Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei M. M. dėl teisės pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys R. A. R., B. R., S. D., A. J., valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. P. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti ieškovei teisę pakeisti 0,3587 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Surveta“ 2023 m. parengtą Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą be atsakovės M. M. (toliau – atsakovė) sutikimo, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad R. A. R. ir B. R. priklauso 490/3587, ieškovei – 2500/3587, S. D. – 199/3578, atsakovei – 199/3578, A. J. 199/3578 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype ieškovė pasistatė gyvenamąjį namą, kurį turi įteisinti įstatymų nustatyta tvarka, dėl to kreipėsi į UAB „Surveta“. Ši įmonė atliko visas reikiamas procedūras tam, kad ieškovė galėtų įteisinti gyvenamąjį namą, pateikė dokumentus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, tačiau VĮ Registrų centras 2023 m. kovo 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog pateikta kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre, nes žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 38.4.5 papunkčio reikalavimų, t. y. žemės sklypo plane pasirašė ne visi žemės sklypo savininkai. Žemės sklypo plane atsisakė pasirašyti tik atsakovė, kuri yra konfliktiško būdo. Atsakovė savo atsisakymo pasirašyti niekaip nemotyvavo.

3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad negavo nei žemės dokumentų, nei prašymų, kuriuos reikėjo pasirašyti.

4. Tretieji asmenys R. A. R., B. R., S. D., A. J. nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

5. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu patenkino ieškinį ir pripažino ieškovei teisę pakeisti 0,3587 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis pagal UAB „Surveta“ 2023 m. parengtą Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą be atsakovės sutikimo, priteisė iš atsakovės ieškovei 907 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – 66,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

7. Teismas nustatė, kad, ieškovės teigimu, atsakovė ignoravo ieškovės prašymą pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje, nenurodydama nepasirašymo priežasčių, toks atsakovės neveikimas trukdo ieškovei įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningu veikimu (neveikimu). Teismas, pripažinęs, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, jį patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimą grindė ne bylos nagrinėjimo teisme metu gautais ir ištirtais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis, o spėliojimais ir prielaidomis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos sprendžiant bendraturčių ginčus. Byloje nustatyta, kad ieškovė visiškai nesikooperavo, nebendravo su atsakove, neatvyko pas ją, nepateikė jai jokių dokumentų, ignoravo ją, todėl atsakovė neturėjo net fizinės galimybės išreikšti bet kokią savo poziciją, o juolab pasirašyti.

1.2. Teismas nurodė, kad taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalį, kurios taikyti šioje byloje nėra pagrindo, nes susiformavo ne atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai.

1.3. Bylos įrodinėtinos aplinkybės nebuvo reikiamai apibrėžtos, ištirtos ir nustatytos. Teismas privalėjo nustatyti, kokiame dokumente turėjo pasirašyti atsakovė, kada, kokiomis aplinkybėmis prašomas pasirašyti dokumentas buvo pateiktas pasirašyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ieškovė pateikė atsakovei žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ar jos fragmentą, kodėl VĮ Registrų centrui 2023 m. kovo 9 d. buvo pateikta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla be atsakovės parašo, kas dėl to atsakingas. Ieškovė nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis pateikė dokumentą, kuriame turėjo pasirašyti atsakovė. Atsakovei nurodžius, kad jai nebuvo pateiktas dokumentas, ant kurio reikėjo pasirašyti, ieškovė privalėjo įrodyti, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti gautą dokumentą, tačiau to nepadarė.

1.4. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad iš UAB „Surveta“ kadastrinių matavimų bylos matyti, jog žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nėra atsakovės parašo. Iš kadastrinių matavimo bylos aiškinamojo rašto akivaizdu, kad toks aktas apskritai nebuvo sudaromas.

1.5. Nesant įrodymų, kad ieškovė bandė tartis su atsakove dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų keitimo ir teismo posėdžio metu nustačius, jog atsakovė neprieštarauja kadastrinių matavimų keitimui, teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą neišnaudojo galimybės tartis, prašyti, derinti dokumentų pasirašymą su atsakove, todėl privalo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo procedūra. Atsakovei net ir teismo proceso metu sutinkant su kadastrinių duomenų keitimu, jai nebuvo pateiktas pasirašyti reikiamas dokumentas.

1.6. Teismo sprendimas pažeidžia atsakovės interesus, nes, gaudama 600 Eur pensiją, ji būtų priversta sumokėti 973,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei negali būti perkeliama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, nes ji nepažeidė ieškovės teisės statyti namą, atlikti jo įteisinimo procedūrą, kadastrinių matavimų keitimą. Atsakovė neturi intereso trukdyti minėto proceso, nes jau seniai yra sutikusi su vykdomomis statybomis.

9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Visi kiti bendraturčiai davė sutikimus dėl teisės pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, todėl būtų neįtikėtina, jog ieškovė tik atsakovės būtų to neprašiusi ir vietoje to užvedusi civilinę bylą teisme.

2.2. Įstatymas nenumato, kokia forma toks prašymas turi būti pateiktas. Ieškovė, būdama atsakovės giminaitė, tokį prašymą ne kartą teikė žodžiu, taip pat teikė ir dokumentą, ant kurio reikėjo atsakovės parašo, tačiau atsakovė nesutikdavo su tokiu prašymu.

2.3. 2024 m. vasario 13 d. byloje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) seniūnas S. I. parodė, jog į jį kreipėsi ieškovės sutuoktinis su prašymu įtikinti atsakovę pasirašyti ant kadastrinių matavimų bylos. Seniūno teigimu, jis to prašė atsakovės, tačiau atsakovė nesutiko.

10. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įregistruotos ieškovei (2500/3587 dalys), atsakovei (199/3587 dalys), tretiesiems asmenims R. A. R. ir B. R. (490/3587 dalys), S. D. (199/3587 dalys), A. J. (199/3578). Ginčo žemės sklypo kadastro duomenų, šiuo metu įrašytų Nekilnojamojo turto kadastre, nustatymo data yra 2006 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimu buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Geoma LT“ 2013 m. birželio 10 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Ieškovei jai priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje pasistačius gyvenamąjį namą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 44.1 punktu, kilo poreikis patikslinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. UAB ,,Surveta“ atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti patikslintus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis be atsakovės sutikimo.

13. Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grįsdama iš esmės tuo, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nepateikė atsakovei jokio dokumento, kuriame ji turėjo pasirašyti. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad kadastrinius matavimus buvo būtina atlikti, ieškovei jai priskirtoje žemės sklypo dalyje pastačius gyvenamąjį namą, kurio statybai atsakovė pritarė 2015 m. rugsėjo 1 d. rašytiniu sutikimu, taip pat atsakovė neginčija, jog po atliktų kadastrinių matavimų ginčo žemės sklypo ribos nepasikeitė, todėl atsakovės teisės į jos valdomą žemės sklypo dalį nebuvo pažeistos. Atsakovės teigimu, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo pareikšti ieškinį, prieš tai nepasinaudojusi ikiteismine ginčo sprendimo procedūra.

14. Vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai). Atsakovė pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nebuvo pildomas, kadangi, kaip nurodė kadastrinius matavimus atlikusi įmonė, vietoje yra išlikę riboženkliai. Ginčo žemės sklypo planas buvo parengtas pagal 2006 m. spalio 23 d. atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą. Šiame plane sutikimus dėl išbraižytų ribų ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto savo parašais patvirtino ieškovė ir tretieji asmenys R. A. R., B. R., S. D., A. J.. Atsakovė neneigia, jog tam, kad ieškovė galėtų į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti patikslintus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, buvo būtinas ir atsakovės sutikimas, tačiau, jos teigimu, ieškovė iš jos tokio sutikimo nepaprašė.

15. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pagrindinė atsakovės nepasirašymo ginčo žemės sklypo plane priežastis buvo ieškovės prašymo ignoravimas, nenurodant konkrečių nepasirašymo priežasčių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovei jaučiant nuoskaudą dėl ginčo žemės sklypo padalijimo. Šią aplinkybę patvirtino 2024 m. vasario 13 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) seniūnas S. I.. Teismo posėdyje jis nurodė atsakovę pažįstantis seniai, į jį buvo kreiptasi prašant tarpininkauti, įtikinant atsakovę pasirašyti dokumentus. Liudytojas paaiškino bandęs tai padaryti tiek pokalbio seniūno kabinete, tiek pokalbio telefonu metu, tačiau atsakovė nurodė to nedarysianti dėl asmeninių priežasčių. Taip pat liudytojas nurodė paklausęs, kodėl kreipiamasi į jį su tokiu prašymu, jam buvo paaiškinta, kad ieškovei (jos sutuoktiniui) nepavyko įtikinti atsakovės (2024 m. vasario 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 14–20 min.). Teisėjui tame pačiame teismo posėdyje paklausus atsakovės, ar liudytojo S. I. parodymai yra teisingi ir jis kalbėjo su atsakove, ši to nepaneigė.

16. Kaip minėta, atsakovė apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad ieškovė tinkamai nesikreipė į atsakovę dėl pasirašymo žemės sklypo plane. Pažymėtina, kad Taisyklėse yra reglamentuota žemės sklypo ribų ženklinimo vietovėje tvarka, patvirtinta kvietimo į žemės sklypo ribų ženklinimą forma, tačiau Taisyklėse nėra nustatyta bendraturčių pasirašymo žemės sklypo plane tvarka, kai žemės sklypo planas parengiamas pagal anksčiau atliktą žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kokiu būdu ieškovė turėjo į ją kreiptis, kad atsakovė būtų sutikusi pasirašyti žemės sklypo plane. Iš liudytojo S. I. liudijimo galima spręsti, kad šiuo atveju ne kreipimosi su prašymu į atsakovę forma, o atsakovės apsisprendimas nesutikti su pačiu prašymu, kad ir kokia forma jis būtų pateiktas, lėmė, jog ieškovė privalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu tam, kad galėtų įgyvendinti teisę į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti patikslintus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentui, kad visi kiti bendraturčiai davė sutikimus dėl teisės pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, todėl būtų neįtikėtina, jog ieškovė tik atsakovės būtų to neprašiusi ir vietoje to užvedusi civilinę bylą teisme.

17. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja netinkamą įrodymų vertinimo taisyklių taikymą, tačiau teisėjų kolegija su tuo susijusius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje, nenurodydama atsisakymo pasirašyti priežasčių, toks atsakovės neveikimas trukdo ieškovei įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, kad vien konkretaus įrodymo apie ieškovės kreipimąsi į atsakovę su prašymu pasirašyti žemės sklypo plane nepateikimas savaime negali būti pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą, byloje esant kitiems įrodymams, kurių pagrindu galima spręsti, jog atsakovė žinojo apie ieškovės prašymą, tačiau sąmoningai jį ignoravo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nesąžiningai naudojasi savo teisėmis, trukdydama ieškovei įgyvendinti savąsias, padaryta nepažeidžiant proceso teisės normose nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, jog civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

20. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad jai nepagrįstai perkeliama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, nes atsakovė nepažeidė ieškovės teisės statyti namą, atlikti jo įteisinimo procedūrą, kadastrinių matavimų keitimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais.

21. Kaip jau nustatyta, atsakovė žinojo apie būtinybę pasirašyti dokumentus (žemės sklypo plane dėl žemės sklypo ribų ir ploto) tam, kad ieškovė galėtų įgyvendinti teisę į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti patikslintus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakovė nesutiko pasirašyti šių dokumentų, šią aplinkybę patvirtino ne tik ieškovė, bet ir byloje liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) seniūnas S. I.. Dėl šios priežasties ieškovė privalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Kreipdamasi į teismą ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi bendrą civiliniame procese galiojančią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, todėl teismo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas. Viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių – tai teisinės pagalbos išlaidos, kurias patiria dalyvaujantys byloje asmenys pasitelkdami byloje profesionalius teisininkus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šioje teisės normoje taip pat nurodyta, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ir kad tuo atveju, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos negali būti priteisiamos.

22. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškovės turėtos 800 Eur ieškinio parengimo ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 ir 8.19 punktuose nurodytų dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas (1 900,30 Eur × 2,5 = 4 750,75 Eur už ieškinį; 1 900,30 Eur × 0,1 = 190,03 Eur už vieną atstovavimo teisme valandą), todėl, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteistas šių išlaidų atlyginimas, taip pat už ieškinį sumokėtas 107 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

23. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ji neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.