Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. Ž. ir A. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys A. S., UAB Gotas, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, UAB Baltic Master, UAB TMPV LT, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.

6pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką jų bendru sutikimu. Pareiškėjai nurodė, kad santuoką sudarė 2000 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu susilaukė vaiko, kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Pareiškėjų santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, interesų, nesutarimų tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo klausimais. Pareiškėjai santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda.

8Suinteresuotas asmuo UAB Baltic Master pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytam prievolės vykdymo būdui, t. y. kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui liktų pareiškėjo asmenine prievole, neprieštarauja.

10Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir nustatyti, kad prievolė jam pripažįstama solidaria abiejų pareiškėjų prievole. Atsiliepime nurodė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje 2-401-465/2019 matyti, jog kreditorius skolino lėšas, kurios buvo panaudotos bendriems poreikiams tenkinti. Nėra jokių įrodymų, kad lėšos buvo panaudotos asmeniniams pareiškėjo poreikiams tenkinti. Suinteresuotas asmuo A. S. taip pat nesutinka, kad visas santuokos metu pareiškėjų įgytas turtas po santuokos nutraukimo atitektų pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo A. S. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjai teikdami prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nurodė tokį patį adresą, todėl galimai iki šiol gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, o santuokos nutraukimą galimai iniciavo siekdami išvengti įsipareigojimų vykdymo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui parduotos metalo pjaustymo staklės buvo panaudotos asmeniniams pareiškėjo poreikiams. Kai pareiškėjas pirko stakles, pareiškėjai gyveno kartu. Staklės pirktos iš pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Nėra pagrindo teigti, kad staklės buvo pirktos iš asmeninių pareiškėjo lėšų. Staklių pagalba uždirbtos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėjai paaiškino, kad pardavė stakles UAB Naujoji rinka, kurios akcininkai jie yra (valdo po 25 procentus šios įmonės akcijų).

12Suinteresuoti asmenys UAB Gotas, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, UAB TMPV LT, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų į prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalis, 130 str. 1 d.).

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjų I. Ž. ir A. Ž. prašymą tenkino. Santuoką, įregistruotą 2000 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 937, tarp I. Ž. ir A. Ž. teismas nutraukė sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas patvirtino pareiškėjų I. Ž. ir A. Ž. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

18Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka iširo 2017 metais, kas patvirtina, jog staklių pirkimo-pardavimo metu jie gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad pareiškėja būtų pritarusi šiam sandoriui, kad vėliau būtų jį patvirtinusi. Vien tai, kad pareiškėja vėliau stakles matė, nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad ji žinojo apie pareiškėjo sudaromus sandorius ir jiems pritarė. Kreditorius pripažino, kad pareiškėja nebuvo staklių pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, sutartis nėra jos pasirašyta. Pažymėjo, kad kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo, suinteresuotas asmuo A. S. pareiškėjos atsakove nenurodė, skolos solidariai iš sutuoktinių priteisti neprašė.

20Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S., neturėdamas pareiškėjos sutikimo, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad jai kils pareiga atsakyti pagal sutartį, kurią jis sudarė su pareiškėju. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėja žinojo apie pareiškėjo sudaromą sandorį, iš kurio kilo prievolė, nenustatyta, o net jei būtų nustatyta, nebūtų pakankama, kadangi byloje neįrodyta, jog ji davė sutikimą tokiam sandoriui sudaryti ar jį vėliau patvirtino. Vien tokio daikto paskirtis rodo, jog jos neskirtos naudojimui buityje.

22Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad daiktas įsigytas sutuoktiniams esant santuokoje ir vedant bendrą ūkį savaime nepatvirtina, kad jis įsigytas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Įstatymas numato išimtis, kuomet net ir santuokoje įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktu, lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai, pripažįstami asmenine sutuoktinio nuosavybe. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad įmonės akcijos registruotos pareiškėjo vardu. Nors jos įgytos santuokoje ir yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pareiškėja savo vardu bendrovės akcijų paketo neturi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų gavusi dividendus iš įmonės. Taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų dalyvavusi UAB Naujoji rinka veikloje kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie verslo plėtojimo. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad pareiškėja turi šokio pedagogės išsilavinimą, yra mokytoja, anksčiau turėjo savo šokių studiją, niekada nedirbo UAB „Naujoji rinka“. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, kad ji žiniomis ar darbu prisidėjo prie pareiškėjo veiklos įmonėje. Suinteresuotas asmuo A. S. kitokių aplinkybių neįrodinėjo, rėmėsi tuo, kad naudojant pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias stakles, buvo gaunamos įmonės pajamos, kurios buvo naudojamos pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau vien ta aplinkybė, kad gyvenant santuokoje pareiškėjas gavo pajamas iš įmonės, nekeičia jo asmeniškai sudarytų sandorių pobūdžio.

24Teismas nustatė, kad pareiškėjas išdavė vekselį suinteresuotam asmeniui A. S., užtikrindamas prievolių pagal sudarytą sutartį dėl metalo lankstymo staklių pirkimo-pardavimo vykdymą. Šį sandorį pareiškėjas sudarė asmeniškai. Akivaizdu, kad vekselyje nurodytų pinigų atsakovas negavo ir tiesiogiai šeimos poreikiams panaudoti negalėjo. Šios lėšos negalėjo būti panaudotos naujoms įmonės akcijoms pirkti ar jos įstatiniam kapitalui didinti, kas galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimą. Pažymėtina, kad tiesioginę naudą iš staklių naudojimo, pagal nustatytas aplinkybes, turėjo gauti įmonė, bet ne pareiškėjai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad su UAB „Naujoji rinka“ būtų sudaryti sandoriai dėl staklių nuomos ar pan. Atitinkamai, sprendžiant dėl prievolės suinteresuotam asmeniui A. S. pobūdžio, iš esmės nėra reikšminga aplinkybė ar vėliau pareiškėjo asmeniškai įsigytos metalo lankstymo staklės buvo perleistos įmonei, ar už jas buvo sumokėta, kadangi prievolės kreditoriui pobūdį lemia sandorio sudarymo metu egzistavusios aplinkybės, priemonės, kurių ėmėsi kreditorius, siekdamas užsitikrinti prievolės solidarumą, o vėlesni sandoriai, sudaryti dėl įsigyto turto galėtų lemti nebent sutuoktinių tarpusavio reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju tokie nėra pareikšti. Pareiškėjai santuoką nutraukia bendru sutikimu, turtą dalinasi lygiomis dalimis, teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. S. atstovas nurodė, jog turto pasidalinimo būdui, numatytam sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, suinteresuotas asmuo A. S. neprieštarauja. Teismas padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens A. S. prieštaravimai dėl prievolės pobūdžio, prašant pripažinti prievolę solidaria pareiškėjų prievole, nepagrįsti.

28Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. S. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d sprendimą, kuriuo nustatyta, kad skola A. S. yra pripažįstama asmenine A. Ž. prievole, kadangi nebuvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti ir nustatyti, kad skola A. S. yra pripažįstama solidaria A. Ž. ir I. Ž. prievole. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

30Pareiškėjai I. Ž. buvo žinoma ir pareiškėja pritarė, kad staklėmis, kurias pareiškėjai nupirko iš A. S., uždirbamomis lėšos dengiamas kreditas bankui už pareiškėjams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą - butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Vilniuje. Taigi, aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad iš A. S. nupirktomis staklėmis uždirbtos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pareiškėjai pagal įstatymą turi atsakyti solidariai pagal skolą, priteistą iš A. Ž. A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-401-465/2019 (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktas).

32Nors jau įrodyta, kad iš A. S. nupirktomis staklėmis uždirbtos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, A. S. nereikia įrodinėti, jog buvo pareiškėjos sutikimas pirkti stakles, tačiau pažymime, kad byloje nebuvo ginčo dėlto, kad pareiškėja I. Ž. pritarė staklių pirkimui iš A. S. ir patvirtino staklių pirkimo sandorį. Konkrečiai, posėdžio metu I. Ž. patvirtino, kad matė sutuoktinio nupirktas stakles, žinojo, kad jomis bus uždirbami pinigai, iš tų pinigų, kaip jau minėta, buvo dengiamas kreditas už pareiškėjams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Vilniuje.

34Byloje įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas stakles galimai perdavė UAB Naujoji rinka, kad bendrovė galėtų uždirbti apyvartines lėšas pareiškėja dalyvavo UAB Naujoji rinka veikloje kaip šeimos versle, buvo šios bendrovės akcininkė iki santuokos nutraukimo (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.) ir yra bendrovės akcininkė santuokos nutraukimo, t.y. sprendimu nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo vertybinius popierius, kuriuos pasidalija tokiu būdu: UAB Naujoji rinka 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų po santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu po 25 paprastąsias vardines akcijas atitenka I. Ž. ir A. Ž., kas vėl patvirtina, kad jei aptariamos staklės, kaip nurodo pareiškėjas, buvo perduotos UAB „Naujoji rinka“, tai iš staklių uždirbtais pinigais naudojosi abu pareiškėjai, šeimos poreikiams, todėl pareiškėjai turi atsakyti solidariai pagal skolą, priteistą iš A. Ž. A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-401-465/2019 (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktas).

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB Baltic Master nurodo, kad jis neprieštarauja dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ir prašo nagrinėti bylą teismo nuožiūra pagal šalių pateiktus dokumentus.

37VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

41Apeliantas ginčija tik sprendimo dalį, kuria skola A. S. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-401-465/2019 pripažinta asmenine pareiškėjo A. Ž. prievole, teigdamas, kad teismas nepagrįstai šios prievolės nepripažino solidaria. Todėl teisėjų kolegija patikrina tik šios ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

43Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

45Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad byloje buvo įrodyta, jog iš A. S. nupirktomis staklėmis uždirbtos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėja I. Ž. pritarė staklių pirkimui iš A. S. ir patvirtino staklių pirkimo sandorį. Tačiau su tokiais argumentais nėra jokio pagrindo sutikti, nes būtent dėl to byloje ir kilo ginčas. Ginčo šalys skirtingai aiškino lėšų, už kurias buvo įsigytos staklės kilmę ir jų panaudojimo aplinkybes. Taip pat byloje kilo ginčas ar tokio staklių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui buvo gautas pareiškėjos kaip sandorį sudariusio asmens sutuoktinės sutikimas.

47Pareiškėjų pozicija dėl staklių įsigijimo aplinkybių byloje buvo vieninga – staklės įsigytos asmeniškai už pareiškėjo lėšas, investuojant į įmonės veiklą. Savo vardu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį tik dėl to, kad staklių pardavėjas sutiko sutartį sudaryti su fiziniu, o ne juridiniu asmeniu. Pareiškėjas teisme nurodė, kad staklių pirkimo įmonės veiklai su pareiškėja nederino, pinigai buvo sumokėti iš jo asmeninių lėšų, dalį pasiskolino iš brolio, o likusią dalį skolos užtikrino vekseliu. Bylos duomenimis, pagal 2015-12-03 atsakovo pasirašytą vekselį iš dalies nebuvo atsiskaityta, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu tik iš pareiškėjo A. Ž. suinteresuoto asmens naudai priteisė 3500 Eur skolą civilinėje byloje 2-401-465/2019. Pažymėtina, kad į šios bylos nagrinėjimą pareiškėja įtraukta nebuvo. Pareiškėja savo ruožtu bylos nagrinėjimo metu teigė, kad apie pirkinį sandorio sudarymo metu jai nebuvo žinoma, dėl tokio sandorio sudarymo su ja nebuvo tariamasi, apie staklių įsigijimą sužinojo vėliau t. y. atsitiktinai užsukusi į įmonės patalpas. Be to, pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad staklės pirktos už 12 000 Eur ir, pareiškėjos manymu, jei piniginės lėšos būtų paimtos iš šeimos pinigų, ji tikrai būtų žinojusi ir tam prieštaravusi, nes staklių pirkimo metu buvo jau susikaupusi skola bankui už mokamą būsto kreditą. Papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas tokiu metu pareiškėjai nebuvo priimtinas. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nėra žinoma, kokiomis lėšomis buvo apmokėta už dalį pareiškėjo įsigyto pirkinio. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo įrodinėjo, kad šis turtas buvo įgytas santuokos metu ir dėl to yra bendroji jungtinė nuosavybė.

49Suinteresuoto asmens nuomone, nors staklės nupirktos įmonės veiklai, tačiau iš gaunamų įmonės pajamų buvo tenkinami šeimos poreikiai. Tačiau duomenų, kad staklės įmonei atnešė pelną, iš kurio buvo tenkinami šeimos poreikiai, suinteresuotas asmuo nepateikė. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktu, lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai, pripažįstami asmenine sutuoktinio nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įmonės akcijos registruotos pareiškėjo vardu, pareiškėja savo vardu bendrovės akcijų paketo neturi, nenustatyta, kad gavo iš įmonės dividendus. Taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų dalyvavusi UAB Naujoji rinka veikloje kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie verslo plėtojimo.

51Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Apeliantas neįrodė, kad civilinėje byloje priteista iš pareiškėjo skola yra solidarioji sutuoktinių prievolė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad sutuoktinio kaip vieno iš įmonės akcininko atliktos investicijos į jam dalinai priklausančią įmonę, sudaro prielaidas ateityje gauti iš atliktų investicijų finansinę naudą ir galimai pagerinti šeimos turtinę padėtį, todėl šis bendras šeimos interesas, nors ir neginčytinas, tačiau yra išvestinis, netiesioginis, todėl nepakankamas solidariai sutuoktinių atsakomybei konstatuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti šalių paaiškinimai, įgyto daikto (staklių) paskirtis, leidžia patvirtinti šio turto atitiktį CK 3.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems asmeninę sutuoktinių nuosavybę apibrėžiantiems kriterijams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad skola už staklių įsigijimą yra asmeninė pareiškėjo prievolė, yra teisiškai pagrįsta.

53Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

55Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.