- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-1063-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- UAB „Saukupa“
- Ieškovas
- „HHDR SYSTEMS LIMITED“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Saukupa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-414-255/2012 pagal ieškovės „HHDR SYSTEMS LIMITED“ ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Saukupa“ ir atsakovės UAB „Saukupa priešieškinį ieškovei „HHDR SYSTEMS LIMITED“ dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, kuriuo prašė priteisti 5 413,99 Lt žalos atlyginimo, 10 634,62 Lt negautų pajamų, 146,19 Lt delspinigių ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 Lt dokumentų vertimo paslaugų ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad 2010-09-13 su atsakove sudarė Transporto paslaugų užsakymą, pagal kurį atsakovė privalėjo atvežti krovinį - 28 paletes 24 t svorio malkų iš Latvijos Jekabpils miesto SIA „Sepp A" į Klaipėdą, Perkėlos 10, „Mukranas". Ieškovė Latvijos įmonei už krovinį sumokėjo 5 413,99 Lt, o už krovinio pervežimą įsipareigojo sumokėti atsakovei 863,20 Lt. Atsakovė krovinio nustatytu terminu iki 2010-09-14 nepristatė, todėl ieškovė patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės „HHDR SYSTEMS LIMITED“ 7 887,02 Lt žalos atlyginimo ir nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo prievolinių įsipareigojimų vykdymo. Nurodė, kad pakrovus 28 paletes malkų ir krovinį vežant į Lietuvą paaiškėjo, kad automobilis yra perkrautas, dėl to sprogo sunkvežimio oro pagalvės ir teko remontuoti kelyje sugedusį automobilį. Techninio gedimo pašalinimas kainavo 759,62 Lt. Automobilį su kroviniu partempus į Plungę jis buvo pasvertas ir nustatyta, kad krovinio svoris sudaro 28 000 kg. Tai žymiai daugiau nei pateiktame transporto paslaugų užsakyme. Malkų krovinys 15 dienų buvo laikomas puspriekabėje ir dėl negalėjimo jos panaudoti pagal paskirtį susidarė prastovos. Skaičiuojant vidutinę dienos vertę - 100 eurų per dieną, susidarė 1500 eurų nuostoliai, kas atitinka 5179,20 Lt. Ieškovei buvo siunčiamos kelios pretenzijos, o 2010-11-17 netgi buvo pasirašytas tarpusavio suderinimo aktas, pagal kurio sąlygas ieškovė įsipareigojo pateikti transporto priemonę viršsvoriui nukrauti ir jį pervežti į Klaipėdą bei apmokėti už krovinio pervežimą ir transporto priemonės remontą, tačiau vėliau susitarimą įvykdyti atsisakė
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nei viena šalis nenurodė, kad su ieškove būtų buvę derinti vežėjo veiksmai sugedus automobiliui. Iš pranešimo matyti, kad atsakovė, nepristačiusi krovinio ieškovei, pareikalavo apmokėti patirtas išlaidas, tuo pažeisdama Konvencijos 15 straipsnį, kuriame numatyta, kad susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. Nesant sąlygų, numatytų CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punkte ir 15 straipsnyje, vežėjas neturėjo teisės sulaikyti krovinio Civilinio kodekso 4.229 straipsnio ir 6.813 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes šalių santykiams iki krovinio iškrovimo taikytinos CMR konvencijos normos, kurios sulaikymo teisės nenumato. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie atsakovės veiksmai yra neteisėti, sudarantys pagrindą atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalis - 6.249 straipsnis). Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, prašydama priteisti žalą, pateikė medienos gavimo patvirtinimo sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad 28 medienos pakuočių kaina yra 1568 eurai; mokėjimo pavedimą, įrodantį, kad už malkas yra sumokėta, bei 2010-09-10 UAB 4RES užsakymą malkoms Nr. 1009/11, kuriame nurodyta, kad užsakyti 28 konteineriai malkų, bendra užsakymo kaina – 3080 eurų. Šių rašytinių įrodymų pagrindu teismas padarė išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl patirtos žalos ir negautų pajamų yra pagrįstas, įrodytas, tačiau tenkintinas iš dalies. Kaip nurodė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką ir ne vienoje byloje išaiškinęs, kad apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti išminusuojamos išlaidos, kurias būtų turėjęs nukentėjusysis. Dėl to priteisiamos pajamos turi būti grynasis pelnas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė apskaičiavimų ir įrodymų, kiek grynojo pelno ji būtų turėjusi pardavusi krovinį, dėl kurio kyla ginčas, tačiau teismas nustatė, kad ieškovė iš atsakovės yra pasiėmusi du konteinerius malkų, todėl jų vertė sumoje 386,71 Lt atimtina iš reikalaujamos priteisti sumos - 10634,62 Lt. Likusią sumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis), preliminariai įvertinęs išlaidas (krovinio pergabenimo, mokesčių ir kt.), kurias būtų patyrusi ieškovė, sumažino 1/3 ir konstatavo, kad yra pagrindas priteisti ieškovei 6831,94 Lt negautų pajamų. Taip pat teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti 146,19 Lt delspinigių ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinį nurodė, kad pagal šalių paaiškinimus apmokėjimas už pervežimo paslaugas vykdomas abipusiu susitarimu po to, kai vežėjas grąžina užsakovui dokumentus (CMR krovinio važtaraščius ir kt.), patvirtinančius krovinio pristatymą užsakovo nurodytu adresu. Nagrinėjamu atveju atsakovė iki šio laiko nėra pristačiusi krovinio, dėl to teismas konstatavo, kad ji neįvykdė tinkamai sutarties, neperdavė krovinio gavėjui, todėl ieškovei neatsirado pareiga apmokėti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas (Civilinio kodekso 6.808 straipsnio 1 dalis), o atsakovė neįgijo teisės reikalauti apmokėjimo už iš esmės nesuteiktą paslaugą (Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą konstatavo, kad teisę gauti automobilio remonto išlaidų atlyginimą atsakovė įrodinėjo tik atsakovės atstovo paaiškinimais ir pranešimu bei tarpusavio suderinimo aktu. Pranešime nurodoma 1 000 Lt suma, aiškinama, kad į šią kainą įeina remonto darbai, detalės, šaltkalvių naktinis iškvietimas, tačiau teismui atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, o pats pranešimas savaime negali būti laikomas pakankamu ir patikimu įrodymu. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pateikti įrodymai nėra pakankami, jog būtų galima konstatuoti, kad techninio gedimo pašalinimas atsakovei kainavo 759,62 Lt. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodytos ir kitos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei atsirasti (Civilinio kodekso 6.246 - 6.249 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė savo reikalavimus grindžia tarpusavio suderinimo aktu. Abi šalys pripažįsta, kad pasirašė tokį aktą, tačiau jis nebuvo įvykdytas. Teismas, spręsdamas šalių ginčą nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-572/2008) yra konstatavęs, kad tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmė yra tik ta, kad įrodo, jog šalys buvo susitarusios dėl akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su tokiame akte nurodytais dydžiais, turi teisę teikti įrodymus ir tokiu būdu nuneigti akte nurodytus skaičiavimus. Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą, pateikė atitinkamus įrodymus, kuriuos teismas vertino kaip pagrįstus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarpusavio suderinimo aktas nebeteko įrodomosios reikšmės.
Atsiliepimas
Atsakovė su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują, priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas, net ir pripažinęs atsakovės kaltę dėl krovinio praradimo, negalėjo priteisti iš jos augiau kaip 6 154,11 Lt, kadangi iš turėtų gauti ieškovės 10 634,62 Lt pajamų pardavus krovinį Danijos įmonei reikėjo išminusuoti ne tik 386,71 Lt už ieškovės pasiimtas 2 malkų krovinio paletes, bet ir 5 413,99 Lt, kuriuos ieškovė sumokėjo įsigydama krovinį, 863,20 Lt už krovinio pervežimą atsakovei, taip pat atimti išlaidas krovinio nugabenimui laivu į Daniją, kuris ieškovei būtų kainavęs 3 100 Lt. Esant šioms išlaidoms ieškovė būtų turėjusi 870,72 Lt pelno iš šios sumos sumokėjus juridinių asmenų pelno mokestį, kuris sudaro 15 proc., taigi ieškovės negautą pelną sudaro 740,12 Lt. Taip pat atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos delspinigius, kadangi dėl jų skaičiavimo nebuvo susitariusios raštu. Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui nepagrįstai netaikė CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą, ar pavėlavimą pristatyti, jeigu tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės. Kadangi ieškovai nenukrovė ir neišvežė viršsvorio, patys tapo atsakingi už krovinio buvimą atsakovės teritorijoje. Be to teismas sprendime nenurodė, kam atitenka malkos, kurios yra sandėliuojamos atsakovės teritorijoje ir ar jie turi teisę jomis disponuoti, nes kaip nurodo atsakovė, ji neužsiima prekyba, o turto įsigijimą ji turi pateisinti buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl šių apeliaciniame skunde išvardintų priežasčių, atsakovo nuomone, teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmesdamas, atleido ieškovę nuo prievolės bendradarbiauti vykdant pateiktą užsakymą bei nurodo, kad ieškovė pati savo elgesiu sukūrė situaciją, kad krovinys laikomas ilgiau kaip pusantrų metų jų teritorijoje. Be to, apeliantas nurodo, kad ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės viršija dydžius, numatytus rekomendacijoje.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad CMR važtaraštyje yra nurodytas krovinio svoris, o jį prisiėmęs vežti atsakovas tapo atsakingas už viso krovinio pristatymą, kuris nurodytas CMR važtaraštyje. Dėl šios priežasties ieškovės kaltės nėra, todėl nėra pagrindo taikyti CMR 17 straipsnio nuostatas. Taip pat nurodo, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o teismas rekomendacija galėjo ir nesivadovauti, kadangi ji yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė iš atsakovės priteistiną žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės visus tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės išlaidos, sumokėtos už krovinį, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad krovinys - malkos nėra prarastos, jos yra pas atsakovę. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio defektacijos akto ir foto nuotraukų, dalis malkų yra sugadintos (supelijusios, padengtos grybeliu). Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, kokia šių malkų paskirtis, ar nepaisant šių defektų šios malkos yra tinkamos naudoti, jeigu šių malkų negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokia malkų dalis nebetinkama naudoti. Ir tik nustačius visas būtinas vežėjo civilinės atsakomybės sąlygas, galėjo priteisti iš jo žalą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė visą sumą iš atsakovės už malkas nesiaiškinęs bei nenustatęs tikslaus žalos dydžio. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir netiesioginių nuostolių dydį. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad apskaičiuojant negautas pajamas turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis, t .y. turi būti priteisiamas grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tačiau apskaičiuodamas netiesioginius ieškovo nuostolius nenustatė ieškovei pareigos įrodyti grynojo pelno dydžio (CPK 178 str.). Dėl to nepagrįstai šį dydį nustatė preliminariai atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Be to pažymėtina, jog netiesioginių nuostolių priteisimas tiesiogiai susijęs su aplinkybe, kas yra kaltas dėl krovinio viršsvorio, nes dėl jo sugedo atsakovės automobilis ir šis negalėjo pristatyti krovinio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas būtent vežti, bet ne kitais tikslais (pvz., automobilis pateiktas kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir pan.). CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje J. G. individuali įmonė v. UAB “SBA Transekspedicija”, bylos Nr. 3K-3-328; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Vilvuokos“ Ekspedicija v. UAB “Sempresta”, bylos Nr. 3K-3-401; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „BTSK“ v. UAB „Transidra“, bylos Nr. 3K-3-296/2008). Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką būtina nustatyti, kokios buvo vežėjo pareigos tarp šalių susiklosčiusiuose pervežimo teisiniuose santykiuose, t. y. ar jos apėmė krovinio pakrovimą, iškrovimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tiesiogiai susijusios su atsakovės priešieškinio reikalavimų tenkinimu.
Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o kadangi apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus negali išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Atsakovė apeliacinį skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo nemotyvavo, todėl prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.