Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-24-405/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-24Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-24
Bylos Nr.
2-24-405/2014
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00179-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Atsakovas
T. J., S. J., Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
UAB „Viranga“
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-24-405/2014Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00179-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.10.; (S) 99.5.; 99.7.; 99.9.; 113.1.; 113.9.; 116.1.; 116.4.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 24 d.Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant ieškovės atstovei Irmai Šapokaitei,atsakovams T. J., S. J. (S. J.),atsakovų atstovui adv. Sigitui Gedvilui,

atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovams Eglei Bainauskaitei, Sauliui Leinartui,

trečiojo asmens atstovei Renatai Šimonytei,vertėjai Valentinai Necvetnajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį T. J., S. J., Švenčionių rajono savivaldybės administracijai su trečiuoju asmeniu UAB „Viranga“ dėl 2009-02-24 statybos leidimo Nr. L-865 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-11-27 pažymos Nr. (100)-11.20-60 panaikinimo bei statybos padarinių šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerija, patikslinusi reikalavimus (b.l. 137-139), prašė:

1) panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2009-02-24 statytojams T. J. ir S. J. išduotą statybos leidimą Nr. L-865,

2) pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-27 pažymą Nr. (100)-11.20-60 „Apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto“,

3) įpareigoti T. J. ir S. J. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus – pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtį su vasaros virtuve (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini). (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę,

4) atsakovams T. J. ir S. J. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti Inspekcijai (kodas 288600210) nugriauti pastatus - pagalbinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtį su vasaros virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų T. J. ir S. J..

Šalies argumentai

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškiniu prašė panaikinti Statybos leidimą, išduotą atsakovams T. J. ir St. J., tuo pagrindu, kad leidimas, suteikęs teisę statyti naują statinį (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) negalėjo būti išduotas, kadangi projektas naujai ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ar kitos paskirties pastatų statybai žemės ūkio paskirties žemėje galėjo būti rengiamas tik parengus ir patvirtinus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ((Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 22 str. 5 d., LR Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868, Nr. 117-4368) 25 str. 3 d. ir 39 str. nurodytą teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, tuo tarpu toks dokumentas nebuvo pateiktas. Taip pat sodybų atstatymas žemės ūkio paskirties žemėje, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant jų buvimo juridinę reikšmę turintį faktą, galimas tik išpildžius LR Ūkininko ūkio įstatymo (Žin. 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537; 2008, Nr. 10-336) 2 str. 2 d. ir 3 d. bei 11 str. nurodytas šių pastatų statybos sąlygas. Statytojai T. J. ir St. J. neišpildė minėtų sąlygų, todėl statybos leidimas išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Neteisėtos statybos pagrindu buvo vykdomi statybos darbai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-27 pažymos Nr. (100)-11.20-60 „Apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto“ pagrindu atsakovai įregistravo VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teises į 98 procentų baigtumo statinius. Neteisėti administraciniai aktai sukėlė materialinius teisinius padarinius, todėl ieškovė reiškia reikalavimą ir dėl statybos pagal neteisėtai išduotą dokumentą padarinių šalinimo. Statybos vykdymas pradėtas ginčijamo statybos leidimo pagrindu, todėl sukeliamos pasekmės, numatytos Statybos įstatymo 28¹ str.

Ieškovo atstovė Irma Šapokaitė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, taip pat nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nepraleido ieškinio senaties termino ginčyti statybos leidimą, nes taikomas bendras 10 m. ieškinio senaties terminas. Atstovė paaiškino, kad, pažeidžiant galiojusių norminių aktų reikalavimus, atsakovai T. J. ir St. J. turėjo pateikti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, jiems nepateikus šio dokumento Švenčionių rajono savivaldybės administracija negalėjo išduoti statybos leidimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovai T. J. ir St. J. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovai kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo, pateikė visus reikalaujamus dokumentus ir jiems buvo išduotas statybos leidimas. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusi Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. redakcija numatė, kad, nerengiant detaliųjų planų, žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą. Netgi tuo atveju, jei savivaldybės administracija statybą leidžiantį dokumentą išdavė pažeisdama teisės normų reikalavimus, atsakovų kaltės dėl to nėra. Nustačius, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų, prašė netaikyti statinių nugriovimo, o įpareigoti kompetentingas institucijas išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, kadangi atsakovai, veikdami sąžiningai, pagal gautą statybos leidimą jiems priklausančiame žemės sklype pasistatę statinius nesukėlė neigiamų padarinių aplinkai, taip pat nepažeidė visuomenės interesų, į statybas investavo daug lėšų ir jiems, kaip pensininkams, statinių nugriovimas sukeltų didžiulius nuostolius bei pažeistų jų teisėtus lūkesčius.

Atsakovų T. J. ir St. J. atstovas adv. Sigitas Gedvilas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad statybos leidimo atsakovams išdavimo metu galiojo teisės normos, nenumatančios kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo, tokia nuostata Žemės įstatymo 25 str. 3 d. atsirado tik 2010-07-01, todėl išduodama statybos leidimą savivaldybės administracija neturėjo vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 d., nukreipiančia vykdymą į kitą įstatymą, kuris kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą numatė tik po dviejų metų. Išduodama leidimą savivaldybės administracija vadovavosi Švenčionių rajono bendruoju planu ir Magūnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Ūkininko ūkio įstatymo 11 str. 2008-01-17 redakcija nenumatė detaliųjų planų rengimo vykdant statybas ūkininko ūkyje. Taip pat atstovas rėmėsi savivaldybės atstovo paaiškinimu, kad statybos leidimas buvo išduotas atkuriamos sodybos statybai ir pagal tuo metu galiojančius įstatymus statybai nereikėjo rengti detaliųjų planų ar žemėtvarkos projektų.

Atsakovė T. J. prašė ieškinio netenkinti, kadangi ji kartu su sutuoktiniu St. J. nusipirko žemės sklypą ir, norėdami jame atkurti buvusią sodybą, kreipėsi į savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo, pateikė visus nurodytus dokumentus statybos leidimui gauti. Jokio pažeidimo nepadarė.

Atsakovas St. J. prašė ieškinio netenkinti, paaiškino, kad gali pasakyti tą patį, ką ir sutuoktinė. Jie nusipirko žemės sklypą, jį sutvarkė, niekas jokių pretenzijų nereiškė.

Atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovė Eglė Bainauskaitė prašė ieškinio netenkinti, kadangi statybos leidimą savivaldybė išdavė pagal tuo metu galiojusias teisės normas, vadovaudamasi Nuolatinės komisijos sprendimu. Žemės įstatymas tuo metu nenumatė, kad išduodant statybos leidimą būtina rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Atsakovams priklausanti žemė buvo žemės ūkio paskirties. Išduodant statybos leidimą bendrasis teritorijos planas buvo patvirtintas.

Atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovas Saulius Leinartas paaiškino, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo nustatyti iki statybos leidimo išdavimo, žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl, 2008 m. išduodant projektavimo sąlygų sąvadą bei Nuolatinei statybos komisijai nusprendžiant išduoti statybos leidimą, žemėtvarkos projektas nebuvo reikalingas. Projektavimo sąlygų sąvadui gauti buvo reikalinga pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Pagal Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą teritorijoje, kurioje yra atsakovams priklausantis žemės sklypas, negalimas urbanizavimas, tačiau plane numatomos išimtys, todėl buvo nuspręsta kad galimas sodybos atkūrimas.

Trečiojo asmens UAB „Viranga“ atstovė Renata Šimonytė prašė ieškinį patenkinti, panaikinti statybos leidimą, kadangi atsakovams priklausantys statiniai pastatyti UAB „Viranga“ priklausančių statinių vietoje, dėl to kitoje byloje UAB „Viranga“ pareiškusi ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir statinių išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Ieškinys netenkinamas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 5-7) nustatyta, kad T. J. ir S. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtis su vasaros virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybė į statinius įregistruota 2009-11-27 Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (100)-11.20-60 pagrindu. Nustatyta, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsakovams T. J. ir St. J. 2009-02-24 išdavė Statybos leidimą Nr. L-865 naujai statybai atstatant sodybą (gyvenamąjį namą, pagalbinį pastatą, pirtį su vasaros virtuve, nuotekų surinkėją). Statybos leidimas išduotas vadovaujantis Nuolatinės statybos komisijos 2009-02-13 sprendimu. Iš Švenčionių rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009-02-13 protokolo Nr. N-24-5-8 (b.l. 22-23) matyti, kad Nuolatinė statybos komisija nustatė, jog statinio projektas parengtas laikantis projektavimo sąlygų, nusprendė išduoti statybos leidimą atstatomai sodybai (duomenys neskelbtini). (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statyti. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi T. J. ir St. J. priklausančių statinių statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą, 2012-11-06 patikrinimo akto Nr. (23.5)-PS1-807 (b.l. 13-15) išvadoje nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2009-02-24 išduotas statybos leidimas Nr. L-865 pagal projektą „Atstatoma sodyba (Gyvenamasis namas, pagalbinis pastatas, pirtis su vasaros virtuve, nuotekų surinkėjas) nesilaikant LR Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 22 str. 5 d., LR Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868, Nr. 117-4368) 25 str. 3 d. ir 39 str., LR Ūkininko ūkio įstatymo (Žin. 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537; 2008, Nr. 10-336) 2 str. 2 d. ir 3 d. bei 11 str. nuostatų.

Šalies argumentai

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM prašo panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2009-02-24 Statybos leidimą Nr. L-865 bei pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-27 pažymą Nr. (100)-11.20-60 „Apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto“. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodo, kad ieškovas, kreipdamasis dėl administracinių aktų panaikinimo, praleido senaties terminą šiems aktams ginčyti. Ieškovas vadovaujasi LR CK 1.125 str. 1 d. nustatytu bendruoju dešimties metų ieškinio senaties terminu, nurodo, jog šis terminas taikomas ir teisiniams santykiams, kylantiems iš neteisėtų statybų. Ieškovas ginčija viešo administravimo subjekto aktus ir reiškia civilinio teisinio pobūdžio reikalavimą, todėl, nagrinėjant reikalavimus dėl viešojo administravimo subjekto individualių teisės aktų teisėtumo, taikomi ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyti jų apskundimo terminai. Sutinkamai su minėtu straipsniu, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje šis terminas laikomas ieškinio senaties terminu suinteresuotai šaliai ginčyti priimtą administracinį aktą. Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi statybą leidžiančio dokumento – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos išduoto 2009-02-24 statybos leidimo Nr. L-865 – parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą, 2012-11-06 aktu Nr. (23.5)-PS1-807 konstatavo, jog leidimas parengtas ir išduotas nesilaikant norminių aktų reikalavimų. Ieškovui apie galimai neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą ir apie VAVA Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-27 išduotą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto tapo žinoma ne vėliau nei 2012-11-06, todėl ieškovas, manydamas, kad statybos darbai atlikti pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą ir statiniai įregistruoti neteisėtos pažymos pagrindu, turėjo visas galimybes per vieną mėnesį kreiptis į teismą ir ginčyti minėtus individualaus pobūdžio aktus, tačiau to nustatytu terminu nepadarė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškinį dėl 2009-02-24 statybos leidimo ir 2009-11-27 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pateikė teismui 2013-03-12, t.y. praleidusi LR ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą apskundimo terminą. CK 1.131 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovas praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2009-02-24 statytojams T. J. ir S. J. išduoto statybos leidimo Nr. L-865 panaikinimo bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-27 pažymos Nr. (100)-11.20-60 „Apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto“ pripažinimo negaliojančia, atnaujinti praleistą terminą neprašo, atsakovai reikalauja taikyti ieškinio senatį, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl viešojo administravimo subjekto individualių teisės aktų teisėtumo atmesti.

Vertinant ginčijamų viešojo administravimo subjekto individualių aktų teisėtumą nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2012-11-06 Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto Nr. (23.5)-PS1-807 (b.l. 13-15) 6 p. nurodoma, kad atsakovų T. J. ir St. J. prie prašymo išduoti statybos leidimą pateikto projekto sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams tuo, kad žemės ūkio paskirties žemėje galėjo būti rengiamas projektas naujai statybai tik parengus ir patvirtinus tuo metu galiojusiuose LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 d. ir LR Žemės įstatymo 25 str. 3 d., 39 str. nurodytą teritorijų planavimo dokumentą – kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, išvadoje nurodoma, jog statybos leidimas išduotas nesilaikant minėtų normų bei LR Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 2 d., 3 d. bei 11 str. nuostatų. Statybos leidimo išdavimo procedūros metu galiojusio Statybos įstatymo 3 str. numatė, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, be kita ko, turint nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Bendra projektavimo sąlygų ir projektavimo sąlygų sąvado parengimo ir išdavimo tvarka buvo nustatyta tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 str. Rengiant projektavimo sąlygas (projektavimo sąlygų sąvadą)

vadovaujamasi atitinkamai teritorijai parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais. Statybos leidimo atsakovams išdavimo metu galiojusios LR Žemės įstatymo redakcijos (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983, 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1242 redakcija) 25 str. 3 d. numatė, kad žemės ūkio paskirties žemė tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Galiojusi LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. redakcija nustatė, kad, siekiant statyti statinius tikslinės žemės ūkio paskirties žemėje, paprastai pirmiausia turėjo būti rengiami detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 2–3 p.). Išimtį iš šios bendros taisyklės įstatymų leidėjas numatė tik ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatų statybai, kurios sąlygas įtvirtino Ūkininko ūkio įstatyme (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 d. 2008-01-17 įstatymo Nr. X-1421 redakcija). Nustatyta, kad projektavimo sąlygų sąvadas atsakovams T. J. ir St. J. išduotas 2008-09-17 (b.l. 38), todėl vadovaujamasi tuo metu galiojusiu Ūkininko ūkio įstatymu, kurio 11 str. 1 d. (2008-01-17 įstatymo Nr. X-1420 redakcija) nustatė, kad, nerengiant detaliųjų planų, žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Iš Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo (b.l. 95) matyti, kad S. J. ūkis įregistruotas 2007-02-28, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypo plotas 3 ha, todėl, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nebuvo keičiamas, buvo pagrindas taikyti minėtas nuostatas ir sąvadą išduoti nerengiant detaliųjų planų. Išduodant projektavimo sąlygų sąvadą galiojusios LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004-08-11 įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 patvirtintos „Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“ taip pat nenumatė kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti rengimo, tokio projekto rengimas buvo numatytas tik vėlesnėje taisyklių redakcijoje. Projektavimo sąlygų sąvado pagrindu parengtą techninį projektą atsakovai pateikė leidimui gauti. Sutinkamai su tuo metu galiojusios Statybos įstatymo 23 str. 9 d. redakcija (Nr. X-857, 2006-10-17), Nuolatinė statybos komisija, nustačiusi, jog statinių projektas atitinka norminių aktų reikalavimus, protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Švenčionių rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, patikrinusi statinių statytojų pateiktus dokumentus, 2009-02-13 protokolu Nr. N-24-5-8 (b.l. 22-23) nurodė savivaldybės administracijai išduoti statytojams jų prašomą statybos leidimą. Šis Komisijos sprendimas savivaldybės administracijos direktoriui yra privalomas (Statybos įstatymo 23 str. 9 d.), todėl atsakovams T. J. ir St. J. buvo išduotas 2009-02-24 Statybos leidimas Nr. L-865 (b.l. 20-21). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 5-7) matyti, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemėje, šiame sklype įregistruotas ūkininko ūkis, pagal tuo metu galiojusias normas ūkininkas žemės ūkio paskirties žemėje galėjo statyti statinius nerengiant detaliųjų ir specialiųjų planų, nes žemės paskirtis nebuvo keičiama, projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovams statybos leidimas buvo išduotas pagrįstai. Statybos įstatymo 20 str. 10 p. (2003-12-18 įstatymo redakcija Nr. IX-1924) apsprendė, kad, išduodant atsakovams projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, turėjo būti vadovaujamasi sąvado, o ne statybos leidimo, išdavimo metu galiojusiais statinių statybą reglamentavusiais teisės aktais. Minėtas įstatymas nustatė, kad tik tuo atveju, jei per trejus metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo neišduodamas statybos leidimas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos). Šia teisės norma užtikrinamas teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, kadangi, esant priešingai situacijai, kai, išdavus statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir iki leidimo išdavimo pasikeitus teisės normoms, reglamentuojančioms statybos sąlygas, leidimas nebūtų išduodamas, būtų nepripažįstamos ir neginamos teisėtai įgytos asmenų teisės, pažeidžiamas teisinių santykių stabilumas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, panaikinti statybos leidimą nėra pagrindo. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančių duomenų (b.l. 5-7) matyti, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 2008-01-12, registre įregistruotas nuo 2008-04-22. Kaip nustatyta iš atsakovų T. J. ir St. J. paaiškinimų, asmeniui, iš kurio jie 2008-05-29 pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo šį žemės sklypą, buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ją grąžinant natūra. Sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 19 str. (nuo 2007-05-29 iki 2009-07-08 galiojusi įstatymo redakcija), grąžinant žemę natūra žemės sklypai suprojektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kurie, sutinkamai su ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusiu Žemės įstatymu, yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – žemėvaldų projektai (planai). Rengiant projektavimo sąlygų sąvadą bei išduodant statybos leidimą buvo atsakovams priklausančio žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentas – žemėvaldos projektas (planas), todėl statybos leidimas išduotas nepažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo bei Žemės įstatymo reikalavimų.

Šalies argumentai

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija taip pat prašė pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-11-27 pažymą Nr. (100)-11.20-60 „Apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto“, kurios pagrindu atsakovai T. J. ir St. J. įregistravo VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teises į statinius – pagalbinį pastatą ir pirtį, atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai buvo vykdomi neteisėtai išduoto statybos leidimo pagrindu. Byloje nenustatyta, kad atsakovams statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, todėl nėra pagrindo minėtą pažymą pripažinti negaliojančia. Be to, šiuo metu galiojančio LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-459 redakcija) 14 str. 12 d. nustato, kad tuo atveju, kai savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo, statybos užbaigimo procedūras patvirtinantys dokumentai gali būti ginčijami, jeigu nuo statinio ar naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ieškinys atmetamas, kadangi ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl viešojo administravimo subjekto individualių teisės aktų teisėtumo pareikšti, taip pat nenustatyta, kad statybos leidimas atsakovams išduotas neteisėtai. Netenkinant ieškinio reikalavimų atsižvelgiama ir į tai, kad reikalavimai dėl statybos leidimo panaikinimo ir pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pripažinimo negaliojančia yra formalaus pobūdžio, kadangi statiniai pastatyti ne valstybinėje žemėje, o atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, žemės sklypas suformuotas ir jo kadastriniai matavimai atlikti 2008-04-22, statybos leidimas išduotas atstatomos sodybos statybai ir dėl statybos nebuvo iš esmės pažeisti valstybės ar kitų asmenų interesai, byloje nenustatyta ir 2013-01-02 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 105-135) nekonstatuota, kad T. J. ir St. J. turtines teises įgijo nesąžiningai. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavęs praktiką, kad net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė, ši nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiuose įstatymuose (Statybos įstatymo 28¹ str. 3 d.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atsakovei T. J. priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 146, 147). Nustatant atlyginamų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį atsižvelgiama į tai, kad T. J., pateikusi prašymą priteisti išlaidų atlyginimą ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nepateikė išlaidų apskaičiavimo (CPK 98 str. 1 d.), tik nurodė, kad prašo priteisti 2000 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą teisme, taip pat į tai, kad prašymą atlyginti išlaidas pateikė tik T. J., tuo tarpu atsiliepimas buvo pateiktas abiejų atstovaujamųjų vardu ir teisme buvo atstovaujama dviems atsakovams, ir manoma, kad yra pagrindas ieškovei T. J. priteisti 1000 Lt dydžio išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 265 str., 268-270 str., ABTĮ 33 str., teismas

nusprendžia:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti.

Išieškoti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1000 (vieno tūkstančio) Lt dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Lisauskienė