Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-15 · Civilinė byla Nr. 2A-339-227/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-15
Bylos Nr.
2A-339-227/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
G. K.
Išvadą teikia
Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-339-227/2010.

Česlovas Kulikauskas Procesinio sprendimo kategorija:(S)78.2.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 15 d.

Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-830/2010 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei J. K., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. K. 2009-11-27 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2006-11-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-891-753/2006 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, sumažinat ieškovo G. K. teikiamą sūnui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo 350 Lt iki 200 Lt dydžio per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja skiriant atsakovę J. K.. Ieškovas nurodė, kad gaudavo normalų atlyginimą ir buvo pajėgus mokėti sutartyje nurodytą išlaikymą sūnui, bet šiuo metu iš esmės pasikeitė aplinkybės: jo uždarbis R. M. IĮ „Signalita“ yra ženkliai sumažėjęs, o mokant sūnui nustatyto dydžio išlaikymą (po 350 Lt į mėnesį), jam pačiam neužtenka lėšų pragyvenimui ir kitiems poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2010-02-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punkto dalį dėl ieškovo išlaikymo teikimo sūnui J. K. ir nustatė, kad G. K. įsipareigoja teikti sūnui J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2010-02-10, iki sūnaus pilnametystės. Teismas proporcingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį nustatė, kad G. K. įmonė likviduota savininko sprendimu ir 2008-04-07 išregistruota. 2009-12-16 Susitarimu dėl darbo santykių nutraukimo G. K. šalių susitarimu atleistas iš R. M. IĮ „Signalita“, jis nuo 2009-12-22 registruotas darbo biržoje. Ieškovo įsiskolinimas J. K. vaiko išlaikymui 2009-12-31 sudarė 164,32 Lt. G. K. 2009-07-21 sutiko, kad sūnus J. K. gyventų su motina Norvegijoje (sutikimas paliudytas notariškai). 2010-01-08 Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad G. K. nustatyta epilepsija, generalizuoti priepuoliai. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovas neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje, VĮ ,,REGITRA“ duomenų bazėje G. K. vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovo banko sąskaitos likutis 2010-02-01 sudarė 0,34 Lt. Teismas taip pat įvertino atsakovės turtinę padėtį ir nustatė, kad VĮ Registrų centro duomenimis J. K. neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikoje, VĮ ,,REGITRA“ duomenų bazėje J. K. vardu yra dvi registruotos transporto priemonės: nuo 2007-04-24 registruotas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m., ir nuo 2009-06-05 registruotas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m.

Teismas nustatė, kad atsakovas yra bedarbis, serga epilepsija, jokio turto neturi, duomenų apie nedarbo pašalpos gavimą nėra. Todėl padarė išvadą, kad kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu ieškovo turtinė padėtis buvo blogesnė nei atsakovės, kuri dirba ir gauna pastovias pajamas, turi turto (2 automobilius). Teismas taip pat įvertino šalyje susidariusią ekonominę situaciją, išaugusį nedarbo lygį, kas dalinai riboja ieškovo galimybes susirasti darbą, ir padarė išvadą, jog ieškovas šiuo metu neturi galimybių teikti sūnui išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį, ir sumažino nepilnamečio sūnaus J. K. išlaikymui skirtų piniginių lėšų dydį iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas pagal CPK 93 str. 2 d. proporcingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatydamas iš ieškovo atsakovei priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgė į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, pinigų sumų dydį (priteistinų ir ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą. Teismas sumažino atsakovei priteistinas išlaidas už teisines paslaugas nuo 850 Lt iki 400 Lt, kurias priteisė iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašė Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė – apeliantė nurodė, kad ieškovas privalo laikytis Biržų rajono apylinkės teismo 2006-11-03 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktu ieškovas įsipareigojo teikti sūnui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Lt., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2006-09-18 iki sūnaus pilnametystės. Priešingu atveju, atsakovė nebūtų sutikusi nutraukti santuoką bendru sutarimu be papildomų garantijų. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis civilinėje Nr. 3K-3-173/2004). Atsakovė nurodė, kad jai vienai išlaikyti sūnų sunku, tenka nuomotis butą, nes nuosavo būsto nėra įsigijusi. Vaiko teisė į gyvenamąjį būstą įtvirtina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Sūnaus J. poreikiai, jam augant, vis didėja. CK 3.155 str. 2 d. įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į vaikų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 770-840 litų: vaiko aprangai - 200 Lt į mėnesį; vaiko maistui - 400-450 Lt į mėnesį, vitaminai - 20-30 Lt į mėnesį; vaiko higienos priemonėms - apie 50-60 Lt į mėnesį; kitoms būtinoms vaiko reikmėms- 100-150 Lt į mėnesį. CK 6.461 str. 2 d. numatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, t.y. 800 Lt šiuo metu. Šis kriterijus taikomas ir dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad teismas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas vaikų išlaikymo klausimas, teismas turi atsižvelgti į CPK XIX skyriuje numatytus Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir vadovautis CPK 376 str. Šiuo atveju pagrindas tenkinti ieškinį yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str. 1 d.). Ieškovas nurodė, kad jo uždarbis R. M. IĮ „Signalita“ ženkliai sumažėjo, bet pagal 2009-11-06 pažymą nenustatyta aplinkybė, kad nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. ieškovo darbo užmokestis būtų iš esmės pasikeitęs. Todėl akivaizdu, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo (CPK 178 str.), kas sudaro pagrindą jo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškiniu ieškovas bandė išvengti savo prievolės išlaikyti sūnų vykdymo ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Biržų rajono apylinkės teismo 2010-02-10 sprendime nesiremiama Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika, taikytina šioje byloje: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008, LAT 2004-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004. Remiantis šia teismų praktika, ieškovo reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra aiškiai nepagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Biržų rajono apylinkės teismo 2010-02-10 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad apeliaciniame skunde neįvertinti byloje surinkti įrodymai ir tik vienpusiškai traktuojamos teisės normos ir teismų praktika. Ieškovė savo skunde nevertino aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje ir negavęs bedarbio pašalpos, jam diagnozuotas susirgimas epilepsija, kas apsunkina naujo darbo susiradimo galimybes, esant dabartiniai ekonominiai situacijai šalyje. Atsakovė nurodė, kad jai sunku vienai išlaikyti vaiką, nors ieškovas visą laiką teikė vaikui išlaikymą, atsakovė dirba užsienyje, bet teismui nenurodė savo gaunamų pajamų dydžio. Atsakovė nurodė, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalų mėnesinį atlyginimą (LAT 2004-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010-02-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 konstatavo, kad aukščiau nurodytas kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama pagal faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, turi būti įvertintas pagal objektyvius kriterijus asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį. Ieškovas nurodė, kad nors stengiasi susirasti darbą, bet tai didžiąja dalimi apsprendžia objektyvūs veiksniai: sveikata, ekonominė situacija ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu(CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą tenka tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims. Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis). Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą po išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl jo dydžio sumažinimo. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pablogėjimas, jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str.2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Ieškovas kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo 5 metų amžiaus sūnui(gimęs (duomenys neskelbtini)) nuo 350Lt/mėn iki 200Lt/mėn periodinių išmokų , ieškinyje ir pateiktais dokumentais įrodinėjo, jog po šalių susitarimu nustatyto ir teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo dydžio po 350Lt/mėn iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis- pablogėjo: jis susirgo, tapo bedarbiu, individuali įmonė išregistruota, nekilnojamojo ir kito registruotino turto, piniginių lėšų, neturi, turi skolą išlaikymo. Biržų rajono apylinkės teismas įvertino ieškovo dabartinę turtinę padėtį ir, palyginęs su jo turtine padėtimi buvusia išlaikymo priteisimo metu- 2006-11-03, padarė pagrįstą išvadą, jog jo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė- pablogėjo. Kadangi šiuo metu jis neišgali teikti po 350Lt/mėn vaiko išlaikymui, tai išlaikymo dydį sumažino iki 250Lt. Kolegija su šia išvada pilnai sutinka.

Apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nors nenurodo, kokį būtent sprendimą priimti, tačiau iš skundo motyvų spręstina, jog prašo ieškinį atmesti. Taip nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigdama, jog teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų, bei tvirtindama, jog ieškovo uždarbis nuo 2008m. lapkričio iki 2009 m. gruodžio mėnesio R. M. įmonėje “Signalita“ nepakito, pati nevertina ieškovo nurodytų aplinkybių, pagrįstų įrodymais. Taip ji nevertino ir nepasisakė dėl 2009m. gruodžio 16 Susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo, Biržų darbo biržos 2010-01-08 Pažymos Nr.7, 2010-01-08 išrašo iš medicininių dokumentų, VĮ Registrų centro pažymos Dėl juridinio asmens išregistravimo. Iš šių dokumentų matyti, kad ieškovui 2009-08-28 nustatyta diagnozė: epilepsija, generalizuoti priepuoliai, G. K. šalių susitarimu 2009-12-16 buvo atleistas iš darbo, 2009-12-22 registruotas darbo biržoje ir jam suteiktas bedarbio statusas, o jo vardu registruota individuali įmonė(G. K. individuali įmonė, įmonės kodas 3(duomenys neskelbtini)) likviduota savininko sprendimu ir iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išregistruota 2008-04-07. Taigi, lyginant jo turtinę padėtį, buvusią išlaikymo priteisimo metu: turėjo pastovų uždarbį, individualią įmonę, bei gerą sveikatą, o iš to galėjimą dirbti ir užsidirbti, aiškiai matyti, kad ieškovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo ir jis neišgali teikti po 350Lt/mėn. vaiko išlaikymui. Be to, ieškovo sunkią turtinę padėtį dalinai pagrindžia ir ta aplinkybė, jog jam suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Biržų rajono apylinkės teismas taip pat įvertino šalies ekonominę situaciją, išaugusią bedarbystę ir galimybę ieškovui susirasti darbo kuomet jam diagnozuota sunki liga.

Byloje nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruoti du automobiliai. Atsakovė nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas. Atsiliepime į ieškinį ji nurodo, jog būtinos išlaidos vaikui per mėnesį sudaro 770 -840Lt. Pagal tai sprendžiant atsakovei tektų pareiga teikti didesnio dydžio išlaikymą, nei priteista iš ieškovo. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių -jam 5 metai, nesant duomenų, jog jam būtų reikalinga speciali priežiūra , ar papildomos išlaidos, kolegija sprendžia, jog ieškovui teikiant išlaikymą po 250t/mėn, o atsakovei didesnę dalį, bus patenkinti nepilnamečio vaiko būtini poreikiai. Biržų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą tinkamai taikydamas materialines ir procesinės teisės normas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Šis sprendimas neprieštarauja Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai, nustatančiai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau turi būti nustatytas išlaikymo dydis, kuris patenkintų būtinus vaiko poreikius. Apeliantės nurodyta Aukščiausiojo teismo 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, nustatanti, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalų mėnesinį atlyginimą , šioje byloje negali būti taikoma, nes iš esmės skiriasi bylų aplinkybės . Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010-02-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 konstatavo, kad aukščiau nurodytas kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Todėl iš esmės pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai- arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsakovė įgys teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str.1d.1p). Iš pralaimėjusios šalies priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 93 str, 88 str.1d.3p).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą nepakeistą .

Priteisti iš J. K. , a. k (duomenys neskelbtini) 7Lt(septynis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Jankauskaitė