Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-03-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-720-374/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
e2YT-720-374/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04994-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
G. N., A. N., R. N., O. A., Valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-720-374/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04994-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 9 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,sekretoriaujant L. S., I. G.,dalyvaujant pareiškėjai A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. N., A. N., R. N., O. A., Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. J. teismo prašo: paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos S. N., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2015-11-13.

Pareiškėja nurodo, kad jos motina S. N. mirė 2015-11-13. Pareiškėjos motinos S. N. paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Po jos mirties niekas iš galimų paveldėtojų į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Po pareiškėjos motinos mirties liko butas, esantis Dariaus ir Girėno g. 9-29, Marijampolėje, kuriuo, pareiškėjos teigimu, ji visą laiką naudojasi kaip savo turtu, moka mokesčius, prižiūri ir remontuoja.

Suinteresuotieji asmenys G. N., A. N., R. N., O. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriam iš esmės neprieštarauja, ir prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Liudytojai: A. A. U., N. Š. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, teigė, kad po motinos ir vėliau po tėvo mirties butu rūpinosi pareiškėja A. J..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėja A. J. ir suinteresuotieji asmenys G. N., A. N., R. N., O. A. yra broliai ir seserys, kurių motina S. N. mirė 2015-11-13. Po jos mirties niekas iš galimų paveldėtojų į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Po pareiškėjos motinos mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butu rūpinasi, juo naudojasi ir už jį moka mokesčius pareiškėja A. J.. Šias aplinkybes patvirtina liudytojai A. A. U., N. Š..

Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Nustatymas, ar priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjos S. N. palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti kaip savo turtą: mokėjo mokesčius, naudojosi butu, kai kuriais namų apyvokos daiktais. Iš pridedamų rašytinių įrodymų, matyti, kad po motinos mirties buvo naudojamasi butu, teikiamomis paslaugomis ir už jas apmokama. Pareiškėjos teigimu, butas prižiūrimas, tvarkomas kaip pareiškėjos turtas.

Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai; asmens dokumentai, mirties liudijimas, notaro pažyma, pažyma apie nekilnojamąjį turtą, mokesčių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Iš pareiškėjos priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 92, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 87, 270, 293-295, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. J., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos S. N., a/k (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), mirties 2015-11-13, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos A. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 10,80 Eur teismo pašto išlaidų valstybei

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Rūta Gustienė