Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1575-587/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
2S-1575-587/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09565-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Pareiškėjas
G. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1575-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09565-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16206-986/2021 pagal pareiškėjos G. D. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. D. skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio R. S. patvarkymą dėl 9,98 a. žemės sklypo, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 195 kv. m. ploto gyvenamojo namo, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), varžytinių paskelbimo bei atšaukti varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), bei skirti pakartotinę šio turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėja nurodė, kad:

1.1. antstolis vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Verslo klasė NT“ (toliau – ir UAB „Verslo klasė NT“) rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaita šį turtą įkainojo 196 000 Eur, t. y. tokia pačia kaina, kaip ir 2019 m. birželio 13 d. įregistravus hipoteką. Pastaruosius du metus vyko spartus kainų augimas, atitinkamai pabrango ir pareiškėjos turtas. Vadovaudamasi pateiktomis nuorodomis į skelbimų portalą, teigia, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini) esančio jos gyvenamojo namo reali rinkos vertė yra nuo 259 545 Eur iki 341 250 Eur, o jos žemės sklypo vertė nuo 39 920 Eur iki 83 163 Eur. Pardavus turtą 1,5 – 2 kartus mažesne nei rinkos kaina, kyla pagrįstų abejonių dėl nustatyto turto vertės teisingumo, todėl pareiškėjos turtą privaloma įvertinti pakartotinai, pavedant tai atlikti kvalifikuotam ekspertui. Ji sutinka apmokėti ekspertizės išlaidas.

2. Antstolis R. S. 2021 m. birželio 4 d. patvarkymu Nr. S-21-70-13690 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį teismui. Nurodė, kad:

2.1. 2021 m. vasario 8 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo buvo pavesta UAB „Verslo klasė NT“ turto vertintojui V. G. atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę. Vadovaujantis gauta ekspertinio tyrimo ataskaita, 2021 m. balandžio 7 d. priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo 196 000 Eur sumai. Skolininkei nepasinaudojus teise iki varžytinių pradžios surasti turto pirkėją, paskelbtos varžytinės už pradinę 156 800 Eur kainą. 2021 m. gegužės 31 d. gavus G. D. skundą, varžytinės jau buvo įvykusios ir paskelbtas laimėtojas. Ekspertinio tyrimo ataskaita G. D. turtui atlikta individualiai, skolininkė tik vilkiną procesą, dėl ko pažeidžiamos išieškotojo teisės ir interesai, skundo motyvuose nėra nurodyta nei vieno pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos G. D. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų atmesti. Teismas konstatavo, kad:

3.1. antstolis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 1 dalimi, nesant aiškiai areštuoto nekilnojamojo turto vertei, pagrįstai paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolis vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 4 dalimi areštuoto turto verte pagrįstai turėjo laikyti UAB „Verslo klasė NT“ rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje Nr. 21-03-VKNT-24 nurodytą 196 000 Eur turto vertę. Teismas pareiškėjos motyvus dėl antstolio patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo, pripažino nepagrįstais. Pareiškėja antstolio nustatytą kainą laiko per maža, nes antstolis turto vertę nustatė tokią, kaip ir 2019 m. birželio 13 d., kai buvo įregistruota pareiškėjos turto hipoteka išieškotojos kooperatinės bendrovės ARKU kredito unijos naudai. Pareiškėja mano, kad dėl du metus vykusio spartaus kainų augimo, jos turtas pabrango.

3.2. Teismas konstatavo, kad vien aplinkybė, kad turtas hipotekos sandorio metu buvo įvertintas iš esmės ta pačia suma, kaip ir UAB „Verslo klasė NT“ atlikto vertinimo metu, neleidžia spręsti, kad turtas įvertintas neteisingai. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus.

3.3. Šiuo konkrečiu atveju skolininkei iki pat varžytinių pabaigos abejonių dėl antstolio patvarkymu nustatyto areštuoto turto įkainojimo nekilo, ji prieštaravimų antstoliui neteikė. Skundas antstolio kontoroje, prašant skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę buvo pateiktas tik varžytinių pabaigos dieną (2021 m. gegužės 31 d.; antstolis nurodo, kad jis gautas jau pasibaigus varžytinėms), skolininkei turint galimybę žinoti už turtą pasiūlytą kainą (varžytinėms vykstant elektroniniu būdu ir jų eigą galint stebėti) ir šiai (arba net pačiam kainos pasiūlymo faktui) galimai neatitinkant jos lūkesčių.

3.4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad viešuose skelbimuose nurodomos turto pardavimo kainos (kurios atspindi tik pardavėjo pradinę poziciją) yra didesnės, nei ekspertas įvertino jos turtą, negalėjo sukelti antstoliui abejonių dėl areštuoto turto tinkamo (teisingo) įvertinimo. Pareiškėja nenurodė motyvų ir aplinkybių, dėl ko ekspertinio tyrimo ataskaitoje turto vertė galėjo būti nustatyta netinkamai. Turto vertinimo metu buvo išsamiai ištirtas vertinamas turtas, atsižvelgta į jo charakteristikas, buvimo vietą, rinką, turto vertės pokyčius ir kt. faktorius, turinčius reikšmės teisingam rinkos kainos nustatymui. Teismas nenustatė jokių aplinkybių leidžiančių abejoti eksperto kvalifikacija.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja G. D. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-16206- 986/2021 ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti pilnai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. apeliantės nuomone, jos turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta netinkamai, negali būti, kad per 2 metus nekilnojamo turto kaina nepadidėjo. Per pastaruosius 2 metus nekilnojamojo turto rinkoje tiek Lietuvoje, tiek Kaune, Kauno rajone vyko spartus kainų augimas. Todėl per 2 metų pabrango ir pareiškėjos turtas.

4.2. Žiniasklaidoje nekilnojamojo turto pardavėjai, brokeriai, ekonomistai, kiti nekilnojamojo turto rinkos specialistai nurodo, kad nekilnojamojo turto pardavimai ženkliai auga, o tai didina ir nekilnojamojo turto kainas. Nekilnojamojo turto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Spalį–gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento. Per 2020 m. ketvirtį - ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos Lietuvoje išaugo 3,9 procento (https://sa.lt/lietuvos-nt-rinka-siemet-augo-beveik-penktadaliu-busto-kainu-auciimas-vienas-didziausiu-es/). Vien tik pagal statistikos duomenis galima teigti, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos šiai dienai lyginant su 2019 metų pabaiga yra išaugusios 25 procentais. Tai viešai žinoma aplinkybė, kurios atskirai nereikia įrodinėti.

4.3. Taip pat, kaip matyti iš nekilnojamo turto skelbimų, publikuojamų www.aruodas.lt, Kauno r. sav. Noreikiškių kaime gyvenamieji namai ir žemės sklypai yra parduodami už ženkliai didesnę kainą, ką liudija pateikiami nekilnojamo turto pardavimo skelbimai iš www.aruodas.lt. Darytina išvada, kad: 1) Kauno r. sav. Noreikiškių kaime parduodamų gyvenamųjų namų kaina už vieną kvadratinį metrą yra nuo 1331,00 Eur iki 1750,00 Eur, vadinasi, pareiškėjai priklausančio 195 kv. m. gyvenamojo namo reali rinkos vertė galimai yra nuo 259 545 Eur iki 341 250 Eur; 2) Kauno r. sav. Noreikiškių kaime parduodamų namų valdos žemės sklypų kaina už vieną arą yra nuo 4000,00 Eur iki 8333,00 Eur, pareiškėjai priklausančio 9,98 arų namų valdos žemės sklypo reali rinkos vertė gali būti nuo 39 920 Eur iki 83 163 Eur. Pareiškėjos nuomone, bendra jos turto – 9,98 a žemės sklypo, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 195 kv. m. ploto gyvenamojo namo, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė gali būti nuo 299 465 Eur iki 424 413 Eur. Todėl pareiškėja pagrįstai mano, kad antstolio R. S. vykdomojoje byloje nustatyta pareiškėjos turto vertė, t. y. 196 000 Eur, yra nustatyta neteisingai. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikiamų skelbimų iš www.aruodas.lt, antstolio nustatyta turto kaina yra bent 1,5 – 2 kartus mažesnė, nei reali to turto rinkos vertė, lyginant su šiai dienai esančia rinkos verte. Turtas vykdomojoje byloje yra pardavinėjamas nepagrįstai žema kaina, taip pažeidžiant tiek pareiškėjos, tiek išieškotojo interesus.

4.4. Turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. Nr. įsakymu 1K-159. Šios metodikos 61 punktas sako, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Pateikiami turto skelbimai būtent rodo analogiško pareiškėjos turtui objektų pasiūlos kainas ir todėl šie skelbimai atspindi pareiškėjos turto galimą rinkos vertę.

4.5. Antstoliui R. S. įvertinus skolininkės G. D. turtą nuo pusantro iki dvigubai mažesne verte, nei reali tokio turto rinkos vertė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad antstolio atliktame turto vertinime nebuvo atsižvelgta į rinkos pokyčius per pastaruosius dvejus metus, kai nekilnojamo turto rinkos kainos yra akivaizdžiai išaugusios, tai kelia pagrįstas abejones dėl antstolio nustatyto turto vertės teisingumo.

5. Suinteresuotas asmuo antstolis R. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jos skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliantė nesutinka su antstolio atliktu jai priklaususio nekilnojamojo turto įvertinimu.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio R. S. kontorai kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija 2020 m. spalio 26 d. pateikė vykdyti išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-21285-955/2020 dėl 30 089,72 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 376 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur advokato pagalbos išlaidų priteisimo. 2020 m. spalio 27 d. patvarkymu antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, išsiuntė skolininkei raginimą vykdyti teismo sprendimą. 2020 m. lapkričio 11 d. turto arešto aktu be kito turto areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas – 9,98 a. žemės sklypas, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), ir 195,10 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 4 d. gautas išieškotojo sutikimas dėl išieškojimo nukreipimo į hipoteka įkeistą turtą. Antstolis 2021 m. vasario 8 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ją pavedė atlikti UAB „Verslo klasė NT“ vertintojui V. G. (vykd. b. l. 40-41). UAB „Verslo klasė NT“ rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitos Nr. 21-03-VKNT-24 išvadoje nurodoma, kad 195,10 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), ir 0,0998 ha žemės sklypo, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. kovo 24 d. yra 196 000 Eur (vykd. b. l. 45-58). 2021 m. balandžio 7 d. patvarkymu ataskaitoje nurodyta rinkos verte buvo įkainuotas apeliantės turtas, bei paskelbtos pirmosios turto varžytinės, kurios baigtos 2021 m. gegužės 31 d., varžytinių dalyviui pasiūlius didžiausią 166 000 Eur kainą (vykd. b. l. 59, 6467). Tą pačią dieną antstolio kontoroje gautas ir skolininkės skundas (vykd. b. l. 68-72).

9. Konstatuotina, kad vykdomosios bylos medžiaga nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantės procesinės teisės išieškojimo vykdymo procese žinoti apie paskirtą ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, apie atliktą jai priklausiusio turto įvertinimą nebuvo pažeistos. Apeliantė turėjo galimybę reikšti prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės CPK 681–682 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau tokia tvarka nesinaudojo iki paskelbtų turto varžytynių paskutinės dienos.

10. Apeliantė atskiruoju skundu teigia, kad jai priklausęs nekilnojamasis turtas adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), buvo įkainotas per žema kaina. Šį argumentą grindžia nekilnojamojo turto pardavimo skelbiamais iš viešosios erdvės, teigia, kad tokia nekilnojamojo turto vertės įrodinėjimo priemonė yra tinkama.

11. CPK 681 straipsnis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

12. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 1–2 dalys).

13. Vykdomojoje byloje pateiktoje apeliantei priklausiusio nekilnojamojo turto adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), ekspertinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad atliekant turto vertinimą, buvo taikomas lyginamasis metodas. Vertinant turtą buvo atsižvelgta į vertinamo nekilnojamojo turto buvimo vietą ir aplinkos charakteristikas, į vertinamo turto fizinę būklę, įvertinta informacija apie nekilnojamojo turto pasiūlos aktualioje vietovėje rinką, atlikta jos analizė, įvertinti žemės sklypų su gyvenamaisiais namais ir priklausiniais Kauno r. sav. NT verčių zonoje Nr. 16.8 pirkimo-pardavimo sandoriai UAB „Verslo klasė NT“ duomenų bazėje. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog apeliantei priklausiusio nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas individualiai.

14. Tiek skundu dėl antstolio veiksmų, tiek atskiruoju skundu dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantė teigia, kad iš nekilnojamo turto skelbimų, publikuojamų www.aruodas.lt, matyti, kad Kauno r. sav. Noreikiškių kaime gyvenamieji namai ir žemės sklypai yra parduodami už ženkliai didesnę kainą ir šia informacija grindžia savo išvadą, kad: 1) Kauno r. sav. Noreikiškių kaime parduodamų gyvenamųjų namų kaina už vieną kvadratinį metrą yra nuo 1331,00 Eur iki 1750,00 Eur, vadinasi, pareiškėjai priklausančio 195 kv. m. gyvenamojo namo reali rinkos vertė galimai yra nuo 259 545 Eur iki 341 250 Eur; 2) Kauno r. sav. Noreikiškių kaime parduodamų namų valdos žemės sklypų kaina už vieną arą yra nuo 4000,00 Eur iki 8333,00 Eur, pareiškėjai priklausančio 9,98 arų namų valdos žemės sklypo reali rinkos vertė gali būti nuo 39 920 Eur iki 83 163 Eur. Pareiškėjos nuomone, bendra jos turto – 9,98 a žemės sklypo, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 195 kv. m. ploto gyvenamojo namo, Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė gali būti nuo 299 465 Eur iki 424 413 Eur.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai yra pakankami pagrįsti apeliantės, kaip asmens nuomonę, tačiau nėra pakankami paneigti vykdomojoje byloje atlikto nekilnojamojo turto ekspertinio tyrimo išvadas apie nekilnojamojo turto vertę. Apeliantės nurodyti argumentai nėra pakankami pripažinti juos motyvuotais prieštaravimais dėl ekspertizės išvados ir CPK 682 straipsnio 2 dalies prasme. Apeliantės atskirojo skundo argumentai vertintini subjektyvia jos nuomone. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių ekspertinės išvados pagrįstumą – kvalifikuoto specialisto nuomonės, konsultacinės išvados apie ginčo turto rinkos vertę. Vien subjektyvi turto savininko nuomonė apie jam priklausančio turto vertę nėra pakankama paneigti ekspertinio tyrimo metu nustatytą nekilnojamojo turto rinkos vertę.

16. Pareiškėja antstolio nustatytą kainą laiko per maža, nes antstolis turto vertę nustatė tokią, kaip ir 2019 m. birželio 13 d., kai buvo įregistruota pareiškėjos turto hipoteka išieškotojos kooperatinės bendrovės ARKU kredito unijos naudai. Pareiškėja mano, kad dėl du metus vykusio spartaus kainų augimo, jos turtas pabrango. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina subjektyvia apeliantės nuomone. Ši faktinė aplinkybė negali niekaip paneigti ekspertinio tyrimo nekilnojamojo turto vertei nustatyti išvadų objektyvumo. Pareiškėja nenurodė motyvų ir aplinkybių, dėl ko ekspertinio tyrimo ataskaitoje turto vertė galėjo būti nustatyta netinkamai.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad turto pardavimo skelbimai gali būti naudojami turto vertei nustatyti, pažymi, jog ginčo turto vertinimo ataskaitoje (V. dalis) yra pateikta informacija apie nekilnojamojo turto pasiūlos rinką ir jos analizė. Konstatuotina, kad ekspertinėje išvadoje buvo pasiremta analogiška informacija, kuria apeliantė grindžia savo argumentus dėl turto vertės. Tačiau pažymėtina, kad vien turto pardavimo skelbimais, kuriuose nurodyta subjektyvi pardavėjų nuomonė apie parduodamo turto vertę, grįsti ekspertinio tyrimo išvadą nėra pagrindo.

18. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nei viena proceso šalis negali piktnaudžiauti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, jas turi realizuoti taip, kad būtų aišku, kokio rezultato siekia procese.

19. Vykdomojoje byloje ir civilinėje byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad skolininkė prieštaravimų dėl antstolio patvarkymu nustatyto areštuoto turto įkainojimo antstoliui neteikė iki pat varžytinių pabaigos. Teisiškai reikšminga pripažintina ir pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad skundas dėl antstolio veiksmų antstolio kontoroje, prašant skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę buvo pateiktas tik varžytinių pabaigos dieną (2021 m. gegužės 31 d.; antstolis nurodo, kad jis gautas jau pasibaigus varžytinėms), skolininkei turint galimybę žinoti už turtą pasiūlytą kainą (varžytinėms vykstant elektroniniu būdu ir jų eigą galint stebėti) ir šiai (arba net pačiam kainos pasiūlymo faktui) galimai neatitinkant jos lūkesčių. Apeliantė nenurodė jokių tokio procesinio elgesio priežasčių, aplinkybių, kodėl skundo dėl antstolio veiksmų neteikė anksčiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima pritarti antstolio išsakytai nuomonei, jog apeliantė procesinėmis teisėmis šiomis aplinkybėmis naudojasi vengdama vykdyti jai CPK 644 straipsnyje nustatytas pareigas.

20. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo antstolio skundžiamų veiksmų teisėtumą ir skundžiamo patvarkymo pagrįstumą. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė