Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Romerus“ ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dolmeksa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

3.1.Advokato iškeltą klausimą turi spręsti išimtinai fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, dėl to jo pateiktą prašymą atsisakytina priimti.

3.2. Advokatas nepateikė jokių duomenų apie teisę atstovauti D. A..

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį. Skundo motyvai:

4.1. Teismui pateiktas prašymas buvo konkretus, aiškus ir susijęs su pabaigtu procesu ir teismo anksčiau pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tuo atveju, jei prašymas buvo nepagrįstas, prašymas turėjo būti atmestas, o ne atsisakyta jį priimti.

4.2. Teismas neturėjo pagrindo atsisakyti naikinti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tas pats teismas laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikė. Išnykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindams, jos turėjo būti panaikintos.

4.3. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos nagrinėti kitų teismų bylose priimtų sprendimų, kadangi nei Tauragės apylinkės teismo byla Nr. e2-2873-385/2017, nei minėtos civilinės bylos pagrindu iškelta vykdomoji byla (pas antstolę A. T.) bankroto bylą nagrinėjančiam teismui niekada nebuvo perduotos.

4.4. Pirmosios instancijos teismo nurodyta FABĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostata yra taikytina tik to paties straipsnio 1 dalyje nurodytiems atvejams, t. y. areštams, pritaikytiems į bankroto bylą perduotose vykdomosiose bylose.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl nutarties (ne) pagrįstumo

6. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl arešto turtui panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

7. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad tokio procesinio sprendimo dėl pareikštų prašymų CPK nenumato. Teismui pateiktas prašymas buvo konkretus, aiškus ir susijęs su pabaigtu procesu ir teismo anksčiau pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tuo atveju, jei prašymas buvo nepagrįstas, prašymas turėjo būti atmestas, tačiau ne atsisakyta jį priimti. Apeliantės argumentai atmestini.

8. CPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Taigi tik išsprendęs ieškinio/ prašymo priėmimo klausimą teismas sprendžia prašymo pagrįstumo klausimą.

9. CPK 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu procesinis dokumentas paduodamas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas, mutatis mutandis taikydami šio Kodekso 137 straipsnio nuostatas, nutartimi atsisako tokį dokumentą priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui, nurodydami, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui reikia kreiptis.

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei ieškinys neteismingas tam teismui.

11. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nustatytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl arešto turtui panaikinimo priėmimo klausimą, nustatęs, kad prašymas neteismingas šiam teismui, pagrįstai atsisakė priimti prašymą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

12. Atmestini ir apelianto argumentai, kad pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos nagrinėti kitų teismų bylose priimtų sprendimų, kadangi nei Tauragės apylinkės teismo byla Nr. e2-2873-385/2017, nei minėtos civilinės bylos pagrindu iškelta vykdomoji byla (pas antstolę A. T.) bankroto bylą nagrinėjančiam teismui niekada nebuvo perduotos.

13. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. FABĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto areštu susijusius klausimus sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio turto apsauga susijusias teises ir pareigas. Taigi FABĮ 20 straipsnio nei 1 nei 4 dalyse nenumatyta, kad turto arešto panaikinimo klausimai sprendžiami tik tais atvejais, kai vykdomieji dokumentai perduodami fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

14. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. sausio 17 d. patvarkymu antstolė CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu užbaigusi vykdomąją bylą grąžino vykdomąjį dokumentą - 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Šilutės rajono apylinkės teismui, todėl 2020 m. birželio 18 d. pareiškėjai iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, antstolė negalėjo perduoti vykdomojo dokumento bankroto bylą iškėlusiam teismui, nes tokio dokumento jau nebeturėjo. Tačiau tai, kad vykdomasis dokumentas – 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis nebuvo perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nekeičia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančio teismo išimtinės kompetencijos spręsti turto arešto panaikinimo klausimus būtent fizinio asmens bankroto byloje (FABĮ 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl procesinės bylos baigties

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.