Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-09 · Civilinė byla Nr. 2-1259-157/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
2-1259-157/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
N. B.
Kreditorius
A. T., D. Č.
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1259-157/2015Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5; 110.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. ir suinteresuoto asmens N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties dalies, kuria patenkinti kreditorių A. T. ir D. Č. prašymai dėl atsakovo bankrutavusios V. B. individualios įmonės „Silava“ kreditorių sąrašo patikslinimo ir notaro depozitinėje sąskaitoje esančių, jiems priklausančių lėšų arešto.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovui V. B. individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Silava“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotas“; teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, tarp jų – ir trečiosios eilės 56 486 Lt A. T. reikalavimas; teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorius A. T. 2015 m. kovo 19 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorių sąrašo tikslinimo, kuriuo prašė jau patvirtintą jo finansinį reikalavimą padidinti iki 22 290,91 Eur (76 962,91 Lt), nes pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą yra paskaičiuota 4 039 Eur procesinių palūkanų už laikotarpį nuo minėto sprendimo priėmimo iki IĮ „Silava“ bankroto bylos iškėlimo.

Bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ kreditorė D. Č. 2015 m. liepos 7 d. pateikė teismui prašymą dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą su 17 735,53 Lt, 20 267,90 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad antstolių kontoroje buvo vykdytas minėtų lėšų išieškojimas, vykdomieji raštai persiųsti į bankroto bylą. Kreditorė teigė, kad atlikti visi reikalingi veiksmai, siekiant ją įtraukti į įmonės kreditorių sąrašą, o terminas šiam reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbios priežasties, dėl to atnaujintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bankrutavusios IĮ „Silava“ administratorius UAB „Bankrotas“ prašė iki šių klausimų išsprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti N. B. ir V. B. priklausančius 30 505,24 Eur, esančius notaro depozitinėje sąskaitoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi nutarė į BIĮ „Silava“ kreditorių trečios eilės sąrašą įtraukti kreditorę D. Č. su 11 006,55 Eur (38 003,42 Lt) dydžio finansiniu reikalavimu; patvirtinti patikslintą trečios eilės kreditoriaus A. T. 22 290,91 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir iki šios nutarties įsiteisėjimo areštuoti N. B. ir V. B. priklausančius 30 505,24 Eur, esančius notaro depozitinėje sąskaitoje.

Teismas atnaujino D. Č. praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti motyvuodamas tuo, kad byloje pateikti antstolio vykdomieji dokumentai dėl šios kreditorės finansinio reikalavimo, iš kurių matyti, jog jis yra pagrįstas; kad kreditorė savo valią dėl minėto reikalavimo išieškojimo jau kartą išreiškė pateikdama antstoliui vykdyti vykdomuosius raštus. Teismas netenkino jos reikalavimo dalyje dėl procesinių palūkanų, nes jos paskaičiuotos po bankroto bylos IĮ „Silava“ iškėlimo, likusią 11 006,55 Eur (38 003,43 Lt) D. Č. kreditorinio reikalavimo dalį patvirtino.

Teismas taip pat patvirtino patikslintą 22 290,91 Eur kreditoriaus A. T. finansinį reikalavimą nustatęs, kad jis yra pagrįstas, o palūkanos paskaičiuotos iki IĮ „Silava“ bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, siekdamas apsaugoti minėtų kreditorių interesus, patenkino administratoriaus prašymą ir iki šios nutarties įsiteisėjimo areštavo N. B. ir V. B. priklausančius 30 505,24 Eur, esančius notaro depozitinėje sąskaitoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde N. B. ir V. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria į trečios eilės kreditorių sąrašą buvo įtrauktas kreditorės D. Č. 11 006,55 Eur dydžio finansinis reikalavimas; patikslintas trečios eilės kreditoriaus A. T. 22 290,91 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir iki šios nutarties įsiteisėjimo areštuoti N. B. priklausantys 30 505,24 Eur, esantys notaro depozitinėje sąskaitoje. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Atsiliepimas

1. Teismas pažeidė apeliantų teisę į teisminę gynybą, neteisėtai išnagrinėjo prašymus rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apeliantams apie teismui pateiktus A. T., D. Č. prašymus, bankroto administratoriaus atsiliepimą ir prašymą dėl lėšų arešto. Tokiu būdu iš jų buvo atimta galimybė pateikti paaiškinimus ir argumentus šioje byloje.

2. Teismas pažeidė apeliantų teisėtus lūkesčius, nes areštavo 30 505,24 Eur dydžio sumą, kuri yra gyvybiškai svarbi tenkinti apeliantų ir jų nepilnamečių vaikų interesus. Pardavus vienintelį šeimos būstą ši suma kreditorių susirinkimo pritarimu buvo palikta juridinio asmens dalyviams jų poreikiams, ją buvo ketinama panaudoti būsto nuomai. Be to, skundžiama nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 15 045,55 Eur, todėl neaišku, kokiu pagrindu taikomas areštas visai 30 505,24 Eur sumai.

Šalies argumentai

3. Teismas neatsižvelgė, kad šioje byloje turėtų būti taikomos CK teisės normos ir teismų praktika dėl sutuoktinių prievolių. Šioje byloje N. B. pateikė V. B. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir šis faktas yra svarbus nagrinėjant bankroto bylą.

4. Teismas netinkamai įvertino A. T. kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, nes iš jo pateikto Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-861-734/2007, kuriuo jam iš atsakovo IĮ ,,Silava“ priteista 56 486 Lt, matyti, kad jis nereikalavo priteisti procesines palūkanas, todėl toks naujas reikalavimas bankroto byloje negali būti tvirtinamas.

5. Teismas be pagrindo atnaujino terminą D. Č. kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Antstolė vykdomąjį raštą priėmė 2011-02-17, bankroto administratorius D. Č. apie jos teisę pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje informavo 2013-10-25 raštu, nepaisant to, iki 2015-04-07 ji nesiėmė jokių veiksmų šiuo klausimu. Kadangi antstolė neperdavė vykdomosios bylos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o bankroto administratorius nesiėmė priemonių nustatyti jos finansinio reikalavimo dydžio, jiems ir tenka pareiga atlyginti su tuo susijusią žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepime D. Č. prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

1. Teismo išvada dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo atitinka ĮBĮ reguliavimą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje bei vyraujančią teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-207/2008).

2. Teismas pagrįstai taikė 30 505,24 Eur lėšų areštą, nes įmonės savininko turtas patenka į turto masę, iš kurios tenkinami individualios įmonės kreditorių reikalavimai. Ši individuali įmonė buvo šeimos verslas, todėl N. B. yra solidari bendraskolininkė kartu su sutuoktiniu V. B.

Atsiliepime A. T. prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, priteiti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, neturi pareigos tikslindamas kreditorių sąrašą kiekvieną kartą pranešti apie tai visiems su bankroto byla susijusiems asmenims.

2. Kreditorių reikalavimų patikslinimai pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį yra galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

3. CK 6.37 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundžiama nutartis papildo priimtą sprendimą, kuris nebuvo įvykdytas.

Atsiliepime bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ nurodo, kad skundžiama nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai nepažeidžia kitų kreditorių ir bankrutavusio įmonės interesų, nes jie gali būti tenkinami iš notaro depozitinėje sąskaitoje jiems apeliantams deponuotų lėšų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui išspręsti, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir įtraukęs į trečios eilės bankrutuojančios IĮ ,,Silava“ kreditorių sąrašą kreditorę D. Č. su 11 006,55 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, patvirtinęs patikslintą trečiosios eilės kreditoriaus A. T. 22 290,91 Eur dydžio finansinį reikalavimą, – priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvadų teisingumo (CPK 185 str.).

Dėl skundo argumentų, susijusių su kreditorės D. Č. reikalavimu

Kaip minėta, apeliantai nesutikdami su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria į BIĮ „Silava“ kreditorių trečiosios eilės sąrašą įtrauktas ir 11 006,55 Eur dydžio kreditorės D. Č. reikalavimas, nurodo, kad vykdomąjį raštą antstolė priėmė 2011-02-17, tačiau vykdomosios bylos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui neperdavė, bankroto administratorius D. Č. apie jos teisę pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje informavo 2013-10-25, raštu, tačiau iki 2015-04-07 ji nesiėmė jokių veiksmų šiuo klausimu, todėl teismas nepagrįstai atnaujino terminą reikalavimui pareikšti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus (CPK 178 str.).

Kaip minėta, atsakovui IĮ „Silava“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-03-24. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalį antstolis įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės ir praneša apie tai turto saugotojui bei ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolių kontora, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolis vykdomąjį dokumentą – 2011-02-10 išduotą vykdomąjį įrašą, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2013-06-16 (9 t. 115, 184 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į kreditorių sąrašą kreditorius gali būti įtrauktas pagal antstolio pateiktus vykdomuosius dokumentus, atskirai nepareiškęs savo finansinio reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207/2008; 2007 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-341/2007).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas teisingai sprendė, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui kreditorės D. Č. 2015-04-07 papildomai pareikštas atskiras prašymas dėl jos reikalavimo patvirtinimo, yra pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, todėl įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes, praleistą terminą reikalavimams pareikšti atnaujino ir jį patenkino. Tuo tarpu apeliantai iš esmės nepateikė jokių argumentų, paneigiančių minėtos teismo išvados pagrįstumą (CPK 178 str.).

Todėl esant tokioms aplinkybėms, kai pagal minėtą teismų praktiką į kreditorių sąrašą kreditorius gali būti įtrauktas vien tik pagal antstolio pateiktus vykdomuosius dokumentus, apeliantų atskirojo skundo teiginiai, kad teismas be pagrindo patvirtino kreditorės D. Č. finansinį reikalavimą, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 str.).

Dėl skundo argumentų, susijusių su A. T. reikalavimu

Apeliantai taip pat nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria patvirtintas patikslintas trečiosios eilės kreditoriaus A. T. 22 290,91 Eur dydžio finansinis reikalavimas BIĮ „Silava“ kreditorių sąraše, nes jis tokio reikalavimo dėl minėtų palūkanų priteisimo nebuvo pareiškęs civilinėje byloje Nr. 2-861-734/2007.

Kaip minėta, teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino BIĮ „Silava“ kreditorių reikalavimus, tarp jų – ir kreditoriaus A. T. trečiosios eilės 56 486 Lt reikalavimą, grindžiamą Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-861-734/20, kuriuo buvo patenkintas jo ieškinys atsakovui IĮ „Silava“ dėl priteisimo lėšų, kurias atsakovas gavo kaip avansą pagal 2004-07-13 rangos sutartį, tačiau sutartų darbų neatliko.

Iš tiesų, apeliantai teisingai nurodo, kad minėtoje byloje kreditorius nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tačiau, kaip žinoma, skolininkui BIĮ „Silava“ neįvykdžius prievolės ir nesumokėjus Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimu priteistų lėšų, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kreditorius A. T. įgijo naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo prievolės neįvykdymo, nes skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi jo pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.).

Tokiu atveju, kaip yra ne kartą nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai, kad kreditorius nebuvo byloje pareiškęs reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, nereiškia, kad jam gali būti užkirstas kelias reikalauti atlyginti jam visus nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo tęstinio prievolės pažeidimo, tai yra dėl atsakovo neteisėto naudojimosi pinigais, kuriuos jis privalėjo sumokėti ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.). Todėl teismas teisingai sprendė, kad kreditorius šiuo atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti priteistą nuostolių atlyginimą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus laiku negrąžinus skolos, kurie iš esmės yra traktuojami kaip kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210 str., 6.261 str., CPK 185 str.).

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog BIĮ „Silava“ neįvykdė Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimo, teismas turėjo pagrindą išvadai, kad šio kreditoriaus reikalavimas dėl palūkanų, skaičiuojamų nuo šiuo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo minėtos civilinės bylos iškėlimo iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo patvirtinimo, yra pagrįstas (CPK 185 str.).

Dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo rašytinio proceso tvarka

Kaip minėta, apeliantai, nesutikdami su skundžiama teismo nutartimi, teigia, kad teismas be pagrindo kreditorių D. Č. ir A. T. prašymus išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, jiems nepranešęs ir nesudaręs galimybės pasisakyti dėl šių asmenų pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

Iš tiesų, apeliantai teisingai nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas bankroto procese yra svarbu užtikrinti viešąjį interesą, o bankroto procedūros turi būti griežtai vykdomos laikantis jame nustatytų taisyklių, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų. Apeliantai taip pat pagrįstai teigia, kad teismas gali kreditorinius reikalavimus patvirtinti žodinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bendrąją ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą taisyklę nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka, o suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas ir žodinis bylos nagrinėjimas. Šio straipsnio toje pačioje dalyje nurodyta, kad administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

Šiuo klausimu taip pat pažymėtina tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui / nutarčiai panaikinti tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kaip matyti iš bylos duomenų, administratorius sutiko su A. T. prašymu dėl jo reikalavimų patikslinimo, jo neginčijo ir jokių pretenzijų nei dėl jo pagrįstumo, nei dėl jo dydžio nereiškė. Todėl atsižvelgiant į tai, o taip pat į pirmiau paminėtas ĮBĮ nuostatas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šiuos klausimus išspręsti rašytinio proceso tvarka (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios išvados pagrįstumo nepaneigia tas apeliantų nurodomas argumentas, kad bankroto administratorius buvo nurodęs, jog dėl šių prašymų turėtų pasisakyti ir apeliantai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administratorius atsiliepime į skundą taip pat prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Be to, apeliantai pasinaudojo teisę į apeliaciją, išdėstė savo nesutikimo su šių kreditorių reikalavimais motyvus ir teisėjų kolegija juos įvertino.

Taigi pirmiau šioje nutartyje konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino kreditorės D. Č. ir patikslino A. T. kreditorinius reikalavimus, tai yra teisingai išsprendė nagrinėjamą bylą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantų N. B. ir V. B. skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 263 str., 185 str.).

Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.). Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su netinkamai atliekamomis bankroto administratoriaus pareigomis, vilkinamu bankroto procesu, per maža turto pardavimo kaina etc., nagrinėjama byla dėl sutuoktinių turto padalinimo, – neturi teisinės reikšmės nagrinėjamų klausimų išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, kartu pažymėdama, kad apeliantams neužkirstas kelias inicijuoti šių klausimų svarstymą kreditorių susirinkime, o kreditorių susirinkimo nutarimus skųsti teismui (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, taigi – įsiteisėja, nelikus apeliacijos objekto, teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su joje iki skundžiamos nutarties įsiteisėjimo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (CPK 301 str. 1 d., 185 str.).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

Kaip minėta, apeliantai prašė paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 336 straipsnį atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), sprendžia, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, taigi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėRasa GudžiūnienėKazys Kailiūnas