Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. S. įgaliotojo atstovo adv. M. Martinaičio apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo L. S. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. - 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2012-07-07 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. liepos 7 d. 11.00 val. Laisvės g. 2 Skuode vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas sunkus – 4,42 ‰ girtumo laipsnis, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu pripažino įrodyta, kad L. S. 2012 m. liepos 7 d. 11.00 val. Laisvės g. ties namu Nr. 2 Skuodo m. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas 3,80 ‰ girtumo laipsnio. Taip pat pripažino įrodyta, kad jis nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo. Tokie L. S. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. ir jam už ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, už ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirta 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Apeliaciniu skundu L. S. įgaliotasis atstovas adv. M. Martinaitis prašo iš dalies pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą dėl L. S. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 126 str. 4 d., ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, kadangi netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas. Likusioje dalyje nutarimas neskundžiamas. Nurodo, jog teismas turėjo konstatuoti, ar pakankamai byloje yra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas, pripažindamas L. S. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, iš esmės vadovavosi policijos pareigūnų L. V. bei K. N. parodymais, netinkamai įvertino alkotesterio duomenis bei šio aparato techninius duomenis, netinkamai aiškino Policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 2 skyriaus 4 dalies nuostatas dėl alkotesterių naudojimo tvarkos, t. y. pareigūnams būtina išlaikyti atitinkamus egzaminus, o ne tik išklausyti kursus. Išklausyti kursai nesudaro pagrindo teigti, kad pareigūnai moka ir žino, kaip tiksliai reikia panaudoti matavimo prietaisus. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje Nr. ATP-784-361/2012 yra išsamiai nurodyta, kad pareigūnai privalo ne tik susipažinti su alkotesterio naudojimo instrukcija, bet ir išlaikyti atitinkamus egzaminus (Policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymas Nr. 5-V-23, Aprašo 4 p. reikalavimas). Be to, nepagrįstai atsisakyta išreikalauti papildomus įrodymus iš Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK OVS apie tai, ar policijos pareigūnai iš viso užregistravo pranešimą apie sustabdytą automobilį ir asmens sulaikymo pagrindus. Nėra duomenų, ar pareigūnei L. V. yra suteikta teisė surašyti administracinius teisės protokolus už KET pažeidimus. Į bylą nepateikti duomenys apie 2012-07-07 jai pavestas tarnybines pareigas bei užduotis. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės.

L. S. nurodė, kad 2012-07-07 apie 11.00 val. vairavo automobilį išgėręs stiklinę lengvo alaus „Tuborg“, 4,6 proc. stiprumo, bei rūkė, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnės. Pareigūnė alkotesterio pagalba jam nustatė 4,42 ‰ girtumą. Jis nesutiko su tyrimo rezultatais bei prašė pakartotinai atlikti tyrimą, tačiau pareigūnė atsisakė. Vėliau jam buvo surašytas ATP protokolas bei išleistas iš PK, netrukus jis nuvyko į gydymo įstaigą, kurioje buvo paimtas kraujo mėginys neblaivumui nustatyti. Iš gautos išvados nustatyta, kad alkoholio kraujyje nėra. Todėl mano, kad alkotesterio parodymai yra iškreipti dėl netinkamai panaudoto matavimo prietaiso bei rūkalų stipraus kvapo burnos ertmėje. Prašė vadovautis medikų išvados rezultatais bei dalyje bylą nutraukti.

Teismas turėjo neigiamai vertinti policijos pareigūnės L. V. parodymus apie tai, kad patikrinimo metu L. S. buvo sunkaus girtumo, kadangi buvo nekoordinuoti judesiai, sklido stiprus alkoholio kvapas bei paraudusios akys. Vertinat šiuos parodymus būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tokie parodymai duoti tik teismo posėdžio metu, praėjus 4 mėnesiams po įvykio bei žinant tikrąsias iškvietimo į teismo posėdį aplinkybes. Tačiau visų šių požymių nei ši, nei kitas pareigūnas nenurodė savo tarnybiniuose pranešimuose 2012-07-07, kai sulaikė bei bendravo su sulaikytu L. S.. Iš viso jokie išoriniai požymiai nebuvo nurodyti šių pareigūnų pranešimuose, apsiribota tik alkotesterio rezultato nurodymu. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad pareigūnams nekilo abejonių dėl to, jog bendrauja su sunkiai apgirtusiu asmeniu, kuris nesugeba susiorientuoti aplinkoje ar logiškai paaiškinti savo veiksmus. Priešingai, abu pareigūnai patvirtino, kad su L. S. sekėsi puikiai bendrauti, jis atsakė į visus užduotus klausimus, davė net paaiškinimą apie pažeidimo esmę, bendravo su advokatu ir kitais asmenimis telefonu ir pan. Lieka neatsakytas klausimas, kodėl pareigūnė L. V. savo tarnybiniame pranešime nenurodo jokių L. S. sunkaus girtumo požymių, o tik vėliau, t. y. praėjus 3-4 mėnesiams puikiai prisimena pažeidėją ir pastarojo „sunkaus“ girtumo požymius. Tokie parodymai turėjo būti vertinami kaip neišsamūs ir objektyviai nepagrįsti, juolab, pareigūnė buvo suinteresuota ištaisyti savo padarytą pirminę klaidą dėl L. S. nustatyto sunkaus girtumo.

Jei pareigūnai būtų žinoję alkotesterio panaudojimo techninius duomenis bei išlaikę atitinkamus egzaminus, tai, pastebėję alkotesterio išklotinėje 4,42 ‰, tikrai būtų pasiūlę L. S. dar kartą pasitikrinti alkotesteriu, nes šio prietaiso matavimo ribos yra nuo 0,00 ‰ iki 4,00 ‰. Be to, nekreipė dėmesio į tai, jog prietaisas informavo, kad viršyta leistina riba („Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijos priedas 1 - techniniai duomenys).

Be to, pareigūnai nevykdė ir LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 IV skyriaus 10 dalies reikalavimų, nes supratę, kad asmuo yra sunkiai apgirtęs bei alkotesterio pagalba negalima nustatyti tikrojo girtumo laipsnio (objektyvusis kriterijus), patys per 1 val. nuo sulaikymo momento privalėjo L. S. nugabenti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininės apžiūros atlikimui, o ne laikyti asmenį PK, kol bus surašytas ATP protokolas. Pareigūnai privalėjo L. S. sulaikyti išblaivinimui, nes nustatė 4,42 ‰, o ne sudaryti galimybę pačiam kreiptis į gydytojus pagalbos ar surašinėti paaiškinimą, kai asmuo nesiorientuoja aplinkoje.

Internetiniame puslapyje http://lt.wikipedia.org/wiki/Girtumas ir kituose panašiuose aprašymuose yra nurodyta: girtumas - apsinuodijimo etanoliu variantas, kai sutrinka fiziologinės organizmo, ypač centrinės nervų sistemos, funkcijos. Dažniausia girtumo priežastis - alkoholinių gėrimų vartojimas. Alkoholis žmogų svaigina, atpalaiduoja, ramina, bet mažina psichinį ir fizinį žmogaus pajėgumą, žaloja įv. organus, ypač nervų sistemą. Nuo į kraują patekusio etanolio sutrinka dėmesys, atmintis, mastymas ir kitos psichikos funkcijos, neretai žmogus nebegali valdyti savo veiksmų, tampa agresyvus, seksualus. Nesaikingas ir dažnas alkoholio vartojimas (girtavimas) gali pereiti į alkoholizmą. Nuo girtavimo primityviam, liguistam arba po galvos smegenų traumos žmogui dar labiau išryškėja patologiniai asmenybės bruožai, suintensyvėja ligos požymiai, pablogėja nuotaika. Girtumas gali būti kelių stadijų: lengvas girtumas - jį sukelia nedidelis alkoholio kiekis (alkoholio koncentracija kraujyje 0,5-l,5 ‰). Atsiranda natūraliai pakili nuotaika, apima šiluma (dėl išsiplėtusių periferinių kraujagyslių), žmogus darosi judrus, pasitikintis ir patenkintas savimi; vidutinis girtumas - nuo didesnio alkoholio kiekio (l,5-2,5 ‰ kraujyje) pasiekiama vidutinio girtumo stadija. Žmogus nebegali tinkamai valdyti savo raumenų veiklos, darosi neramus, įtarus ir irzlus, lengvai susijaudina, greitai įsižeidžia, neišlaiko kūno pusiausvyros. Kitą dieną jam būna pagirių požymių: žmogus negaluoja, skauda galvą, kamuoja troškulys, būna bloga nuotaika; sunkus girtumas - didelis alkoholio kiekis (>2,5 ‰ kraujyje) sukelia sunkų apsinuodijimą alkoholiu. Atsiranda centrinės nervų sistemos slopinimo požymių, žmogus darosi mieguistas, praranda orientaciją, jam sutrinka sąmonė - ištinka apkvaitimo arba net komos būsena. Po tokio girtumo jis nieko neprisimena. Dar didesnis alkoholio kiekis užblokuoja kvėpavimo centrus, žmogus praranda sąmonę ir, negavęs pagalbos, gali mirti. Mirtina alkoholio dozė yra 7-8 g 1 kg kūno masės (jo koncentracija kraujyje 3-4 ‰), vaikui 3 g 1 kg kūno masės. Apsinuodijusiam alkoholiu reikia nedelsiant kviesti greitąją med. pagalbą. Kol ji atvyks, būtina kuo skubiau suteikti pirmąją pagalba: duoti uostyti amoniako, gerti stiprios juodos kavos arba arbatos, dėti ant galvos ledo ar kitokį šaltą kompresą, išplauti skrandį, kūną šildyti šildykle. Susilpnėjus kvėpavimui ir širdies veiklai, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą, išorinį širdies masažą. Todėl visiškai neaišku, kodėl pareigūnai supratę, kad L. S. yra sunkaus girtumo būsenoje, nesiėmė visų virš nurodytų priemonių bei nevykdė kitų norminių aktų reikalavimų, susijusių su objektyviu girtumo nustatymu. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad L. S. galimas girtumas ar momentinė alkoholio garų koncentracija burnos ertmėje, įskaitant ir rūkymą, patikrinimo metu nesiekė nei 4 ir daugiau promilių, nes jis buvo sąmoningas, orientuotas ir gerai suprato savo veiksmus. Juolab, puikiai bendravo su policijos pareigūnais, advokatu bei kitais asmenimis. Be to, jis ėmėsi visų priemonių šioms abejonėms išsklaidyti, tačiau dėl medikų klaidos paėmus kraujo mėginį tyrimo rezultatai taipogi tapo nepakankamai išsamūs bei pagrįsti.

Teismas, siekdamas pateisinti pareigūnų atliktus veiksmus, netgi ėmėsi mokslinių-metodinių skaičiavimų, turint tikslą L. S. galimą girtumą prilyginti sunkiam laipsniui. Teismo atlikti skaičiavimai bei nutarime nurodyti motyvai sukelia daug pagrįstų abejonių dėl panaudotos skaičiavimo metodikos, nes pritaikyta formulė bei išaiškinimas nėra panaudotas nei vieno teismo psichiatrijos-psichologijos eksperto. Todėl kyla pagrįstos abejonės dėl teismo kompetencijos ir specialių žinių skaičiuojant alkotesterio galimas paklaidas. Toks skaičiavimas objektyviai nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, juolab, gali tapti precendentu kitoms tokio pobūdžio byloms. Su tokio turinio skaičiavimais bei apibendrinimais būtų galima sutikti, jei tokią informaciją būtų pateikęs kvalifikuotas tos srities specialistas ar ekspertas. Visiškai neaišku, kodėl teismas asmens girtumą vertino tik 4 ‰ ribose, kodėl nieko neaptarė apie viršytos ribos parametrus, nesistengė išsamiau paanalizuoti priežastis, kurios lėmė matavimo ribų viršijimą ir pan.

Visiškai neįvertintas L. S. rūkymo faktas, nors alkotesterio panaudojimo instrukcijoje nurodyta, kad tyrimo negalima atlikti, jei asmuo prieš 2 min. rūkė. Pareigūnai patvirtino, kad L. S. tyrimą alkotesteriu atliko iš karto, o ne praėjus 10-15 minučių po sustabdymo, ir apie rūkymą nieko neklausė.

Teismas nurodo, kad su alkotesterio parodymais sutiko net pats pažeidėjas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeniui nustačius 4,42 ‰ girtumą, jis ne tik sutiks su tyrimo rezultatais, bet dar ir prisipažins įvykdęs tris ir daugiau nusikaltimų ir pan. (nes toks asmuo yra komos būsenoje). Be to, neįvertinta tai, kad tokio turinio protokolą buvo galima surašyti tik asmenį išblaivinus ATPK 267 str. 1 d. ir 4 d. tvarka bei sudarant galimybę pačiam savo ranka surašyti paaiškinimą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad pareigūnė protokole paliko šabloninį kito asmens paaiškinimą arba pati įrašė neišsamius duomenis, nes šiame paaiškinime jokios informacijos apie įvykį nėra.

Teismas savo motyvuose neįvertino tai, kad L. S. policijos mokykloje mokėsi 1996 m. ir policijoje iš viso nėra dirbęs, juolab, tuo metu negaliojo panašaus turinio įstatymai ir kt. norminiai aktai.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nubausti L. S. už jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą, kurio jis nepadarė, todėl priimtas nutarimas pagrįstas prielaidomis bei spėlionėmis, o ne įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais L. S. kaltę. Visos šios iškilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog L. S. atstovas iš esmės neigia, kad L. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl L. S. nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukti. Likusioje dalyje nutarimas neskundžiamas. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad L. S. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (sunkaus girtumo laipsnio), šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad L. S. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja policijos pareigūnė L. V. (b. l. 31-32) parodė, kad Laisvės g. sustabdė automobilį, kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, nes automobilis keistai susimėtė kelio viduryje, kilo įtarimas dėl manevravimo, per greitai važiavo. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paėmusi alkotesterį iš dėžutės uždėjo naują antgalį ir, laikydama jį savo rankose, patikrino alkotesteriu L. S. blaivumą. Alkotesteris parodė sunkų girtumo laipsnį. Asmuo ir atrodė sunkaus girtumo būklės, buvo visiškai nekoordinuoti judesiai, paraudusios akys, sklido stiprus alkoholio kvapas, labai nerišli kalba, vesti nereikėjo, paėjo pats. Į policijos komisariatą pristatė dėl didelio girtumo ir nesusikalbėjimo. Sakė, kad yra gėręs alkoholio, dėl rūkymo nieko neminėjo, pakartotinai tikrinti neprašė. Iš pradžių asmuo sutiko su patikrinimu, bet paskui ne, nes paskambino savo advokatui.

Teismo posėdyje (b. l. 80) apklaustas liudytojas policijos pareigūnas K. N. patvirtino liudytojos policijos pareigūnės L. V. parodymus apie L. S. būklę jį sustabdžius, parodė, kad nuo vairuotojo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, buvo sutrikusi judesių koordinacija, akys paraudusios, tačiau L. S. suprato, su kuo kalba, buvo orientuotas, suprato, kas vyksta. Alkotesteris parodė daug – 4,25 ‰, tačiau jokių abejonių nekilo, kodėl reikėtų duoti perpūsti. Nebuvo kalbos, kad būtų ką tik rūkęs ar gėręs. Dėl išgėrimo neneigė, kad yra gėręs, kažką minėjo, kad ką tik grįžęs iš užsienio, kad su draugais švenčia, visą naktį baliavojo. Kad ką tik gėrė alų, tokios kalbos nebuvo. Asmuo su alkotesterio parodymais lygtai sutiko, pasirašė. Jis tarnybinio pranešimo nesurašė, nes jį surašė L. V..

Iš bylos medžiagos matyti, jog tarnybinį pranešimą (b. l. 9) apie nagrinėjamą įvykį surašė tik policijos pareigūnė L. V.. Nors ji savo tarnybiniame pranešime jokių L. S. būklės išorinių požymių nenurodė, abejoti aukščiau aptartais policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, parodymais apie L. S. būklę jį sustabdžius apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios duotų pagrindą manyti, kad pareigūnai apkalba L. S. ir siekia nepagrįsto jo nubaudimo.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Nagrinėjamu atveju L. S. neblaivumas (girtumas) buvo nustatinėjamas tikrinimo pagalba.

Iš alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ (Serijos Nr. 19252) parodymų kvito (b. l. 7) matyti, jog 2012-07-07 11.07 val. L. S. iškvepiamame ore buvo nustatyta 4,42 ‰ alkoholio koncentracija. L. S. su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko, savo sutikimą patvirtino parašu. Patikros sertifikatas (b. l. 42) patvirtina, jog alkotesteris „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19252 2012-07-07 buvo tinkamas naudoti. Nors pagal patikros sertifikatą alkotesterio matavimo ribos yra nuo 0 ‰ iki 4,00 ‰ (su galima ± 5% paklaida), byloje nebuvo paneigta, kad alkotesteris „Lion alcolmeter 500“ gali matuoti ir didesnį negu 4,00 ‰ girtumą. AB „Vilniaus metrologijos centras“ rašte (b. l. 66) nurodyta, jog manoma, kad matuojant alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ ir neblaivumui viršijus 4,00 ‰, prietaisas galėjo fiksuoti 4,42 ‰ neblaivumą. Apeliacinės instancijos teismui pakartotinai paprašius AB „Vilniaus metrologijos centras“ pateikti detalią informaciją apie alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ veikimo parametrus, galimumą juo matuoti didesnį nei 4,00 ‰ girtumą ir tokio matavimo patikimumą, AB „Vilniaus metrologijos centras“ kreipėsi į UAB „Alkotesteris“, o ši įmonė – į alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ gamintoją Lion Laboratories Ltd., tačiau tikslesnis atsakymas iš Lion Laboratories Ltd. nebuvo gautas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nepaneigta, kad alkotesteris „Lion alcolmeter 500“ visgi galėjo fiksuoti 4,42 ‰ neblaivumą. Be to, pažymėtina, jog galima paklaida bei aplinkybė, kad nėra žinoma, kokia paklaida galima dalyje, viršijusioje matavimo ribas - 4,00 ‰, apylinkės teismo buvo įvertinta pažeidėjo naudai ir pripažinta įrodyta, kad L. S. neblaivumas siekė 3,80 ‰ girtumą.

Abejoti policijos pareigūnės L. V. kompetencija atlikti alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matavimus nėra pagrindo. Iš byloje esančių dokumentų (b. l. 43, 126-127, 128, 129) matyti, jog policijos pareigūnė L. V. yra supažindinta su alkoholio matavimo prietaisų naudojimu ir įskaitas išlaikė, taigi jai buvo žinoma, kad blaivumo testo negalima atlikti, jei tiriamas asmuo per paskutines 15-20 min. vartojo alkoholio arba rūkė per paskutines 2 min. Tiek policijos pareigūnė L. V., tiek pareigūnas K. N. teismo posėdyje (b. l. 31-32, 80) patvirtino, jog L. S. nieko neminėjo apie tai, kad būtų ką tik rūkęs, o dėl alkoholio nurodė vartojęs jį vakarykščiai/naktį. Apeliacinės instancijos teismas, kaip aukščiau aptarta, neturi pagrindo netikėti savo pareigas atlikusių pareigūnų parodymais. Tuo tarpu L. S. teismo posėdžio metu (b. l. 31) iškelta versija bei jo įgaliotojo atstovo apeliaciniame skunde keliama versija dėl rūkalų ir neva mažiau nei prieš 15 min. vartoto alkoholio įtakos alkotesterio parodymams laikytina L. S. pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Ši pažeidėjo versija yra pakankamai vėlyva, išdėstyta tik teismo posėdžio metu, pažeidimo forminimo metu L. S. aplinkybių apie neva mažiau nei prieš 15 min. gertą alų ir rūkymą pareigūnams nenurodė, aiškino, jog alkoholį vartojo naktį/vakarykščiai. Tokiu būdu, policijos pareigūnai būdami visiškai pagrįstai įsitikinę, kad L. S. alkoholį vartojo daug seniau nei prieš 15-20 min., ir nesant duomenų, kad jis per paskutines 2 min. rūkė (neabejotina, kad nuo L. S. sustabdymo iki jo blaivumo patikrinimo praėjo daugiau nei 2 min., nes jo blaivumo patikrinimas vyko tarnybiniame automobilyje, to neginčija ir L. S., b. l. 31), neturėjo pareigos pakartotinai tikrinti L. S. neblaivumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog policijos pareigūnė L. V., tikrindama L. S. neblaivumą, tinkamai vadodavosi alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcija, neblaivumą patikrino šios instrukcijo nepažeisdama. Bylos duomenimis (b. l. 44, 45-46, 126-127) taip pat nustatyta, jog policijos pareigūnei L. V. yra suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros fukcijas, 2012-07-07 jai buvo išduotas alkotesteris „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19252, L. S. neblaivumo patikrinimą ir rezultataus ji tinkamai užfiksavo alkoholio matuoklio panaudojimo žurnale.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (b. l. 71-72) taip pat konstatuota, jog pagal policijos alkotesterio rodmenis ir pareigūnės parodymus teismo posėdžio metu, apibūdinančius vairuotojo būklę, L. S. 2012-07-07 11.00 val. vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio būklėje.

Iš byloje esančio pirminio L. S. paaiškinimo (b. l. 4) matyti, jog jis pripažino vairavęs automobilį vakarykščiai išgėręs, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Nepagrįstai apeliantas abejoja, ar protokole esantis paaiškinimas tikrai yra jo atstovaujamojo L. S., kadangi teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė L. V. (b. l. 31-32) patvirtino, kad užrašyta taip, kaip L. S. ir sakė. Liudytojas policijos pareigūnas K. N. taip pat patvirtino (b. l. 80), kad L. S. sakė gėręs su draugais, nurodė baliavojęs naktį. Pareigūnas paneigė, kad asmenų paaiškinimai, kaip šablonai, paliekami kompiuteryje, nurodė, jog kaip asmuo paaiškina, taip ir parašoma. Byloje nėra duomenų, kad L. S. dėl savo girtumo būtų nesupratęs savo veiksmų, ir netgi priešingai, jo veiksmai – skambinimas advokatui, kuris patvirtino, kad L. S. kalba buvo aiški, nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 81), po to draugui – leidžia teigti, kad L. S. visą situaciją, pažeidimo padarymo esmę suvokė, būdamas pakankamai sąmoningas davė paaiškinimus, kuriuos pareigūnė kompiuteriu įrašė į protokolą, o L. S., juos atspausdinus, pasirašė.

Nepagrįstai apeliantas teigia, jog pareigūnai, nustatę sunkų girtumo laipsnį, privalėjo L. S. per 1 val. nuo sulaikymo momento pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininės apžiūros atlikimui, o taip pat sulaikyti jį išblaivinimui. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 p., policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais pareigūnams nekyla pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininės apžiūros atlikimui. Nagrinėjamu atveju L. S. neblaivumo (girtumo) laipsnis buvo patikrintas alkotesterio pagalba, L. S. nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, todėl policijos pareigūnams nekilo pareiga pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininės apžiūros atlikimui. Kartu pažymėtina, jog policijos pareigūnams nekilo pareiga L. S. sulaikyti jo išblaivinimui, kadangi neblaivių asmenų išblaivinimas nėra policijos funkcija, tokios pareigos nei Policijos veiklos įstatymas, nei Policijos patrulių veiklos instrukcija, nei tuo labiau ATPK ar kiti teisės aktai policijos pareigūnams nenumato.

Aukščiau aptartais liudytojos policijos pareigūnės L. V. parodymais (b. l. 31-32) nustatyta, jog L. S. patikrinimo rezultatus ėmė neigti pakalbėjęs su advokatu.

Pagal Taisyklių 27 p., nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (b. l. 13, 14, 15), L. S. savo iniciatyva kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų nustatyta alkoholio koncentracija jo kraujyje. Specialisto išvadoje Nr. T-A 6388/12(01) (b. l. 26) konstatuota, jog neva L. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu L. S. nuteistas už žinomai suklastoto tikro dokumento (specialisto išvados) panaudojimą – pateikimą Skuodo rajono apylinkės teismui. Minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, jog 2012-07-07 12.50 val. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filiale kraujo mėginys buvo paimtas ne iš L. S., o iš kito asmens, t. y. R. V.. Todėl apeliacinės instancijos teismas minėta specialisto išvada nesivadovauja. Kaip matyti, baudžiamojoje byloje L. S. pripažino susiradęs draugą R. V., kurio paprašė už jį ligoninėje duoti kraują, pats bijojo duoti kraują, nes galėjo būti nustatytas girtumas. Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 rugsėjo 3 d. teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau aptartų įrodymų visuma pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog L. S. kaltė padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą visiškai įrodyta. Apeliacinio skundo argumentai L. S. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. S. įgaliotojo atstovo adv. M. Martinaičio apeliacinio skundo netenkinti ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.