Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovui K. J., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Sigitai Varneckienei, atsakovui M. J., trečiajam asmeniui R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje R. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas yra pilnametis tačiau ne vyresnis nei 24 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamos I kurse, paskaitos vyksta dienos metu: pirmadienį nuo 8.00 val. iki 15.45 val. antradienį nuo 08.00 val. iki 16.35 val., trečiadienį nuo 08.00 val. iki 13.55 val., ketvirtadienį nuo 08.00 val. iki 11.30 val., penktadienį nuo 08.00 val. iki 13.55 val. (125 b. l.). Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas savo vardu neturi jokio registruotino turto, besimokydamas niekur nedirba. Atsakovas atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad ieškovas neišnaudojo galimybių pats pasirūpinti lėšomis pragyvenimui ir studijoms, tačiau kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovas baigęs vidurinę mokyklą ir įstojęs studijuoti į Kauno kolegiją dėjo pastangas susirasti darbą, kreipės į AB „Pieno žvaigždės“ dėl galimybės įsidarbinti, darbo laiką derinant su laisvu nuo studijų laiku, tačiau darbovietė nurodė, kad tokios galimybės nėra (126 b. l.). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipimasis į vieną darbovietę nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas dėjo visas pastangas susirasti darbą, tačiau teismui įvertinus ekonominę situaciją šalyje, ieškovo paskaitų grafiką, ieškovo sveikatos būklę (išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovas nuo 2013-04-23 lankėsi pas vaikų-paauglių psichiatrą, psichologą, jam paskirti medikamentai skirti depresijai ir nerimo sutrikimams gydyti) (129-135 b. l.), ieškovui po paskaitų būtinas laikas pasiruošti kitos dienos paskaitoms, atsiskaitymams, taip pat poilsiui, darytina išvada, kad ieškovas susirasti darbą pagal jo užimtumą ir sveikatos būklę yra pakankamai sudėtinga. Kaip teismo posėdyje nurodė liudytoja L. A., ieškovui yra skiriami itin stiprūs antidepresantai – Sertralinas, Zolopas (b. l. 130-135). Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, jog žmogui, su tokiais sveikatos sutrikimais, o ypač jauno amžiaus, yra pakankamai sunku rasti darbą, kurį jis galėtų dirbti derindamas kartu su studijomis. Kaip teismo posėdyje aiškino ieškovo motina, sūnus yra ypatingai uždaro būdo, jis pasirinko studijas maisto technologijų srityje būtent dėl to, jog sūnus tokį darbą galėtų dirbti individualiai, toks darbas atitiktų jo charakterio būdą bei sveikatos būklę.

Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-11/2011). Ieškovo atstovė ir tretysis asmuo patvirtino, kad atsakovas žadėjo ieškovui teikti toliau išlaikymą, jeigu šis toliau studijuos. Šios aplinkybės teismo posėdyje nepaneigė ir atsakovas. Tačiau 2014 m. liepos mėnesį ieškovui negavus išlaikymo iš atsakovo, jis kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. 2014-07-31 teismas civilinėje byloje Nr. L2-18330-955/2014 priėmė teismo įsakymą ir priteisė iš atsakovo išlaikymą K. J. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos iki kol jis mokysis vidurinės, procesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, be ne ilgiau kaip iki 24 metų (12 b. l.). Priėmus teismo įsakymą, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas prisidės prie jo išlaikymo. Tačiau atsakovas su teismo įsakymu nesutiko ir pateikė prieštaravimus (18-19 b.l.). Kilus ginčui dėl išlaikymo ieškovui priteisimo, ieškovas kreipėsi dėl valstybinės paskolos gavimo, tačiau iš Valstybinio studijų fondo gavo atsakymą, kad studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą, iki rugsėjo 26 d. turėjo pateikti prašymą – anketą valstybės remiamoms paskoloms gauti (127 b. l.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad ieškovas dėjo visas pastangas gauti valstybės remiamą paskolą, tačiau praleido terminą pateikti prašymą – anketą valstybės remiamai paskolai gauti. Be to, teismas šios konkrečios bylos kontekste vertina ir žmogiškąjį aspektą, kodėl paskolos sutartis studijų laikotarpiui ieškovui būtų nepakeliama našta. Kaip jau buvo minėta, ieškovo nestabili sveikatos būklė buvo akivaizdi teismo procese. Ieškovui, sergančiam pakankamai sunkia liga, kredito ėmimas pačioje suaugusio žmogaus gyvenimo pradžioje, šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, būtų nepakeliama našta. Dėl to, teismas sprendžia, jog atsakovas, suprasdamas ir žinodamas savo sūnaus sveikatos būklę, privalo prisidėti prie jo išlaikymo iki ieškovas baigs studijas, bet ne ilgiau iki ieškovui sueis 24 metai.

Atsakovas atsiliepime akcentavo, kad ieškovas su atsakovu nederino savo planų studijuoti nuolatine studijų forma, nors galėjo studijuoti ištęstine studijų forma, nesidomėjo, ar jis galės jį remti finansiškai, kol jis baigs studijas kolegijoje, kad ieškovas nerodo iniciatyvos bendrauti su tėvu, jam reikalinga tik finansinė parama. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas savo planus studijuoti nederino su atsakovu, vertintina kaip nereikšminga, sprendžiant paramos ieškovui reikalingumo klausimą. Teismo nuomone, atsakovo kaltinimas ieškovui, kad jis nerodo iniciatyvos bendrauti su juo yra nesąžiningas ir neteisingas. Ne vaikas, o tėvas pirmas turėtų rodyti iniciatyvą bendrauti, ne vaikas, o tėvas turėtų ieškoti kelio į vaiko širdį. O iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tėvas savo pareigą vaikui vykdė tik tiek, kad teikė teismo priteistą išlaikymą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo galimybę pasirinkti kokia studijų forma studijuoti pasirinktą programą. Ieškovas įstojo į valstybės finansuojamą studijų programą, ar ieškovui pasirinkus ištęstinę studijų programą jam būtų finansuojamos studijos, atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, paskaitų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris ateityje jam suteiktų galimybę gauti geriau apmokamą darbą. Be to jam reikalingas poilsis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad finansinė parama ieškovui būtina. Nuo pat studijų pradžios ieškovą išlaiko jo motina R. J., nors pačios finansinė padėtis yra sunki: jos darbo užmokestis yra 1330 Lt, transporto priemonių neturi, turi nekilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų (46-52 b. l.). Išlaiko nepilnametį vaiką M. J.. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja akcentavo, kad R. J. šeimos turtinė padėtis yra sunki, jai nuolat tenka skolintis pinigų. Todėl nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį vaiką perkelti vien vaiko motinai ar kitiems asmenims. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystimąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams. Teismui konstatavus, jog ieškovui yra būtina finansinė parama iš abiejų tėvų, šį faktą patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu, toliau spręstina, kokie yra jo poreikiai, ar jis sąžiningai vykdo pareigą mokytis, taip pat vertintinos tėvo galimybės teikti finansinę paramą.

Ieškovas nurodė, jog jo poreikiams tenkinti reikalinga 767 Lt per mėnesį suma, kurią sudaro 450 Lt maistui, 50 Lt rūbams/avalynei, 55 transporto išlaidoms, 30 Lt kanceliarinėms prekėms, 40 Lt vitaminams/medikamentams, 10 Lt telefono papildymui, 450 Lt per metus arba 37 Lt per mėnesį akiniams, optikos paslaugos, remontui, 25 Lt asmens higienos priemonėms, 70 Lt laisvalaikiui (45 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovas į savo išlaidas neįtraukė mokesčio už komunalinius mokesčius. Teismo nuomone, ieškovo nurodytos sumos, reikalingos pilnamečio vaiko poreikiams patenkinti iš esmės atitinka bylos aplinkybes. Savaime suprantama, kad ieškovui reikia kasdien valgyti, kad jis serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat higienos priemonės, išlaidos laisvalaikiui ir kt. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta ir pateikti įrodymai, kad ieškovas turi specialių poreikių, t.y. nuo 2013-04-23 ieškovas lankosi pas psichiatrą. Iš medicininių išrašų matyti, kad ieškovui diagnozuota „F43.2“, kas yra adaptacijos sutrikimai, vartoja medikamentus „Valeradix“, skirtus vartoti kai yra per didelės nervinės įtampos sukelta nemiga, per didelis psichikos jautrumas, ir migdomuosius „Zolpidem“. Be to, ieškovas yra silpno regėjimo, jam akiniai yra reikalingi nuolatiniam dėvėjimui (140-143 b. l.). Teismo vertinimu protingomis ir neišdidintomis laikytinos sumos maistui, kanceliarinėms priemonėms, transportui, išlaidos mobiliam telefonui, išlaidos drabužiams ir avalynei. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai turi būti protingi ir jie priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, kadangi vaikas pats šiais poreikiais pasirūpinti negali. Todėl įvertinus ieškovo poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad ieškovo poreikiams patenkinti 767 Lt suma per mėnesį yra pakankama.

Toliau vertintina, ar ieškovas mokosi pažangiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nuolat lanko paskaitas (116, 138-139 b. l.). Jo pažangumo įvertinti neįmanoma, nes ieškovas šiuo metu yra tik pirmame kurse, rudens semestras dar nėra pasibaigęs. Tai, kad ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, įrodo jo pažangumą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas aukštojoje mokykloje mokosi nepažangiai.

Toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie ieškovės išlaikymo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinat atsakovo finansines galimybes nustatyta, jog atsakovas dirba, jo išmokėtinas darbo užmokestis yra 3000 Lt be mokesčių (76 b. l.), turi vieną nepilnametį išlaikytinį, kuriam teikia 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį pagal 2011 m. balandžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8763-713/2011. Turi nekilnojamojo turto (79-84 b. l.), transporto priemonių neturi (85 b. l.). Atsakovas nurodė, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriems kas mėnesį moka po 150 Lt ir 60 Lt, o nuo 2015 m. kovo mėnesio mokės 350 Lt, šį faktą patvirtina ir AB Swedbank pažyma apie turimus įsipareigojimus ir jų mėnesinius mokėjimus (86 b.l.). Atsakovas nurodė, kad paskolos buvo paimtos trečiajam asmeniu priklausančio buto, kuriuo atsakovas naudojosi pagal panaudos sutartį (53-54 b. l.), kapitaliniam remontui. Atsakovas nurodė, kad trečiajam asmeniui nutraukus panaudos sutartį, jis buvo privertas išsinuomoti kitą gyvenamąją patalpą, todėl 2014-07-14 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir už jo nuomą moka 700 Lt bei komunalinius mokesčius (77-79, 87 b.l.). Tai, kad atsakovas teismui pateikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir komunalinių paslaugų sąskaitas - pranešimus, dar nepatvirtina fakto, kad atsakovas moka 700 Lt už būsto nuomą. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog nuomotojui pinigus moka grynaisiais pinigais, tačiau atsakovas nepasinaudojo teise kviestis šį asmenį į teismo posėdį kaip liudytoją, kuris patvirtintų ar paneigtų šias aplinkybes. Todėl teismas negali laikyti, kad atsakovas būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams skiria 1000 Lt. Atsakovas yra darbingo amžiaus (45 m.), sveikas, nors posėdžio metu nurodė, kad nešioja akinius, ir jo regėjimas yra silpnas, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti sūnaus tol, kol jis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasi, įgys neuniversitetinį išsilavinimą pirmai kvalifikacijai įgyti.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, abiejų ieškovo tėvų turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius bei pastangas gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Teismo proceso metu teismui taikius sutaikinamąją procedūrą, ieškovo atstovė paaiškino, jog jeigu būtų pasirašoma taikos sutartis, ieškovas sutiktų mažinti savo reikalavimą iki 200 Lt. Atsakovas, kaip jau teismas minėjo anksčiau, pripažino, jog supranta, kad sūnui būtinas išlaikymas, tačiau atsisako jį teikti vien todėl, kad sūnus su tėvu elgiasi ne taip, kaip tėvas norėtų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas mano, kad atsakovas gali pilnamečiui sūnui teikti materialinę paramą po 200 Lt kas mėnesį, laikant, jog ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – iš atsakovo ieškovui priteistinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki kol jis studijuos aukštojoje mokykloje, tačiau ne ilgiau, nei jai sueis 24 metai (CPK 185 str. CK 3.192¹ str.). Teismo nuomone tokia pinigų suma labiausiai atitiks proporcingumo ieškovo poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą ir atsakovo finansinės padėties nepablogins, o ieškovui bus finansinė parama pradedant savarankiško gyvenimo etapą, o tuo pačiu bus ir trečiojo asmens finansinės naštos palengvinimas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui ir atsakovui proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovas K. J. byloje patyrė 1100 Lt teisinių išlaidų, kurias sudaro 600 Lt už ieškinio paruošimą bei 500 Lt už atstovavimą civilinėje byloje (144-145 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovą byloje atstovavo advokato padėjėja Sigita Varneckienė (b. l. 114) Patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į patį ginčą, pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje vyko 2 teismo posedžiai: 2014-10-21 parengiamasis teismo posėdis truko 31 m 31 s (b. l. 117-118), 2014-12-09 teismo posėdis truko 01h 17 m 33s. Taigi, bendras advokato padėjėjos užimtumas teismo posėdžiuose buvo apie 2 h. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punktas, numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis yra 150 Lt (0,15*1000 Lt). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato padėjėjos dalyvavimo byloje, prieštarauja aukščiau nurodytam teisės aktui, todėl šios išlaidos mažintinos iki maksimalaus 300 Lt dydžio. Kitos ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, teismo vertinimu, yra proporcingos bylos apimčiai bei sudėtingumui. Ieškovo ieškinys patenkintas 66,67 proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 600,03 Lt teisinės išlaidos (900 Lt *66,67 proc. /100 proc.).

Atsakovas M. J. byloje patyrė 550 Lt (b. l. 24 -25, 88-89) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovui priteistina 183,32 Lt (550 Lt*33,33 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus priešpriešinį byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 416,71 Lt (nuo 2015-01-01 120,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 29,73 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo valstybei priteisina 19,82 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 72,00 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą. Bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo pilnamečiui sūnui K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt (du šimtus litų) (nuo 2015-01-01 57,92 Eur) nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki jis mokysis aukštojoje mokykloje dieninių studijų programoje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Priteisti iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 416,71 Lt (keturis šimtus šešiolika litų 71 ct) (nuo 2015-01-01 120,48 Eur) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 19,82 Lt (devyniolika litų 82 ct) (nuo 2015-01-01 5,74 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 72 Lt (septyniasdešimt du litus) (nuo 2015-01-01 20,85 Eur) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, iš viso 91,82 Lt (devyniasdešimt vieną litą 82 ct) (nuo 2015-01-01 26,59 Eur). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.