Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria nutarta Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302⁵ straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinio skundo dėl nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje turinį ir formą, įsakmiai nurodyta, kad apeliaciniame skunde dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nurodyta: apygardos teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas apeliacinis skundas; skundžiamo apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje ar jo (jos) dalies esmė; nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai; apeliacinį skundą padavusio asmens prašymai.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnyje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Taigi, iš minėtų įstatymo nuostatų seka, kad apeliacinio skundo dalykas, prašymai turi būti suformuluoti aiškiai ir konkrečiai, iš skundo turi būti suprantama, kokio konkretaus rezultato siekia apeliantas, nes apeliaciniame procese galioja taisyklė, jog asmens padėtis negali būti pabloginta labiau, nei to prašoma skunde.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad Institucijos apeliacinis skundas neatitinka reikalavimų, kadangi iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, su kokiomis teismo išvadomis Institucija nesutinka, kokias teismo neištirtas aplinkybes mano tikslinga ištirti tam, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama apylinkės teisme iš naujo, be to, nesutikdama su pažeidėjui paskirta nuobauda, dėl jos nepasisako, o taip pat nenurodo, kokio konkretaus dydžio nuobaudą prašo paskirti, 2014-03-19 nutartimi įpareigojo Instituciją ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus, nustatydamas 10 dienų terminą.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Institucija per teismo nustatytą terminą nepašalino visų minėtoje 2014-03-19 nutartyje nurodytų trūkumų, kadangi nenurodė, kokio konkretaus dydžio nuobaudą apeliacinės instancijos teismas turi paskirti pažeidėjui, pastebi, kad Institucijai, kaip subjektui, turinčiam teisę skirti pažeidėjams administracines nuobaudas už atitinkamus administracinius teisės pažeidimus, yra keliami didesni reikalavimai parengti įstatymų reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus, kadangi jai žinomos administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios teisės normos, jų taikymo tvarka. Šiuo atveju Institucijos apeliaciniame skunde nurodytas prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 nutarimą ir paskirti R. D. administracinę nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose, tai yra skirti baudą nuo 1000 Lt iki 1500 Lt ir atimti teisę vairuoti transporto priemones nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 mėnesių, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra aiškus. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad, visų pirma, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 nutarimu R. D. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą yra paskirta būtent 1000 litų bauda, kaip ir prašoma apeliaciniame skunde (prašoma skirti nuo 1000 litų iki 1500 litų). Antra, apeliantės prašymas skirti pažeidėjui R. D. papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, kaip teisingai pripažinta skundžiamoje nutartyje, nėra konkretus, kadangi šešių mėnesių laikotarpis yra gana didelis (sudaro netgi 1/3 nuobaudos dydžio).

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302⁶ str. 7 d., apeliantei per teismo nustatytą terminą nepašalinus visų apeliacinio skundo trūkumų, pagrįstai nutarė Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti apeliantei.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti Institucijos patikslintą apeliacinį skundą nagrinėti Vilniaus apygardos teisme atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pagal ATPK 302⁶ straipsnį apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.