Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo S. V. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo S. V. skundas paliekamas nenagrinėtas.

11. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje buvo vertintos nuteistojo S. V. prašyme nurodytos aplinkybės ir padaryta išvada, kad prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo peržiūrėti nuteistajam paskirtą bausmę.

12. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis yra sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-190-648/2018). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. S. V. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistojo atžvilgiu paliktas galioti be pakeitimų; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. vasario 4 d. nutartimis buvo atsisakyta priimti nuteistojo S. V. kasacinį skundą, o 2019 m. birželio 18 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. spalio 8 d. nutartimis atsisakyta atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą ir priimti nuteistojo S. V. kasacinį skundą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo S. V. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. birželio 29 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo S. V. pareiškime nurodytas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl prokurorės 2021 m. birželio 29 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, atmestas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartis palikta galioti. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. V. aktyviai naudojosi jam suteikta teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

13. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BK, BPK nustatyta tvarka tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimas išleidžia amnestijos aktą, Lietuvos Respublikos Prezidentas patenkina nuteistojo malonės prašymą (BK 78, 79 straipsniai), nuteistajam taikomas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BPK 362¹ straipsnis), arba atnaujinus baudžiamąją bylą (BPK 443, 451 straipsniai). Kaip jau buvo išdėstyta, byloje proceso atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451 straipsnis) bei dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 443–447 straipsniai) pagrindų nebuvo nustatyta.

14. Remiantis BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostata, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatyta ir tai, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, o nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis). Taigi, BPK 362¹ straipsnio 2, 4 dalyse bei BK 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos BPK 362¹ straipsnio taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių atleidimą nuo bausmės, bausmės sušvelninimą, veikos perkvalifikavimą ar teistumo išnykimą, pakeitimais. Pareiškėjo atveju tokių sąlygų nėra.

15. Pažymėtina, kad pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą, klausimą dėl nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtinos bausmės rūšies ir dydžio sprendžia, vadovaudamiesi baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą, o taip pat konkrečioje byloje reikšmingais nacionalinių teismų praktikos, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo vykdymo procese teismai negali paskirtos bausmės keisti kitais, nei numatyti galiojančiuose įstatymuose, pagrindais. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiui, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme, įsiteisėjus, o taip pat nenustačius pagrindo panaikinti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti iš naujo analizuojami ir motyvuojami kaltės, veiksmų kvalifikavimo ar bausmės klausimai, negali būti abejojama ir jo teisingumu. Toks nuosprendis kitaip, nei įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, negali būti peržiūrėtas ir keičiamas Kaip jau minėta, remiantis BPK 362¹ straipsniu, pagrindo peržiūrėti nuteistajam S. V. paskirtą bausmę nėra.

16. Įsiteisėju nuosprendžiu S. V. buvo pripažintas kaltu, padaręs BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo padarytos veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę ar kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį. Nuteistasis S. V. nei prašyme sušvelninti jam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nei skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria minėtas nuteistojo prašymas atmestas, nenurodo jokio konkretaus įstatymo, nagrinėjamu atveju panaikinančio jo padarytos veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio jo teisinę padėtį.

17. Nuteistasis tiek prašyme, tiek skunde dėl apygardos teismo nutarties, kuria nuteistojo prašymas atmestas, nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų svarstyti jo prašymą pagal BPK 362¹ straipsnį ar kitus institutus, kurie gali būti taikomi jau po to, kai byla peržiūrėta instancine tvarka ir priimtas galutinis procesinis sprendimas. Nuteistasis iš esmės prašo peržiūrėti jam įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teigia, kad netinkamai buvo vertintos bylos aplinkybės, toks prašymas savo turiniu atitinka apeliacinį ar kasacinį skundą. Todėl šioje stadijoje nėra teisinio pagrindo nagrinėti tokį prašymą iš esmės, nes jau byla buvo nagrinėta instancine tvarka, todėl jis turi būti paliekamas nenagrinėtas.

18. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, kuria minėtas nuteistojo S. V. prašymas buvo nagrinėjamas ir kurios rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad ji yra skundžiama aukštesniajam teismui, yra nepagrįsta, todėl naikintina, o nuteistojo S. V. prašymas dėl bausmės švelninimo paliktinas nenagrinėtu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – nuteistojo S. V. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.