- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-967-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14085-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- K. J.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-20432-955/2014 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo R. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. J. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnamečiam K. J. po 300,00 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-01 (įstojimo į mokymo įstaigą) iki kol ieškovas mokysis Kauno kolegijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, kol ieškovui sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad jis 2014-07-29 pasirašė studijų sutartį su Kauno kolegija, kurios pagrindu įgijo teisę studijuoti Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto nuolatinių studijų Maisto technologijos studijų programą valstybės finansuojamoje studijų vietoje. Pažymėjo, kad jis asmeninės nuosavybės teise neturi jokio turto, jokių pajamų negauna. Ieškovo poreikiai siekia 767 Lt per mėnesį, taigi abiems tėvams tenkanti išlaikymo pareiga būtų po 383,50 Lt per mėnesį. Pasak ieškovo, dėl pinigų stygiaus laisvalaikiui, fizinei veiklai, doroviniam vystymuisi, jis ne kiekvieną mėnesį gali sau leisti tokias išlaidas, taip pat kintamos išlaidos yra kanceliarinėms prekėms, medikamentams (kadangi ne kiekvieną mėnesį reikia pirkti šias prekes). Ieškovas serga sunkia depresija, todėl jo galimybės įsidarbinti labai susiaurėja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą jo pilnamečiui sūnui K. J. po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki jis mokysis aukštojoje mokykloje dieninių studijų programoje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1. Teismas nustatė, kad ieškovas yra pilnametis, tačiau ne vyresnis nei 24 metų, mokosi Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto nuolatinių studijų valstybės finansuojamos Maisto technologijos studijų programos I kurse, paskaitos vyksta dienos metu. Pažymėjo, kad ieškovas bandė įsidarbinti, bet nesėkmingai, be to, ieškovui po paskaitų būtinas laikas pasiruošti kitos dienos paskaitoms, atsiskaitymams, taip pat poilsiui, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovo užimtumą ir sveikatos būklę (serga depresija, vartoja sunkus antidepresantus), sprendė, kad įsidarbinti jam sudėtinga. Teismas pažymėjo, kad ieškovas dėjo visas pastangas gauti valstybės remiamą paskolą, tačiau praleido terminą pateikti prašymą. Teismas šios konkrečios bylos
kontekste įvertino ir žmogiškąjį aspektą, kad paskolos sutartis studijų laikotarpiui ieškovui būtų nepakeliama našta. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovas, suprasdamas ir žinodamas savo sūnaus sveikatos būklę, privalo prisidėti prie jo išlaikymo iki ieškovas baigs studijas, bet ne ilgiau iki ieškovui sueis 24 metai. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nederino studijų planų su atsakovu ir nenori su juo bendrauti, pažymėjo, jog tėvas pirmas turėtų rodyti iniciatyvą bendrauti su vaiku. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas turėjo galimybę pasirinkti kokia studijų forma studijuoti pasirinktą programą ir neįrodė, kad ieškovui pasirinkus ištęstinę studijų programą jam būtų finansuojamos studijos.
2. Teismas nustatė, kad nuo pat studijų pradžios ieškovą išlaiko jo motina R. J., nors jos finansinė padėtis yra sunki: darbo užmokestis 1330 Lt, transporto priemonių neturi, turi nekilnojamojo turto ir kreditorinių įsipareigojimų, išlaiko nepilnametį vaiką. Teismo teigimu, užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, jam būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams.
3. Teismo nuomone, ieškovo nurodyta suma (767 Lt per mėnesį), reikalinga pilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra pagrįsta ir pakankama. Pažymėta, kad ieškovas turi specialių poreikių - nuo 2013-04-23 lankosi pas psichiatrą, vartoja specialius vaistus, yra silpno regėjimo, jam akiniai reikalingi nuolatiniam dėvėjimui. Teismas nustatė, kad ieškovas nuolat lanko paskaitas, bet jo pažangumo įvertinti neįmanoma, nes ieškovas šiuo metu yra tik pirmame kurse, rudens semestras dar nėra pasibaigęs, bet aplinkybė, kad ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, pasak teismo, įrodo jo pažangumą.
4. Teismas vertindamas atsakovo finansines galimybes nustatė, kad jo darbo užmokestis yra 3000 Lt be mokesčių, jis turi vieną nepilnametį išlaikytinį, kuriam teikia 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, turi nekilnojamojo turto. AB Swedbank pažyma patvirtina, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų ir kas mėnesį moka po 150 Lt ir 60 Lt, o nuo 2015 m. kovo mėnesio mokės 350 Lt. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas teismui pateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, dar nepatvirtina fakto, kad atsakovas moka 700 Lt už būsto nuomą. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog nuomotojui pinigus moka grynaisiais pinigais, tačiau nepasinaudojo teise kviestis šį asmenį į teismo posėdį kaip liudytoją, kuris patvirtintų ar paneigtų šias aplinkybes, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams skiria 1000 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus (45 m.), sveikas, nors posėdžio metu nurodė, kad nešioja akinius ir jo regėjimas yra silpnas, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl, teismo įsitikinimu, negali atsisakyti pareigos materialiai išlaikyti sūnų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovė nurodė, kad jeigu būtų pasirašoma taikos sutartis, ieškovas sutiktų mažinti savo reikalavimą iki 200 Lt, o atsakovas pripažino, jog supranta, kad sūnui būtinas išlaikymas, tačiau atsisako jį teikti vien todėl, kad sūnus su tėvu elgiasi ne taip, kaip tėvas norėtų, padarė išvadą, kad atsakovas gali pilnamečiui sūnui teikti materialinę paramą po 200 Lt kas mėnesį
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį argumentai
Atsakovas (toliau - apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priimti naujus įrodymus. Apeliantas nurodo šiuo argumentus:
1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Pažymi, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių įsidarbinti, o aplinkybė, kad jis kreipėsi tik į vieną darbovietę nėra pakankama išvadai, kad ieškovas išnaudojo visas galimybes gauti pajamų, be to, pagal Lietuvos banko skelbiamą informaciją yra siūlomi įvairūs darbai būtent studijuojantiems asmenimis. Akcentuojama, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas turi negalią ar nustatytą ribotą darbingumo lygį. Apelianto teigimu, ieškovas
neišnaudojo visų galimybių gauti paskolą studijoms, nes ieškovas ieškinį pareiškė 2014-08-28, taigi nuo šio laiko suprato, kad yra ginčas, todėl siekdamas užtikrinti lėšų, būtinų pragyvenimui studijų laikotarpiu, gavimą, turėjo galimybę teikti prašymą Valstybiniam studijų fondui dėl valstybės remiamos paskolos pragyvenimo išlaidoms teikimo. Pažymima, kad apie valstybės remiamas paskolas ir jų sąlygas apeliantas kalbėjo su ieškovu dar prieš jam planuojant stoti į kolegiją, be to, ieškovas negalėjo nežinoti, kad paraiškas paskolai gauti reikia pateikti iki 2014-09-26, nes ir atsiliepime į ieškinį teismui pateiktame 2014-09-19 buvo nurodyta, jog prašymai Valstybiniam studijų fondui yra teikiami iki 2014-09-26. Pasak apelianto, akivaizdu, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko ir informacijos prašymui dėl paskolos gavimo pateikti. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad net ne prašymą, o klausimą Valstybinio studijų fondo specialistei dėl valstybės remiamos paskolos gavimo ieškovas išsiuntė tik 2014-11-06. Akcentuojama, kad valstybės suteikiama paskola yra 722 Lt per mėnesį, todėl ieškovui išnaudojus šią galimybę gauti paskolą, būtų patenkinti jo poreikiai (767 Lt). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskola būtų nepakeliama našta ieškovui. Pasak apelianto, ši išvada prieštarauja Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teigiama, kad savarankiškai vaikų priimtų sprendimų įgyvendinimas negali būti perkeltas tėvams.
2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pažymima, kad teismui atsakovas buvo pateikęs įrodymus, kad iš jo gaunamo darbo užmokesčio 2287,50 Lt atėmus kas mėnesį būtinas mokėti įmokas jam lieka 585,64 Lt. Pabrėžiama, kad išlaidas didina mokesčiai už šildymą, komunalines paslaugas. Atsakovas nurodo, kad nuomotojas, iš kurio atsakovas nuomojasi butą yra garbingo amžiaus ir jam būtų sudėtinga atvykti į teismo posėdį patvirtinti, jog atsakovas kas mėnesį moka po 700 Lt nuomos mokesčio. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus apie mokamus mokesčius už nuomojamą būstą ir taip pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.
Šalies argumentai
3. Apelianto įsitikinimu, buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad 2014-12-09 vykusio teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui ieškovo atstovė pateikė papildomus įrodymus, kurių atsakovas nebuvo gavęs. Aplinkybę, kad atsakovas ieškovo atstovės siųstų dokumentų nėra gavęs, teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovo atstovė. Atsakovas dokumentus paštu gavo tik 2014-12-10, tačiau teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad minėtų dokumentų atsakovas nėra gavęs, toliau tęsė posėdį. Atsakovas šalių lygybės principo pažeidimu laiko aplinkybę, kad jam nebuvo leista duoti parodymų dėl ieškovo pateiktų dokumentų ir su jais susipažinti, taip buvo pažeistas ir rungimosi principas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, šiais argumentais:
1. Pažymi, kad teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus dėl paramos būtinumo ieškovui. Nurodo, kad įvertinus ieškovo tarpinius atsiskaitymus iki sesijos matyti, kad jo pažangumas yra aukštas, o pateiktas paskaitų tvarkaraštis patvirtina, kad paskaitos ieškovui kasdien vyksta nuo ryto ir baigiasi po pietų. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas bandė įsidarbinti, tai patvirtina 2014-11-03 pažyma iš AB „Pieno žvaigždės“ (į šią įmonę bandė įsidarbinti du kartus). Akcentuojama, kad atsakovui yra žinoma apie sūnaus ligą (adaptacijos sutrikimai). Nurodo, kad ieškovas lankosi pas psichologą, vartoja vaistus nuo nemigos, įtampos, antidepresantus bei pateikia įrodymus, kad ir šiuo metu jam tęsiamas gydymas, todėl mokytis visą dieną ir dar dirbti 8 val. jam neleidžia sveikata, o rasti darbą ne pilną darbo dieną nepavyko. Pažymi, kad sūnaus sveikatai neigiamą įtaką turėjo tėvo santykiai su kitais tos pačios lyties asmenimis, įtempti santykiai su ieškovo mama ir broliu. Pasak ieškovo, atsakovas nesidomėjo sūnumi ir vengė prisidėti prie pareigos išlaikyti sūnų, o išlaikymą teikė tik pagal teismo sprendimus. Nurodo, kad 2013-08-08 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo K. J. iš M. J. buvo priteistas išlaikymas po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-08-08 iki kol ieškovas mokysis vidurinės, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jam sueis 24 m., todėl ieškovas tikėjosi, kad atsakovas toliau teiks išlaikymą ir nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gavimo.
2. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo darbo užmokestis yra 3000 Lt ir viršija šalies vidutinį darbo užmokestį bei ieškovo motinos gaunamas pajamas, be to, atsakovas turi nekilnojamojo
turto. Todėl ieškovo teigimu, negalima laikyti, kad teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jam nėra sudėtinga teikti paramą sūnui. Akcentuojama, kad šiuo metu ieškovą išlaiko motina, tačiau abu tėvai turi vienodą pareigą prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Pabrėžiama, jog atsakovas sūnaus išlaikymui nuo 2013 metų rugpjūčio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. skyrė 300,00 Lt/mėn. išlaikymą, todėl daroma išvada, jog atsakovas ir toliau turi realią galimybę teikti pilnamečiui sūnui būtiną 300 Lt per mėnesį dydžio paramą, nes jokių naujų aplinkybių, kad pasikeitė atsakovo turtinė padėtis nenustatyta.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodo, kad šalys parengiamojo posėdžio metu buvo įpareigotos pateikti papildomus įrodymus, ieškovas įrodymus pateikė 2014-12-03, todėl atsakovas galėjo su jais susipažinti iki posėdžio, be to, jie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu. Teigiama, kad teismo posėdžio metu atsakovui pateikus nuomos išlaidas pagrindžiančius ranka rašytus raštelius teismas pagrįstai atsisakė juos priimti, kadangi atsakovas negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu ir kas patvirtina, jog ranka raštelyje nurodyti mokėjimai buvo atlikti, o paprašius atsakovo pateikti bankinius mokėjimo pavedimus, kurie minimi rašteliuose, atsakovas jų pateikti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra suformulavęs galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti - dėl tėvų galimybių ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė išlaikymą po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nustatė, kad ieškovui parama būtina ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka, todėl plačiau pasisako tik dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas išnaudojo visas galimybes gauti pajamas (įsidarbinti) ir gauti valstybės remiamą paskolą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas bandė susirasti darbą: 2014 m. liepos, rugsėjo mėn. kreipėsi dėl įsidarbinimo į AB „Pieno žvaigždės“ (1 t. b. 1. 126), liudytoja L. A. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti viešbutyje, kuriame dirba jos dukra (201412-09 teismo posėdžio 1:06 min.), tačiau į darbą nebuvo priimtas. Ieškovas nerado darbo, nes tai nebuvo suderinama su jo intensyviu paskaitų grafiku, kuomet jos vyksta dienos metu, dažnai baigiasi po pietų (išskyrus ketvirtadienį) (1 t. b. 1. 125). Be to, ieškovo galimybes dirbti ir gauti pajamų savarankiškai neigiamai įtakoja jo sveikatos būklė ir apeliantui apie tai yra žinoma. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad ieškovui nėra nustatytas nedarbingumo lygis, tačiau ieškovui diagnozuoti adaptacijos sutrikimai (1 t. b. 1. 129), jis lankosi pas psichiatrą, vartoja specialius vaistus (1 t. b. 1. 130-136, 2 t. b. 1. 33). Todėl apelianto abstraktūs teiginiai apie tai, jog viešai yra skelbiama informacija apie darbo pasiūlymus ne visą darbą dieną, negali būti pagrindu teigti, kad ieškovas neieškojo darbo, o jį radęs - nuo jo atsisakė.
Nustatyta, kad ieškovas paklausimą dėl galimybės gauti valstybės remiamą paskolą pateikė 2014-11-06 ir gavo atsakymą, kad terminas pateikti prašymą dėl paskolos gavimo baigėsi 2014-0926 (1 t. b. 1. 127). Apeliantas nurodo, kad kalbėjosi su sūnumi apie valstybės remiamas paskolas ir jų sąlygas, o ieškovas paaiškino, kad atsakovas pažadėjo jį remti materialiai. Kauno apylinkės teismas 2014-07-31 priėmė teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo ieškovui, minėtas teismo įsakymas panaikintas tik 2014-09-02 nutartimi (nutartis ieškovo atstovei įteikta 2014-09-08). Atsakovas aiškią poziciją dėl paramos sūnui išdėstė tik savo atsiliepime į ieškinį, kurį ieškovo atstovė gavo jau pasibaigus terminui pateikti prašymams dėl paskolos (1 t. b. 1. 106). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs šias aplinkybes gali konstatuoti, kad ieškovas nesuspėjo laiku pateikti prašymo todėl, kad iš dalies buvo suklaidintas paties atsakovo, pažadėjusios jį paremti materialiai, o ieškovo sveikatos būklė neabejotinai turėjo įtakos operatyviai priimti sprendimą kreiptis dėl paskolos, kurį jis pateikė jau praleidęs terminą. Teismo vertinimu, ieškovo tikslas - įgyti išsilavinimą - turi būti remiamas, sudarant sąlygas jam įgyvendinti šį tikslą, todėl vien pavėluotas kreipimasis dėl paskolos gavimo neturėtų būti pagrindu ieškinį atmesti, kuomet net pats apeliantas neginčija, kad parama vaikui yra būtina. Ieškovas nesielgė nesąžiningai, jis ieškojo darbo, kreipėsi dėl paskolos gavimo, sąžiningai vykdo pareigą mokytis (lanko paskaitas), pajamų ar turto neturi, todėl bylos nagrinėjimo metu jis atitinka CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus finansinės paramos iš tėvo gavimui.
Nustačius, kad pilnamečiui vaikui reikalinga parama, būtina įvertinti atsakovo galimybę teikti išlaikymą pilnamečiam sūnui. Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. b. 1. 79-81). Remiantis Sodros duomenimis atsakovo darbo užmokestis nuo 2014-09-01 iki 2014-12-31 buvo apie 2850 Lt, 2015-01-01 -2015-03-31 827 Eur, o 2015-04-01 -2015-04-31 - 869 Eur. Jo išlaidas sudaro išlaikymo teikimas nepilnamečiam sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įsipareigojimai bankui (501,86 Lt per mėnesį). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jo darbo užmokestis nesumažėjo (garso įrašo 33 min) ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas iš esmės sutikto mokėti sūnui išlaikymą, jeigu sūnus su juo tinkamai bendrautų (garso įrašo 47 min.), todėl nagrinėjamu atveju ne materialinių galimybių neturėjimas, o tarpusavio bendravimo nesklandumai sąlygoja atsakovo nesutikimą materialiai remti savo sūnų. Ieškovo motinos darbo užmokestis 2014-09-01 - 2014-12-31 laikotarpiu buvo apie 1800 Lt, nuo 2015-01 iki dabar apie 469 Eur per mėnesį. Jai nuosavybės teise priklauso 313/626 dalys žemės sklypo ir V2 statinių, esančių Liškiavos g. 3, Kaunas, taip pat ji išlaiko nepilnametį sūnų, turi kreditorinių įsipareigojimų. Vertinant abiejų ieškovo tėvų galimybes remti savo vaiką materialiai, atsakovo galimybės yra didesnės negu trečiojo asmens, kuris faktiškai išlaiko ieškovą, kad šis galėtų įsigyti norimą išsilavinimą, todėl įvertinus atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, išlaikymo priteisimas pilnamečiui sūnui nesukels atsakovui esminės žalos.
Atmestinas kaip neįrodytas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas didelę dalį savo gaunamo darbo užmokesčio (apie 1000 Lt) skiria buto nuomai ir jo komunaliniams mokesčiams. Byloje pateikta 2014-07-14 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1, sudaryta tarp atsakovo ir R. G., veikiančios pagal buto savininko M. S. K. įgaliojimą, pagal kurią atsakovas išsinuomavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį atsakovas moka 700 Lt nuomos mokestį, sutartis sudaryta iki 2016-06-30. (1 t. b. 1. 77-78). Pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota
viešame registre. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartis nėra registruota. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo galimai nuomojamas butas nuo 2015-02-19 priklauso O. K. ir R. G.. Iš gyventojų registro duomenų nustatyta, kad M. S. K. mirė 2014-1030. Atsakovas duomenų apie nuomos sutarties sudarymą su naujais buto savininkais nepateikė, o nagrinėjamu atveju CK 6.494 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl nuomos sutarties galiojimo pasikeitus nuomojamo daikto savininkui netaikytinos. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog kas mėnesį apie 1000 Lt skiria buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams.
Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktus įrodymus apie mokamą nuomos mokestį. Nustatyta, kad minėti atsakovo ranka surašyti rašteliai nepatvirtina, kad nuomos mokestis realiai buvo mokėtas nuomotojui M. S. K. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-08-22 raštelyje nurodyta, jog nuomos mokestis sumokėtas pavedimu Nr. 553, bet pavedimas kartu nepateiktas. Kitame raštelyje nurodoma, kad buto savininkas S.M. K. už 2014-12 mėn. nuomos mokestį ir komunalinius patarnavimus gavo 2014-11-28, nors, kaip minėta anksčiau, buto savininkas mirė 2014-10-30. Todėl minėti rašteliai kelia abejonių dėl atsakovo nurodomos buto nuomos kainos ir mokesčių už komunalinius patarnavimus dydžio, todėl remiantis CK 3.3 straipsnyje nurodytais šeimos teisinių santykių reglamentavimo principais, visas abejones teismas turėjo vertinti asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, naudai (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys).
Byloje nenustatyta apelianto teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas. Atsakovas minėtos teisės pažeidimą siejo su aplinkybe, jog teismas 2014-12-09 teismo posėdžio metu nagrinėjo bylą remdamasis ieškovo pateiktais dokumentais, kurie atsakovui registruota pašto siunta įteikti tik 2014-12-10. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad papildomi ieškovo į bylą pateikti dokumentus teisme gauti 2014-12-03 (1 t. b. 1. 121). Apeliantas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga (CPK 7 straipsnis) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir teismo posėdžio metu pateikti atsikirtimus. Apeliantas prašymų prieš baigiant bylą nagrinėti iš esmės šiuo aspektu nepareiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantui nebuvo apribota galimybė savo interesus veiksmingai ir realiai ginti teisme, taigi nebuvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą (CPK 5 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuojama, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovo priteisiama 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliktą nepakeistą.
Priteisti iš apelianto M. J. ieškovui K. J. 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.