Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1952-10-14 Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus rajone, nedirbanti, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2016-09-02, apie 9.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Avižienių sen., Vilniaus r., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė sutuoktiniui I. L. į pilvą, padarydama durtinę-pjautinę dešinės pilvo pusės žaizdą su plonosios žarnos pažeidimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė šeimos nario – sutuoktinio I. L. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. L., išsakydama savo poziciją dėl kaltinimo, nurodė kaltę pripažįstanti iš dalies, nes veikė netyčia. Davė parodymus, kad viskas įvyko 2016-09-02, apie 8.00 val., jų su vyru namuose. Iš vakaro, 2016-09-01, pas juos į svečius atvažiavo sesuo H. P. su draugu Adomu. Jie keturiese gėrė degtinę, po to nuėjo miegoti. Tuo tarpu jos vyras I. L. kažkur išėjo ir grįžo tik ryte. Jis buvo pas draugus ar pas pusbrolį. Iš vakaro jie susipykę nebuvo. Ryte jai pabudus vyro dar nebuvo. Sesuo pasakė, kad ateis, niekur nedings. Ji pati dėl to nepyko. Ryte virtuvėje prie stalo ji su H. P. gėrė degtinę, išgėrė porą taurelių. Sėdėdama prie stalo ji dešinėje rankoje laikė peilį, juo pjaustė dešrą. H. P. sėdėjo jai iš dešinės. Prie jos (kaltinamosios) priėjo vyras. Ji jo paklausė, kur jis buvo. Šis atsakė, kad buvo pas draugus, ji juos pažįsta. Pakeltu tonu ji nekalbėjo. Vyras atsisėdo iš kairės pusės prie stalo. Ji toliau pjaustė dešrą peiliu. Tuomet vyras priėjo jai iš nugaros, apkabino ją pasilenkęs, nes ji sėdėjo invalido vežimėlyje. Jis palinko ties jos dešine ausimi, norėjo kažką pasakyti. Ji liepė jam atsitraukti, nes jai labai nemalonu, kai kas nors liečiasi prie ausies. Po to ji ranka mostelėjo kartu su peiliu. Negali pasakyti, kur tuo metu buvo nukreipti peilio ašmenys. Pjaustant jie buvo nukreipti žemyn. Ji tik mostelėjo, jam durti tikrai nenorėjo. Norėjo, kad jis nueitų nuo jos, negalvojo, kad sužalos. Taip gavosi netyčia. Ji buvo išgėrusi, tačiau jautėsi normaliai, bet gali neatsiminti detalių. Vyras irgi buvo išgėręs, nes ėjo svirduliuodamas. Kai ji mostelėjo, vyras atsitraukė, nuėjęs atsisėdo. Jis net nepajuto, kad sužeistas. Ji irgi nepajuto, kad mostelėjusi galėjo jį sužeisti. Po mostelėjimo ji dar pjaustė dešrą, po to padėjo peilį ant stalo. Ant jo nieko įtartino nesimatė. Jie toliau sėdėjo prie stalo ir gėrė. Po pusvalandžio ji pažiūrėjo į vyrą, pamatė ant jo marškinių raudoną dėmę. Vyras pakėlė marškinius ir pamatė žaizdą. Ji klausė, iš kur žaizda, į ką šis pasakė, kad gal ji kai užsimojo, tai sužalojo. Tik tada suprato, kad ji kliudė jį peiliu. Ten buvo nedidelis pjūvis. Vyras savo judesiu ir pats galėjo kliudyti peilį, nes jis pasilenkęs girtas svirduliavo, lietėsi pilvu. Jie iškvietė greitąją, o šie atvykę iškvietė policiją. Dėl šio įvykio ji labai gailisi. Su vyru jie gyvena kartu daug metų, veda bendrą ūkį, jų santykiai normalūs, jie nesipyko ir nesitaikė. Šis sužalojimas jų santykiuose nieko nepakeitė. Vyras buvo gydomas ligoninėje 4 dienas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo balsu perskaityti J. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 102-104), po ko kaltinamoji nurodė negalinti paaiškinti, kodėl šios apklausos metu sakė, kad vyras grįžo blaivus. Jis grįžo svirduliuodamas. Taip pat nurodė, kad stalo ji netvarkė, peilis liko ant stalo. Pateikus kaltinamajai apžiūrai nuotrauką, esančią t. 1, b. l. 15, ji nurodė, kad dešrą galėjo suvalgyti jų šuo, kuris ne kartą buvo užlipęs ant stalo ir suėdęs maistą.

VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus pateiktoje Greitosios medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad I. L. greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesta 2016-09-02, 9.55 val., atvyko 10.06 val., kviesta dėl to, kad buitinio konflikto metu žmona dūrė peiliu. Pacientas sąmoningas, neblaivus, pilvas papūstas, pulpuojant kietas, skausmingas. Nustatyta durtinė pilvo sienos žaizda (t. 1, b. l. 29-32).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3583/2016 (01), remiantis I. L. medicininių dokumentų duomenimis, padarytos išvados, kad I. L. nustatyta durtinė-pjautinė dešinės pilvo pusės žaizda su plonosios žarnos pažeidimu. Sužalojimai padaryti galimai aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, tikėtina neilgai trukus iki hospitalizacijos. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai negalėjo atsirasti pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kietų, bukų daiktų paviršius (t. 1, b. l. 63-64).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 502/2017 (01), atlikus papildomą tyrimą, pateiktos išvados, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra tiriamojo rankomis pasiekiamoje kūno vietoje, todėl neatmetama galimybė, kad juos galėjo pasidaryti ir pats. Dėl sužalojimo padarymo krentant ar atsitrenkiant į kokius nors paviršius bei daiktus pasisakyti nėra galimybės, nes trūksta duomenų (įvykio aplinkybės, detalus sužalojimų aprašymas medicinos dokumentuose). Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis (peiliu sužalojo sutuoktinė) (t. 1, b. l. 69).

Specialistė J. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė paaiškinimus, kad tyrimas buvo atliekamas pagal medicininius dokumentus, kuriuose nebuvo pažymėta tiksli žaizdos lokalizacija, aukštis, nežinoma tiksli nukentėjusiojo ir įtariamosios išsidėstymo padėtis įvykio metu, kategoriškai negalima patvirtinti, kad sužalojimas buvo padarytas nurodytomis aplinkybėmis, o būtent įtariamajai J. L. sėdint neįgaliojo vežimėlyje, dešinėje rankoje laikant peilį ir užsimojus per dešinį petį, I. L. apkabinus J. L. iš nugaros pusės ir link jos pasvirus. I. L. padarytas sužalojimas yra dešinėje pilvo pusėje, tad šiomis aplinkybėmis negalima atmesti tikimybės, kad I. L. patirtas sužalojimas galėjo būti padarytas tokiu būdu. Pagal nukentėjusiojo I. L. ir įtariamosios J. L. nurodytas aplinkybes sužalojimas galėjo būti padarytas ir paties I. L. kūno svoriu atsirėmus į atstatytą į jį peilį, kadangi nurodyta, kad I. L. sužalotas peiliu. Tačiau neatmetama tikimybė, kad I. L. padarytas sužalojimas gali būti padarytas J. L. smūgiuojant peiliu, tai yra naudojant fizinę jėgą (t. 1, b. l. 72-73).

Specialistė J. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, patvirtino specialisto išvadoje pateiktas išvadas. Taip pat nurodė, kad iš medicininių dokumentų nėra galimybės nustatyti sužalojimo pobūdžio, tik galimai. Kur buvo nukreipta peilio geležtė ji negali pasakyti, nes dokumentuose to nėra, pats asmuo nebuvo apžiūrėtas. Jai trūksta duomenų, nėra išsamaus žaizdos aprašymo, tik matmenys, tačiau jų nepakanka spręsti apie sužalojimo mechanizmą. Asmenį apžiūrėjo keli gydytojai ir žaizdą įvardijo kaip durtinę, galimai pasišnekėję su pacientu, jog jam buvo durta. Diagnozė gydytojo netiksli, nes žaizda turi būti ne durtinė, o pjautinė. Buvo nustatytas plonos žarnos pažeidimas. Specialistei vizualiai apžiūrėjus atsistojusį nukentėjusįjį I. L. bei šiam nurodžius, kad jis sveria 112 kg, ji nurodė, kad šiuo atveju pilvo odos storis yra iki 5 mm, poodinis riebalinis audinys pagal kūno sudėjimą gali būti apie 5 ir daugiau cm, pilvaplėvė yra iki 1 mm, pažeista plonoji žarna galėjo būti prie pat pilvaplėvės, tad sužalojimo gylis galėjo būti maždaug 5 cm. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodytas alkoholio kvapas, tad yra galimybė, kad asmuo buvo apsvaigęs. Būnant apsvaigusiam jis galėjo ir nepajausti skausmo dėl sužalojimo. Skausmą žmonės jaučia individualiai. Šiuo atveju ji negali atmesti jokių sužalojimo aplinkybių ir negali pasakyti, kokiu būdu buvo padaryta žaizda. Esant užgijusiai žaizdai, iš randų yra vengiama spręsti, nes randai gali iškreipti žaizdą ir neatitikti tos žaizdos pobūdžio.

2017-01-05 apžiūros protokole ir nuotraukose fiksuoti nukentėjusiojo I. L. pateiktų marškinių apžiūros duomenys, nustatyta, kad marškinių priekinėje dalyje, 7 cm nuo segamojo priesiuvo į kairę, yra trikampio formos skylė, plačiausioje dalyje apie 8 mm pločio (t. 1, b. l. 50-52, 53-57).

2016-12-02 I. L. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis I. L. parodė vietas, kur virtuvėje 2016-09-02 sėdėjo jo žmona J. L. (prie stalo veidu į langą), jo sesuo H. P. (prie stalo ties šaldytuvu), jis pats (prie stalo ties išėjimo durimis), parodė kaip priėjęs prie vežimėlyje sėdinčios J. L. pasilenkė link jos per pastarosios dešinį petį, kaip J. L. dūrė peiliu jam į pilvą dešine ranka mostelėdama atgal per dešinį petį (t. 1, b. l. 44-49).

2017-03-17 J. L. parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji J. L. parodė vietas, kur virtuvėje 2016-09-02 sėdėjo ji pati (vežimėlyje prie stalo veidu į langą), vyro sesuo H. P. (prie stalo jai iš dešinės ties šaldytuvu), jos vyras I. L. (prie stalo jai iš kairės ties išėjimo durimis), parodė kaip mostelėjo dešine ranka, kurioje laikė peilį, tuomet, kai priėjęs jos vyras ją apkabino iš nugaros (atgal pro dešinį petį) (t. 1, b. l. 110-115).

J. L. asmens duomenys patvirtina, kad I. L. yra jos sutuoktinis nuo 1975-08-23 (t. 1, b. l. 116).

Šie duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia šią jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, veikos teisinio kvalifikavimo

Byloje surinkti aukščiau išvardyti įrodymai, o būtent, visų pirma, specialisto išvadose fiksuota informacija, taip pat išvadą pateikusios specialistės J. B. paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tiek pačios kaltinamosios J. L., tiek nukentėjusiojo I. L., liudytojų H. P., A. Z., V. T., E. B. parodymai patvirtina, kad 2016-09-02, apie 9.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus r., virtuvėje J. L. sutuoktiniui I. L. peiliu buvo padaryta viena durtinė-pjautinė dešinės pilvo pusės žaizda su plonosios žarnos pažeidimu, kuri pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą įvertinta kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad I. L. buvo sužalotas peiliu, kurį sužalojimo padarymo metu savo rankose laikė kaltinamoji J. L., tuo metu buvusi neblaivi. Abejonių dėl šių faktinių aplinkybių teismui nekilo, jos iš esmės nėra ginčijamos, tad teismas, detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis.

Sprendžiant, ar minėtas sužalojimas buvo padarytas konflikto metu kaltais tyčiniais J. L. veiksmais, kaip jai inkriminuojama kaltinamajame akte, teismas, visų pirma, vadovavosi liudytojo A. Z. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas A. Z. teismui patvirtino, kad prieš sužalojimą tarp I. L. ir J. L. vyko tarpusavio aiškinimasis dėl to, kad I. L. nenakvojo namuose, buvo geriamas alkoholis. Liudytojas buvo toje pačioje virtuvėje, stovėjo atsisukęs nugara į stalą ir prie jo sėdinčius asmenis, pjaustė maistą. Išgirdo aiktelėjimą, po kurio stojo tyla. Jam atsisukus pamatė sutrikusius šeimininkus, prie stalo sėdinčiam I. L. iš krūtinės srities bėgo nešvarumai, o J. L. laikė rankoje peilį. Po to ji peilį numetė ir neužilgo pasakė, kad ar dabar I. L. supranta, kaip ją skaudina. Nors iš šio liudytojo parodymų seka, kad paties dūrio peiliu momento jis nematė, tačiau į įvykio vietos pusę jis atsisuko iš karto po aiktelėjimo, vis dar matė kaltinamosios rankose peilį, girdėjo jos ištartus žodžius, ir ši jo apibūdinta situacija, J. L. ištartų žodžių turinys leidžia spręsti, kad jos dūris peiliu I. L. į pilvo sritį buvo tyčinis, spontaniškas, įtakotas kilusio nesutarimo su vyru bei nuoskaudos. Teismas atsižvelgia, kad liudytojas A. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 89), teigė, kad incidento metu buvo prigulęs kitame kambaryje, kas prieštarauja jo teiginiams teisme. Tačiau įvertinus tiek liudytojo pateiktą tokio neatitikimo paaiškinimą, tiek tai, kad teismui liudytojas A. Z. įvykį nupasakojo itin detaliai, pakankamai kategoriškai, jis tiksliai nurodė vietas, kuriose įvykio metu sėdėjo tiek nukentėjęs, tiek kaltinamoji, tiek liudytoja H. P., nurodė, ką jie tuo metu veikė, kas atitinka jų pačių teiginius bei negalėjo būti žinoma liudytojui A. Z. jam nesant toje pačioje patalpoje įvykio metu, teismui abejonių dėl teisiamojo posėdžio metu šio liudytojo duotų parodymų patikimumo nekilo. Tokią teismo išvadą sustiprino ir tai, kad liudytojo A. Z. parodymus teisme patvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš Bendrosios pagalbos centro byloje pateiktų garso įrašų matyti, kad būtent liudytojas A. Z. kvietė pagalbą iš karto po incidento, nurodė operatorei esmines jo aplinkybes. Liudytojas policijos pareigūnas E. B., kuris incidento metu įvykio vietoje nebuvo, tačiau atvyko į ją praėjus neilgam laiko tarpui, bendravo su jo dalyviais, patvirtino teismui, kad J. L. iš karto po įvykio nurodė, kad norėjo pagąsdinti vyrą I. L. peiliu, nes jis negrįžo namo, rodė kaip tai padarė – laikydama rankoje peilį smūgiavo į priekį nuo savęs. Kad J. L. tokiu būdu norėjo pagąsdinti vyrą, liudytojui patvirtino ir įvykio vietoje buvusi liudytoja H. P.. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojo teigimu J. L. kalbėjo rusiškai ir lenkiškai, o jis šių kalbų nemoka, tačiau jos paaiškinimus jam išvertė šalia buvusi moteris. Kad liudytojas suprato kaltinamosios jam išsakytus teiginius patvirtina ir jo parodymų turinys, ir tai, kad savo paaiškinimus J. L. papildė ir vizualiai pademonstruodama atliktą judesį ranka. Kartu buvęs kitas policijos pareigūnas liudytojas V. T. taip pat patvirtino teismui, kad J. L. įvykio vietoje nurodė norėjusi pagąsdinti vyrą, nes šis išeidavo iš namų, dėl to ji buvo supykusi, kilo konfliktas, ji švaistėsi peiliu, todėl įvyko tokios pasekmės. Visi šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, prisiekę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių būti pagrindu jiems apkalbėti J. L.. Su kaltinamąja jų nesieja jokie giminystės, draugystės ar panašūs artimi santykiai. Jų parodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas šią įrodymų grupę vertina kaip patikimą ir ja vadovaujasi nustatydamas faktines įvykio aplinkybes.

Tuo tarpu kaltinamoji J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad konflikto tarp jos ir sutuoktinio nebuvo, kad vyro sužalojimas įvyko atsitiktinai, galimai dėl jos neatsargumo, nes I. L. priėjo prie jos, sėdinčios vežimėlyje, apkabino ją iš nugaros, norėjo pasilenkęs kažką pasakyti į ausį, po ko ji, norėdama, kad šis nueitų nuo jos, mostelėjo dešine ranka atgal per savo dešinį petį, o toje rankoje laikė peilį, kuriuo tuo metu pjaustė dešrą. Niekas nesuprato, kad I. L. sužalotas, tai pastebėjo po kurio laiko. Vertindamas šiuos kaltinamosios paaiškinimus teismas atsižvelgė į tai, kad, nors iš įvykio vietos buvo paimti du peiliai, tačiau biologinių pėdsakų ant jų nerasta, įvykio dalyviai negalėjo nurodyti, kuriuo konkrečiai peiliu buvo padarytas sužalojimas, tad proceso metu konkretus sužalojimo padarymo įrankis nebuvo identifikuotas. Be to, I. L. padaryta žala detaliai aprašyta nebuvo, jis pats neapžiūrėtas, žaizda užgijusi, tad specialistas negalėjo konkretizuoti sužalojimo padarymo mechanizmo, gylio, geležtės krypties, jos ašmenų padėties. Specialistė, įvertinusi nukentėjusiojo kūno struktūrą bei tai, koks vidaus organas buvo sužalotas, tik nurodė, kad žaizdos gylis galėjo būti apie 5 cm. Tad esant tokiems duomenimis itin svarbu įvertinti, kiek kaltinamosios iškeltą įvykių versiją patvirtina ar paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis I. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad konflikto su žmona nebuvo, kaip buvo sužalotas jis negalėjo nurodyti, teigė, kad buvo priėjęs prie dešrą pjausčiusios žmonos, pasilenkęs ją apkabino iš nugaros, po ko ji liepė jam atsisėsti, ką jis ir padarė. Nukentėjusysis teismui tvirtino, kad iš J. L. pusės jokio veiksmo, mostelėjimo ranka nebuvo, kad galimai jis pats galėjo susižaloti, kai būdamas neblaivus buvo užkritęs ant žmonos. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad jam priėjus prie žmonos, ši rankoje laikė peilį ir staiga juo užsimojo link jo, netyčia pataikė peiliu į pilvo sritį (t. 1, b. l. 36-37, 39-40, 44-49). Liudytoja H. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konflikto tarp L. nebuvo, jie trise sėdėjo virtuvėje prie stalo, gėrė alkoholį, J. L. peiliu pjaustė dešrą, po to ji (H. P.) išėjo į kitą kambarį, kur buvo apie 20 minučių, o grįžusi matė sėdintį brolį I. L., kaltinamoji pastebėjo pas jį raudoną dėmę. Paties kontakto su peiliu liudytoja nematė. Tuo tarpu apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 87) liudytoja H. P. nurodė, kad prieš pat įvykį tarp J. L. ir I. L. vyko konfliktas, I. L. šaukdamas pavadino žmoną necenzūriniais, liudytojos konkrečiai įvardytais žodžiais, o ši šaukė jai pasiimti brolį į Molėtus, liudytoja juos ramino, po ko pastebėjo, kad brolio marškiniai kruvini. Įvertinus šių asmenų ir kaltinamosios parodymus teismas sprendžia, kad nukentėjusysis I. L. ir liudytoja H. P. įvykio aplinkybes nurodo nenuosekliai, parodymai dėl to, ar tarp L. prieš incidentą buvo kilęs konfliktas, taip pat dėl kokių veiksmų buvo padaryti sužalojimai, nesutampa. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusįjį bei liudytoją H. P. su kaltinamąja sieja artimi tarpusavio giminystės-svainystės ryšiai, kas, įvertinus minėtus prieštaravimus, papildomai kelia abejones dėl šių asmenų parodymų objektyvumo. Teismas vertina ir tai, kiek jų nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Aukščiau įvardytiems patikimiems įrodymams (liudytojų A. Z., V. T., E. B. parodymai) jie prieštarauja. Be to, jų parodymai neatitinka ir įvykio vietoje fiksuotų duomenų. Visi trys minėti asmenys tvirtino, kad prieš incidentą J. L. rankoje laikomu peiliu pjaustė virtą dešrą. H. P. nurodė, kad dešros buvo supjaustyta gan didelis kiekis - apie 800 gr. Dešros pjaustymo aplinkybė pateisintų peilio buvimą kaltinamosios rankose ir paremtų J. L. keltą versiją dėl netyčinės jos kaltės, tačiau, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotų duomenų (t. 1, b. l. 12-17), supjaustytos dešros ant virtuvės stalo rasta nebuvo. Kaltinamoji J. L. ir liudytoja H. P. teigė, kad galimai dešrą suėdė šuo, nes yra buvę atvejų, kuomet jis buvo užlipęs ant stalo ir suėdęs maistą. Tačiau šią prielaidą paneigia kiti surinkti įrodymai. Šuns buvimo virtuvėje nepatvirtino nei vienas iš ten buvusių asmenų, o atvykę policijos pareigūnai nurodė saugoję įvykio vietą, joje niekas nekito. Remdamasis šiais argumentais teismas sprendžia, kad minėtų asmenų parodymai nesutampa tarpusavyje, nepatvirtina vienas kito, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas jų nevertina kaip patikimų ir jais nesivadovauja.

Apibendrindamas išsakytus argumentus bei vadovaudamasis aukščiau minėtais patikimais įrodymais teismas pripažįsta įrodytomis kaltinimo faktines aplinkybes, kad J. L. asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė sutuoktiniui I. L. į pilvą, taip sunkiai sutrikdydama jo sveikatą. J. L. veikė spontaniškai, suvokdama savo veikos ir galimų padarinių pavojingumą kito asmens sveikatai ir to norėdama. Kilę padariniai su nustatytais jos veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Kadangi tokiu būdu buvo tyčia sunkiai sutrikdyta J. L. šeimos nario, o būtent sutuoktinio sveikata, nustatyta kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienos rūšies bausmės skyrimo galimybė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji J. L. padarė labai sunkią (BK 11 straipsnio 6 dalis), tyčinę, smurtinę, baigtą nusikalstamą veiką, kuria buvo sunkiai sutrikdyta kaltininkės sutuoktinio sveikata. J. L. tyčia nebuvo iš anksto suplanuota, ji veikė spontaniškai, supykusi kilusio konflikto metu. Tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiajam padarytos vienos durtinės-pjautinės žaizdos pilvo srityje gijimas truko itin neilgą laiko tarpą ir buvo sėkmingas. Nukentėjusysis I. L. jokių pretenzijų kaltinamajai neturi, jie yra susitaikę, toliau gyvena ir ketina gyventi kartu.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos kaltininkės veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas atsižvelgė ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę. J. L. yra 65 metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, pensininkė, gauna 260 € dydžio pensiją, niekur nedirba. Teismas atsižvelgia ir į J. L. sveikatos būklės duomenis, nurodytus 2016-06-30 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte, kuris patvirtina, kad J. L. be kita ko turi judėjimo negalią dėl atliktos dešinės kojos amputacijos per šlaunį, šiuo metu protezavimas negalimas (t. 1, b. l. 116-118, 128, 132). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuota ir negydyta. Vilniaus rajono Centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centre registruota, specialisto išvadoje Nr. 89TPK-167/2017 nurodyta, kad J. L. praeityje buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija, tačiau nuo 2014 m. duomenų apie psichikos būsenos pablogėjimą ar psichikos sutrikimo atsinaujinimą nėra. Taip pat pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. L. sirgtų silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 120, 121, 124).

Įvertinęs visumą minėtų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju net ir mažiausios, tai yra 2 metų realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas būtų aiškiai neteisingas. BK 75 straipsnio 1 dalis, kurios taikymą siūlė prokuroras savo baigiamojoje kalboje, eliminuoja galimybę taikyti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą padarius labai sunkų nusikaltimą. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytos sąlygos, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau šiuo atveju pagrindo taikyti šią normą nėra. Tačiau teismas sprendžia, kad aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, kaltininkės asmenybės pavojingumą, visuma leidžia teismui spręsti, kad įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijose, todėl, vadovaujantis teisingumo principu, yra pagrindas kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, o būtent laisvės apribojimą maksimaliam terminui su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktuose. Šios rūšies ir dydžio bausmė būtų teisinga ir atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį.

Kaltinamajai J. L. kardomoji priemonė paskirta nebuvo. Pagrindo ją skirti iki bausmės vykdymo pradžios nėra.

Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1632,24 € žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo I. L. gydymo, atlyginimo (t. 1, b. l. 76-77). Kaltinamoji teigė negalinti nurodyti savo pozicijos dėl ieškinio, nes neturi pinigų, gauna 260 eurų pensiją, tad iš jos ir gali būti atskaitoma. Civilinio ieškovo nurodoma turtinė žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atsirado dėl nukentėjusiajam I. L. taikyto gydymo. Prašomą sumą pagrindžia suteiktų gydymo paslaugų apskaitos duomenys (t. 1, b. l. 78), tad reikalavimas yra pagrįstas, jis tenkintinas, prašoma suma priteistina iš kaltininkės J. L. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Įvykio vietoje paimti du virtuviniai peiliai, taip pat I. L. pateikti vyriški marškiniai po apžiūros perduoti saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, esančiai Buivydiškių 19, Vilniuje (t. 1, b. l. 22, 23), yra menkaverčiai daiktai, prašymo juos grąžinti byloje pateikta nebuvo, todėl jie nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti du metus laisvės apribojimo, įpareigojant pirmus devynis mėnesius nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per pirmus vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą.

J. L. iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jos naudai iš J. L. 1632,24 € turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, o būtent du virtuvinius peilius bei vyriškus marškinius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.