio 2017 m. balandžio 6 d. priimtą patvarkymą skundė tik dalyje dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstoliui pateikta vykdyti nutartis, pateikta nepraleidus jos pateikimo vykdyti 5 m. senaties termino, kadangi šiuo atveju hipotekos nutarties vykdymui turėjo būti taikomos CPK taisyklės galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo. Apelianto nuomone, antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą turėjo laikytis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ ES, pagal kurią gyvybiškai svarbus turtas negali būti areštuojamas ir parduodamas už mažą kainą ir kad turtas būtų tinkami įvertintinas. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra CPK 67 str. ir 65 str. numatytų pagrindų nušalinti ekspertą. Apelianto teigimu, antstolio priimtas patvarkymas neracionalus ir nepagrįstas, nes įkeistas turtas pareiškėjui imant paskolą jau buvo įvertintas UAB „Butas Tau“, todėl antstolis turėjo skirti ekspertizę atlikti šiai įmonei, be to iš viso nebuvo pagrindo skirti šio turto ekspertizę, nes ginčas su kredito unija dar nebuvo pasibaigęs. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog byloje, kurioje priimta antstolio vykdoma hipotekos nutartis, nebuvo įrodinėjimo dalykas apgaulės būdu išduoti vekseliai, skolos atsiradimo pagrindas, jos dydis, priskaičiuoti delspinigiai. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių įvertinimo kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu dėl jo pažeistos teisės ir ši byla nėra iki galo išnagrinėta (nebaigtas ikiteisminis tyrimas). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį privalėjo atsižvelgti į tai, kad antstolis privalėjo atsisakyti priimti pateiktą vykdyti dokumentą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 str.). Apelianto nuomone, antstolis neturėjo pagrindo priimti sprendimo išieškoti iš įkeisto turto tariamai esančią pareiškėjo skolą, kadangi ši sutartis buvo negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog 2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl paskolos sutarties vykdymo ir pripažinimo negaliojančia ab initio, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo pareiškėjo pateiktus papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodyta ši informacija. Apelianto nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, byloje taip pat taikytinos laikinosios apsaugos priemonės išieškojimo veiksmų vykdymo sustabdymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Vilniaus apygardos teisme 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 15 d. teisme gauti apelianto prašymai dėl papildomų atskirojo skundo aplinkybių ir argumentų pateikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) nuostatas papildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai), taip pat ribojama galimybė (su tam tikromis išlygomis) teikti papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Bet koks atskirojo skundo pildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis teikiamas, yra leistinas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Susipažinus su prašymu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiamas procesinis dokumentas pagal savo turinį yra pateikto atskirojo skundo argumentų pildymas. Kadangi tokiu būdu keisti (pildyti) atskirojo skundo turinį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios normos draudžia, apelianto A. C. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 323, 314 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-13 nutartį Nr. 41061 V/2011 dėl pinigų sumų išieškojimo iš pareiškėjo, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Antstolis 2017 m. balandžio 6 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. 2-DK-T-2034, kuriuo nutarta areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį A. J. C., bei skirti šiam turtui rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Negrita“. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų prašydamas panaikinti minėtą patvarkymą dalyje dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo bei nušalinti antstolio paskirtą ekspertą, paskiriant ekspertizę atlikti UAB „Butas Tau“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo bei antstolio 2017 m. balandžio 12 d. patvarkymo Nr. 2-DK-T-2053, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų argumentus, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais paskiriant turto vertinimo ekspertizę ir nėra CPK 67 str. ir 65 str., nurodytų sąlygų paskirtam ekspertui nušalinti.Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog antstolis skirdamas ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti ir paskirdamas ekspertą jai atlikti turėjo remtis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ ES bei tai, kad įkeistas turtas pareiškėjui imant paskolą jau buvo įvertintas UAB „Butas Tau“. Apelianto vertinimu, antstolis iš viso neturėjo priimti vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties dėl pinigų sumų išieškojimo iš pareiškėjo, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą, kadangi paskolos sutartis, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra sudaryta apgaulės būdu ir negaliojanti ab initio, ginčas dėl šios nutarties galiojimo iki šiol nėra baigtas. Be to nutartis vykdymui pateikta praleidus pateikimo vykdyti senaties terminus nustatytus iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusioje CPK 606 str. redakcijoje.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, kurie iš esmės yra tapatūs skundui dėl antstolio veiksmų ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, atmeta juos kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.Pažymėtina, jog viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas skundą dėl antstolio 2017 m. balandžio 6 d. patvarkymo iš esmės nenurodo, kaip ekspertizės skyrimas įkeisto turto vertei nustatyti ir paskirta eksperto kandidatūra pažeidžia jo kaip skolininko interesus. Apeliantas teigia, kad įkeistas turtas buvo įkainotas UAB „Būstas Tau“ sudarant paskolos sutartį, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nėra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Atkreiptinas dėmesys, jog paskolos sutartis, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas sudaryta 2009 m., todėl laikytina, jog tuo metu atliktas įkeisto turto vertinimas nebėra aktualus šiuo metu dėl pasikeitusios rinkos situacijos, todėl antstolio patvarkymas atlikti įkeisto turto vertinimą laikytinas ne tik teisėtu bet ir atitinkančiu antstoliui įstatyme numatytą pareigą įkainoti areštuotą turtą taip, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų išieškotojo ir skolininko interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent šiuos principus kaip itin svarbius įkainojant areštuotą turtą išskiria apeliantas cituodamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytų pagrindų antstolio parinktam ekspertui nušalinti. Vykdymo procese ekspertizės skyrimą reglamentuoja CPK 682 str. ir jokių išlygų, tuo labiau pareigą atsižvelgti į skolininko ar išieškotojo pateiktą ekspertą, nei šioje nei kitose CPK normose nėra numatyta. CPK 682 str. 1 d. numatyta, kad ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama antstolio patvarkymu. Patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Taigi, įstatymas nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus. Apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti antstolio paskirto eksperto UAB Negrita“ kvalifikacija ir profesinėmis žiniomis ar atliekamo turto vertinimo pagrįstumu ir objektyvumu. Teisės aktuose nėra numatytos antstolio pareigos įkeisto turto įkainojimui skirti ekspertą, kuris šį turtą buvo įkainojęs įkeitimo metu. Taigi, antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, juos atliekant nepažeidė procesinių teisės normų bei teisėtai pavedė atlikti turto vertinimą teismo ekspertinei įstaigai UAB „Negrita“.Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas – antstolio veiksmų, priimant 2017 m. balandžio 6 d. Nr. 2-DK-T-2034 patvarkymo dalį dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo ir paskirto eksperto, teisėtumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai susiję su paskolos sutarties, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, pasirašymu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal CPK 651 str. 1 d., gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo veiksmams pradėti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, antstolio kompetencijai nepriskiriamas teismo priimtų procesinių dokumentų teisinis vertinimas ir gavęs vykdyti vykdytiną dokumentą, kuriame nurodytas konkretus įkeistas turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas privalo tokį vykdomąjį dokumentą vykdyti visa apimtimi įstatymo nustatyta tvarka. Vertinant apelianto argumentus, jog paskolos sutartis, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas išieškomas turtas, negalioja ab initio kaip sudaryta apgaulės būdu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė A. C. ieškinį dėl atleidimo (visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai) nuo 2009-05-08 paskolos sutarties Nr. 09-00081 LTL prievolių vykdymo ir pripažinimo negaliojančia apgaulės būdu išduotą 2009-05-08 paskolos sutartį Nr. 09-00081 LTL nuo jos pasirašymo dienos.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus 5 m. pateikimo vykdyti senaties termino. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas pateikimo vykdyti senaties terminą rėmėsi ne ta CPK 606 str. redakcija, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01 galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, t.y. 5 m. ilgesnis nei dabartinėje galiojančioje įstatymo redakcijoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo 2012 m. vasario 13 d. nutartį, kuri įsiteisėjo 2013 m. vasario 13 d. Minėta nutartis priimta vykdyti 2017 m. vasario 9 d. antstolio patvarkymu, t.y. nepraleidus įstatyme numatyto 5 m. pateikimo vykdyti senaties termino.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Taip pat teismas nepasisako dėl argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kadangi iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šis klausimas vadovaujantis CPK 510 str. 2 d. išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi, civilinėje byloje e2YT-21996-933/2017, kuri apskųsta apeliacine tvarka.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.