- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- 2YT-6994-763/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00445-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybe, atstovaujama Valstybės įmonės
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu Valstybe, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. M. mirties 1995-(duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė jos dukra D. J. faktiškai pradėdama jį valdyti, o po D. J. mirties 2018-(duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė jos sutuoktinis (pareiškėjas) J. J..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog D. J. priėmė motinos M. M. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą patenkinti. Paaiškino, kad jis su žmona susituokė 1984 metais ir nuo to laiko gyveno sutuoktinės mirusiai motinai priklausančiame name, ir toliau gyveno po jos mirties 1995-(duomenys neskelbtini). Žmona D. sodybą prižiūrėjo, jis jai padėdavo, ji mokėjo mokesčius, tvarkė ūkį, tvarkė ūkinius pastatus, mokėjo žemės mokesčius, viską prižiūrėjo kaip savo. Sutuoktinė po motinos mirties pas notarą nėjo., todėl po žmonos mirties 2019-04-04 pradėjus tvarkyti pas notarę palikimo dokumentus galutinai paaiškėjo, kad pareiškėjo sutuoktinė D. nėra priėmusi motinos palikimo. Notarė išdavė jam paveldėjimo liudijimą į kitą žmonos turtą – žemę, tačiau namo ir ūkinių statinių jis nepaveldėjo. Pareiškėjas nurodė, jog 1995(duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinės D. J. motinai M. M., ji priėmė jos palikimą, sutuoktinės tėvas ir du jos broliai yra seniai mirę, kitų pretendentų palikimui priimti nėra. Santuokoje pareiškėjas su D. 1991 m. susilaukė sūnaus, kuris netrukus ir mirė. Pareiškėjas nurodė, kad dalį sutuoktinės palikimo priėmė pagal paveldėjimo teisės liudijimą į žemę, liko nepaveldėtas mirusios sutuoktinės motinos gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai- tvartas, daržinė, rūsys. Patvirtino, kad kitų pretendentų į palikimą, nėra.
Teismo posėdžio metu liudytoja M. R. nurodė, kad pažįsta pareiškėją ir gerai pažinojo jo mirusią žmoną Danutę ir uošvę Marijoną, yra kaimynė – namas šalia namo stovi (duomenys neskelbtini) kaime. Uošvė M. seniai mirusi, gal jau 22 metais. J. su žmona viską prižiūrėjo, ūkinius pastatus statė, tvarkė ir prieš M. mirtį, ir po jos mirties. Dukra viską paveldėjo po motinos mirties. D. mirė prieš metus, J. vienas liko tvarkytis. D. turėjo tris brolius, kurie visi yra mirę. Viskas priklausė J. ir D..
Teismo posėdžio metu liudytoja L. P. nurodė, kad yra pareiškėjo kaimynė (duomenys neskelbtini) kaime. Gerai pažinojo visą šeimą. Daug metų J. tuose namuose gyveno su D. ir jos motina. D. po motinos mirties paveldėjo motinos turtą, o po jos mirties viską paveldėjo J.. Jie turėjo sūnelį, kuris greit po gimimo mirė. J. darbštus žmogus, jie abu su D. prižiūrėjo namus, ūkinius pastatus iki motinos mirties, ir po jis mirties. Dabar po D. mirties J. gyvena vienas, daržus pasisodina, tvarkosi viską pats. D. turėjo brolius, kurie yra mirę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1987-07-20 registruotas naudotojos M. M. vardu. Byloje pateikta M. M. asmeninės nuosavybės 1987-07-20 namų valdos techninės apskaitos byla, iš kurios nustatyta, kad M. M. priklauso 1934 m. statybos gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 1A1m, namo priestatas, pažymėtas indeksu 1a1m, veranda, pažymėta indeksu 2a1m, rūsys, pažymėtas indeksu 1Y1B, tvartas, pažymėtas indeksu 2Y1m, ir kiti statiniai – 1979 m. statybos 2 stoginės, pažymėtos indeksais 3Y1m, 4Y1m, 1975 m. statybos stoginė, pažymėta indeksu 5Y1m ir tvartas, pažymėtas indeksu 6Y1m bei 1970 m. statybos tvartas, pažymėtas indeksu 7Y1m, stoginė, pažymėta indeksu 8Y1m, tualetas, pažymėtas indeksu i.
M. M. mirė 1995-(duomenys neskelbtini), dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiam turtui taikytino teisinio rėžimo reglamentavimui nustatyti yra aktualios tuo metu galiojusios teisės normos, susijusios su paveldėjimo teisiniais santykiais. Remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 1 d. palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 d. nustato, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad M. M. nei oficialaus, nei asmeninio testamento nebuvo sudaręs o D. J. per nustatytą šešių mėnesių terminą po motinos mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, laikytina, kad ji buvo praleidusi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 3 d. nustatytą šešių mėnesių terminą priimti palikimą pagal pareiškimą.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 2 d. šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei (mirusiosios dukrai) pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1995 m. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinės D. J. motina M. M.. Byloje esantis 2019-03-04 notaro Liudijimas apie palikimo nepriėmimą patvirtina, jog palikimo byla po M. M. mirties užvesta nebuvo. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju palikėja M. M. nebuvo sudariusi testamento, todėl palikėjos dukra yra pirmos eilės įpėdinė (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė nepadavė įstatymo nustatytu laiku notarų biurui pareiškimo apie motinos M. M. palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po pastarosios mirties 1995-(duomenys neskelbtini)jos turtą, t. y. ir toliau su savo sutuoktiniu (pareiškėju) gyveno name, motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių r. sav., prižiūrėjo motinos turtą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas – už elektrą, naudojosi name esančiais ir motinos daiktais, likusiais po mirties, prižiūrėjo ūkį, su sutuoktiniu tvarkė ūkinius statinius. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. J. po savo motinos mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip nuosavu. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 str. 2 d įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taigi, išnagrinėjus bylą nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė iki jos motinos M. M. mirties 1995-(duomenys neskelbtini) ir po jos mirties gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklausė D. J. motinai M. M.. Paaiškėjo, kad po motino mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, pareiškėjo sutuoktinė nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą. Iš 1995-12-10 Kunigo išduotos pažymos nustatyta, kad 1955-(duomenys neskelbtini) mirė E. M. – D. J. tėvas, M. M. sutuoktinis. D. J., gimusi 1951-(duomenys neskelbtini), mirė 2018-(duomenys neskelbtini), jos brolis B. M., gimęs 1940-(duomenys neskelbtini), mirė 2009-(duomenys neskelbtini), o brolis A. E. M., gimęs 1939-(duomenys neskelbtini), mirė 2009-(duomenys neskelbtini). Byloje negauta duomenų apie kitus pretendentus į mirusiosios M. M. palikimą.
Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos byloje esančiais duomenimis, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškime nurodytas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po M. M. mirties 1995 m. (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą palikėjos dukra D. J., mirusi 2018 m. balandžio 4 d., tenkinamas M. M. mirties palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip D. J. įpėdinio, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Be to, kaip minėta aukščiau, pareiškėjas J. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu po sutuoktinės D. J. mirties 2018-(duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą. Šioje dalyje pareiškimas atmestinas.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo mirusios 2018-(duomenys neskelbtini) sutuoktinės turtą paveldėjo pagal 2018-08-29 Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl jis jau negali priimti palikimo pradėjus faktiškai jį valdyti. Tačiau, išnagrinėjus bylą ir paaiškėjus aplinkybėms, kad D. J. turi turto, kuris anksčiau nebuvo žinomas, ir kurio nėra paveldėjęs pareiškėjas, jam turėtų būti išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl nėra pagrindo šioje pareiškimo dalyje tenkinti pareiškėjo prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl dalies palikimo valdymo po sutuoktinės mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1995 m. (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2018 m. (duomenys neskelbtini).
Fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjui J. J. paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Kitoje dalyje (dėl D. J. palikimo priėmimo) pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.