Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios S. D. atstovui pagal įstatymą J. D., atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, susituokusi, bedarbė (registruota Lietuvos užimtumo tarnyboje), šiuo metu augina vaiką iki 3 metų, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji D. D. buvo kaltinama tuo, jog ji 2018 m. gegužės 21 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, kumščiu vieną kartą smūgiavo dukrai S. D. (gim. 2008 m.) į nugaros sritį, taip smurtaudama mažametei nukentėjusiajai S. D. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji D. D. kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, parodė, jog tą 2018 m. gegužės 21 dieną būnant namuose tarp jos dukterų S. ir S. kilo konfliktas, jos abi pradėjo spardytis ir muštis. Ji abi dukras sudrausmino, paprašė S., kad ši neskriaustų S., po to visos skabė bulves. Vienu metu S. nubėgo į namo vidų, ji su kitomis dukromis liko lauke. Netrukus iš miesto grįžusi kita dukra, S., ją apkaltino, kad ji neva sumušė S. Ji S. nemušė, prieš ją nesmurtavo, tik vėliau sužinojo, jog į bendrojo pagalbos centro numeriu S. paskambino iš S. telefono, pasakė, kad buvo sumušta, nes S. žadėjo už tai jai duoti 5 eurus, iškvietė policiją. Apie tai, kad S. nugaroje yra nubrozdinimas, ji sužinojo tik vėliau, išvykus policijai.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. birželio 20 d. apklausta nukentėjusioji S. D. parodė, jog įvykių metu, kažkur prieš mėnesį iki apklausos, buvo lauke, kieme, kai supykusi mama D. D. ją ir jos seserį S. apipylė vandeniu (apklausos metu nurodė vietą, kur ją apipylė), po ko jai, S., sesuo S. įspyrė į koją, ji nubėgo į į kambarį ir užsirakino, parašė tėčiui žinutę, kad greičiau grįžtų į namus, nes jai skauda. S. apklausos metu taip pat nurodė, jog kieme sukdamasi mama netyčia alkūne kliudė jai nugaroje buvusią žaizdą, dėl ko jai skaudėjo. Parodė, jog jai būnant kambaryje į namus grįžo sesuo S., kuri pasakė, jog skambins į policiją ir pasakys, kad mama mušė ją, S. Į policiją skambino S., apsimetė ja, S., pasakė, kad ją mušė, ragelį perdavė jai, S., bei pasakė, kad ji, S., kalbėtų su policija, tada ji nežinodama, ką sakyti, pasakė, kad ją mama mušė. Apklausos metu S. taip pat neigė, jog policijos pareigūnams iškart po įvykio sakė apie tai, kad ją kumščiu mušė mama. Parodė, jog policijai dėl to, kad mama ją mušė, sugalvojo S., o ne ji, S.. Mano, jog S. taip sakė sakyti, nes ją kartais mama neleidžia eiti pas drauges. Apklausos metu S. taip pat sakė, jog ir S. gali pasakoti kitaip, nei buvo iš tikrųjų, nes mama sesei S. po įvykio žadėjo nupirkti telefoną ir paukštelį (1 t. 81-82, 83, 98 b. l.).

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą J. D. parodė, jog 2018 m. gegužės 21 d. apie 15 val. buvo Kupiškyje, apie 15.40 val. gavo iš dukters S. trumpąją SMS žinutę, kad paskambintų. Paskambinęs išgirdo verkiančią S., ji prašė greičiau grįžti į namus, nes mama mušasi ir kad užgavo nugarą. Tuo metu, kai skambino S., automobilyje buvo kita dukra, S., kaimynas N. A.. Grįžęs į kaimą dukrą S. paleido prie namų, pats, parvežęs kaimyną, taip pat grįžo į namus. Namuose rado S., skambinančią į policiją, jis paėmė iš dukros telefoną ir bendravo su operatoriumi, šis pasakė, kad siųs pareigūnus. Po pokalbio paprašė dukters parodyti, kur buvo užgauta, ji parodė nugaroje nubrozdinimą, matėsi, kad jis yra paraudęs. S. jam sakė, kad mama sudavė kumščiu už tai, kad ji, S., paėmė mamos telefoną. Atvykus policijos pareigūnams aiškinosi aplinkybes, nusprendė, kad tai buvo vaikų ginčas ir pareigūnai išvyko. Po poros dienų atvykę kiti pareigūnai vėl aiškinosi aplinkybes, S. patvirtino, kad mama kumščiu jai sudavė per nugarą. Anksčiau apie nubrozdinimą nugaroje iki to įvykio mergaitė jam nebuvo sakiusi. Liudytojas J. D. taip pat parodė, jog po apklausos Panevėžyje S. jam sakiusi, jog apklausos metu melavo, kad jos mama nemušė, nes ši žadėjo „Babilone“ nupirkti jai jūros kiaulytę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta mažametė liudytoja S. D. parodė, jog ji matė, kaip mama mušė S. Parodė, jog tą įvykio dieną kieme skabė bulves, brolis M. pridarė kelnes, mama atsinešė dubenį. Ją, S., S. pradėjo gaudyti, pasivijusi spyrė į koją, po ko ji apie tai pasakė mamai, mama vandeniu apipylė S., ši nubėgo į kambarį ir užsirakino, nes norėjo paskambinti tėtei ir policijai. S. paskambinus į policiją ir pasakius, kad ją muša, mama atėmė iš jos telefoną ir spyrė S. į kelį. Grįžusi S. savo telefonu paskambino į policiją, su policija kalbėjo S. Skambino, nes norėjo, kad mamą išvežtų, kadangi ši muša tiek S., tiek ją, S. Muša kiekvieną dieną. Mama prašė jai nesakyti, kad muša, žadėjo nupirkti telefoną, jūrų kiaulytę ir paukštelį. Tačiau ji nusprendė sakyti teisybę, nes nenori būti su mama. Parodė, jog kai mama S. trenkė, ši verkė. S. žadėjo duoti 3 eurus už tai, kad pameluotų. S. nori būti su mama, o kiti nenori, nes juos visus muša (1 t. 93-94 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta mažametė liudytoja S. D. parodė, jog tuo metu, kai S. parašė SMS žinutę į tėčio telefoną, kartu su tėčiu buvo Kupiškyje. Tėčiui paskambinus S., ši pasakė, kad ją mušė mama. Tai girdėjo, nes tėtis pokalbio metu buvo įjungęs garsiakalbį. Grįžus į kaimą, tėtis ją paleido prie namų, pats nuvežė kaimynus. Grįžusi į namus S. rado kambaryje, apsiverkusią, S. sakė, kad mama jai kumščiu sudavė per nugarą, pasakė, kad jai skaudėjo. Ji taip pat matė, kad nugara buvo raudona, senos žaizdos („šašai“) – nudraskytos. Tada ji iš S. telefono surinko numerį 112 ir perdavė telefoną S., ši pradėjo kalbėti su operatore, pasakė, kad jai mama trenkė, pokalbį su operatore baigė į namus grįžęs tėtis. Ji patikėjo, kad mama sumušė S., nes tai buvo nebe pirmą kartą. Neigia, jog S. yra prašiusi meluoti, mano, kad S. tiesiog pasiilgo mamos (1 t. 109-110, 111 b. l.).

Liudytojas N. A. parodė, jog kartu su J. D., jo dukra S. buvo Kupiškyje, kai paskambinusi J. D. kita dukra, S., pasakė, jog ją mama muša. Kadangi J. D. buvo įjungęs garsiakalbį, girdėjo, jog vaikas verkia, kūkčioja, yra išsigandusi.

Liudytoja policijos pareigūnė L. M.-R. parodė, jog praėjus porai dienų po įvykio vyko į D. šeimą aiškintis aplinkybes dėl motinos smurto prieš dukrą S., bendraujant su S., ši patvirtino, jog mama sudavė jai per nugarą ir užgavo ten buvusį nubrozdinimą, jai tą vietą skaudėjo. Mergaitė sakė, jog tuo metu ji konfliktavo su kita sese dėl mažojo broliuko, kai atėjusi mama ir norėdama išskirti jas sudavė jai per nugarą. Kadangi užgavo ten buvusį nubrozdinimą, jai, S., labai skaudėjo.

Liudytoja socialinė darbuotoja I. L. parodė, jog nuo 2018 m. kovo mėnesio teikė socialines paslaugas D. šeimai po to, kai kilo įtarimai dėl šeimoje naudojamo smurto prieš vaikus. Dėl įvykio 2018 m. gegužės mėnesį liudytoja I. L. parodė, jog šeimoje buvo po įvykio praėjus kelioms dienoms, bendravo su vaikais, su S., ši patvirtino, jog mama jai užgavo nugarą, kai ji kartu su sesėmis lakstė netoli mamos. Į klausimą, ar mama tyčia tai padarė, S. atsakyti negalėjo, pasakė, kad nugaroje buvo „šašas“, ir mama šį „šašą“ užgavo. Apie pačią šeimą liudytoja I. L. parodė, jog bendraujant su šeima pastebėjo, jog tėvai manipuliuoja vaikais, šie palaiko tą, kuris jiems daugiau ką nuperka.

Iš apžiūros protokolo (1 t. 45-47, 48 b. l.) matyti, jog nukentėjusiosios S. D. apžiūros metu 2018-05-23, mergaitės nugaroje, žemiau menčių, ties nugaros vidurine dalimi, ties stuburo slanksteliais užfiksuoti du odos nubrozdinimai 15mm X 10 mm ir 5mm X 5mm dydžio.

Iš BPC įvykių registro (1 t. 12 b. l.), fiksuoto pokalbio (1 t. 24, 25-27, 28 ) matyti, jog 2018-05-21 16.45 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi mergaitė, pokalbio metu prisistačiusi S. D., pasakė, kad ją sumušė mama, nurodė, jog ant nugaros „įdėjo“ didelę mėlynę, paaiškino, jog mama mušė dėl to, nes prie jos lenda sesuo S., ji pasakiusi jai, kad nelįstų, po ko mama pradėjo muštis, nurodė, jog skambina iš savo sesers telefono, pokalbio metu telefoną paėmė vyriškis, pasakė, kad ką tik grįžo iš Kupiškio, rado verkiančią mergaitę, ši sakė, kad mušė mama, skambučio fone girdimas moters balsas, sakantis, jog „S. gi matė, kodėl meluoji, S., ar aš tave mušiau?“.

Iš policijos pareigūnės M. N. tarnybinio pranešimo (1 t. 29-30 b. l.) matyti, jog kartu su policijos pareigūnu V. S. 2018 m. gegužės 23 d. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), ten jiems S. D., dalyvaujant tėčiui J. D., pasakė, kad 2018-05-21 susipyko su sese S., po ko prie jų priėjusi mama D. D. kumščiu trenkė jai į nugarą. S. nurodė, jog dėl smūgio kumščiu ji juto stiprų skausmą, nes mama užkliudė ant nugaros esančias žaizdas, atsiradusias anksčiau nukritus nuo sūpynių.

Iš Kupiškio socialinių paslaugų centro pateikto socialinio darbo su D. šeima eigos aprašymo 2018 m. gegužės mėnesį (2 t. 131-133 b. l.) matyti, jog socialinei darbuotojai I. L. apsilankius šeimoje 2018 m. gegužės 25 d. buvo kalbėtasi su J. D. ir vaikais apie konfliktą su motina, kiekvienas šeimos narys šią situaciją komentuoja skirtingai, šeimoje jaučiama įtampa, socialinė darbuotoja įrašė pastebėjimą išklausius visų, kad vaikai jau išmokę manipuliuoti tėvais; 2018 m. gegužės 30 d. socialinė darbuotoja apsilankiusi D. gyvenamojoje vietoje rado S. namuose, nurodė, jog serga, tačiau vizualiai jokių požymių, kad kas nors yra blogai su sveikata, nesimatė, socialinė darbuotoja įtarė apsimetinėjimą.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš mažametį sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tiesiogine tyčia, tai yra žmogus, atlikdamas veiksmus, suvokia, kad savo veiksmais sukelia fizinį skausmą, numato pasekmes ir jų siekia. Prokuratūra kaltina D. D. tuo, kad ji 2018 m. gegužės 21 d. kumščiu suduodama mažametei savo dukrai S. kumščiu per nugarą sukėlė šiai fizinį skausmą. Pati kaltinamoji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme kaltės smurtavusi prieš dukrą tiek tyčiniais veiksmais, tiek skausmą sukėlusi neatsargiais veiksmais, nepripažino, nurodžiusi, jog jokių smurtinių veiksmų prieš dukrą neatliko. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus nukentėjusiąją S. D. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ši taip pat neigė, kad jai mama tą 2018 m. gegužės 21 dieną kumščiu sudavė per nugarą ir dėl to ji jautė fizinį skausmą, paaiškinusi, jog mama tą dieną nugaroje buvusią žaizdą kliudė dubeniu, o ne suduodama kumščiu, dėl šio veiksmo ji ir juto fizinį skausmą. To, kad kaltinamoji D. D. kumščiu sudavė dukrai S. per nugarą, nepaliudijo ir vienintelė tą įvykį galėjusi matyti kaltinamosios dukra S. D., paaiškinusi, jog mama S. įspyrė į kelį po to, kai ši paskambino į policiją. Apie tai, kad kaltinamoji D. D. kumščiu būtų sudavusi nukentėjusiajai S. D., liudytoja S. D. net neužsiminė. Kaip matyti iš baudžiamojo proceso, prokuratūra kaltinimą iš esmės grindžia tik 2018 m. gegužės 23 d. policijos pareigūnės M. N. tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnės L. M.-R. parodymais, kurioms S. D. praėjus porai dienų po įvykio yra pasakiusi apie mamos smurtą prieš ją, S., atstovo pagal įstatymą J. D. bei S. D. parodymais, jog jiems S. taip pat sakė, kad mama ją mušė, liudytojo N. A. parodymais, jog girdėjo pokalbį telefonu tarp J. D. ir S., ši pokalbio metu nurodė, kad mama ją mušė. Tačiau vien remtis šiais įrodymais grindžiant kaltinamosios D. D. kaltę byloje nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tą 2018 m. gegužės 21 d. kaltinamosios D. D. ir nukentėjusiosios S. D. gyvenamosios vietos kieme buvo konfliktas tarp abiejų vaikų, S. ir S., tuo metu kieme buvo ir kaltinamoji D. D.. Mergaičių konflikto metu, pasak S. ir S. D., S. įspyrė S. į koją, po ko kaltinamoji D. D. vandeniu apliejo S., ši nubėgo į kambarį. Taip pat neatmestina, jog šio konflikto metu, prieš apliedama vandeniu S., kaltinamoji D. D. ar tai sukdamasi, ar tai kitu būdu turėtu dubeniu su vandeniu galėjo kliudyti S. nugarą, kaip ši ir teigė pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausos metu, šio veiksmo metu galėjo vaikui sukelti ir fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamoji D. D. dubeniu galėjo kliudyti nukentėjusįjį vaiką, teismo posėdyje paliudijo ir socialinė darbuotoja I. L., parodžiusi, jog bendraujant su S. praėjus kelioms dienoms po įvykio vaikas abejojo dėl to, kad fizinį skausmą vaiko mama sukėlė tyčia, pati nurodė, jog mama skausmą galėjo sukelti ir dėl neatsargumo. Ši liudytoja taip pat parodė, jog vaikai šeimoje manipuliuoja savo tėvais, jų parodymais tikėti besąlygiškai nevertėtų. Tai, kad vaikai gali iškraipyti tikrovę, liudytoja I. L. atžymėjo ir savo užrašuose apie šeimai teikiamas socialines paslaugas (2 t. 132-134 b. l.). Prokurorė V. K., palaikydama kaltinimą byloje, savo baigiamojoje kalboje nurodė, jog vaikų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, tačiau su šia prokurorės pozicija sutikti nėra pagrindo: visos trys mergaitės skirtingai pasakoja įvykio aplinkybes, pradedant nuo paties konflikto pradžios iki pat skambučio bendrajam pagalbos centrui (S. teigė, kad mama nugarą užgavo dubeniu, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, kai grįžo į namus S., skambino į pagalbos centrą S., ji ir pradėjo pokalbį su operatore, tik vėliau telefoną perdavė jai, S.; S. teigė, jog mama S. įspyrė į kelią, įspyrė po to, kai mergaitė jau buvo paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą; S. neigė skambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, paaiškinusi, jog į centrą buvo skambinta iš jos). Kas sudaro pagrindą tikėti liudytojos I. L. parodymais, jog vaikai gali manipuliuoti tėvais ir nebūtina byloje sakyti tiesą. Tai, kad vaikai galėjo būti veikiami vieni kitų, suaugusių tėvų, netiesiogiai patvirtina proceso dalyvių parodymai apie S. žadėtus eurus S. už tai, jeigu ši parodys, kad mama smurtavo prieš ją, apie S. motinos pažadėtus mobilųjį telefoną, jūros kiaulytę ar kanarėlę. Kita vertus, liudytoju apklaustas vaikų tėvas J. D. nieko konkretaus apie patį konfliktą taip pat paliudyti negalėjo, pats jis to nematė, apie konfliktą sužinojo iš S., kai jai paskambino mobiliuoju telefonu atsakydamas į SMS žinutę ir ši jam pasakė, kad mama ją muša. Išklausius garso įrašą, kuriame fiksuotas mergaitės, prisistačiusios S. D., skambutis Bendrajam pagalbos centrui, iš šio įrašo taip pat negalima daryti kategoriškos išvados tiek dėl skambinusiojo asmens tapatybės, tiek dėl paties panaudoto smurto masto: šio įrašo metu mergaitė, prisistačiusi S., nurodė, jog ją mama mušė, nurodė, jog, kaip vaikas išsireiškė, „įdėjo didelę mėlynę“, tačiau jokios kraujosruvos nei iškart po įvykio, nei viso ikiteisminio tyrimo metu vaiko kūne nenustatyta. Byloje yra asmens apžiūros protokolas, surašytas 2018 m. gegužės 23 d. (1 t. 45 b. l.), prie jo pridėtos fotonuotraukos (1 t. 46-47 b. l.), šiame protokole apžiūrint S. D. nugaros srityje yra užfiksuoti du odos nubrozdinimai, vienas didesnis, kitas – mažesnis, tačiau net iš nuotraukos be specialaus tyrimo yra vizualiai aišku, kad šie sužalojimai (odos nubrozdinimai), atsižvelgus į jų atspalvį nespalvotoje nuotraukoje, yra padaryti anksčiau, nei prieš dvi dienas iki apžiūros, tai yra nagrinėjamo įvykio metu 2018 m. gegužės 21 d. Jokios kraujosruvos („didelės mėlynės“), apie kurią telefonu buvo nurodžiusi į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi mergaitė, nei protokole, nei nuotraukose požymiai nefiksuoti. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas joks medicininis tyrimas dėl šių sužalojimų susidarymo mechanizmo, nesiaiškinta, ar šie 2018 m. gegužės 23 d. fiksuoti nubrozdinimai buvo paveikti mechaniškai 2018 m. gegužės 21 d. ir ar jie buvo atsinaujinę, kas bent iš dalies būtų patvirtinę, kad tą kaltinime nurodytą dieną vaiko sužalojimams nugaroje buvo padarytas mechaninis poveikis ir vaikui sukeltas fizinis skausmas. Šiuo metu toks tyrimas, atsižvelgus į tas aplinkybes, jog sužalojimai seniai užgiję, nieko nenustatytų, todėl jo skirti nebuvo tikslinga. Antra vertus, to paties skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įraše, vaikui, vėliau – vaikų tėvui, bendraujant su operatoriumi yra girdimas moters, tikėtina, kaltinamosios D. D., žodžiai, jog mergaitė viską išsigalvoja ir pasakoja netiesą (moteris retoriškai klausia vaiko, kam ši meluoja sakydama, jog buvo mušama, tai, kad ji meluoja, galės patvirtinti ir kita dukra, S.). Jokių kitų įrodymų, kad kaltinamoji D. D. tyčia, suvokdama, kad jos veiksmas sukelia fizinį skausmą vaikui, smurtavo prieš vaiką, byloje nepateikta. Tikėtina, jeigu pripažinti, kad S. D. tiek apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjos po mėnesio nuo įvykio, tiek ir po kelių dienų pasakojant liudytojai I. L. parodymai apie konflikto priežastis, skausmą, sukeltą dubeniu užgavus nugaroje buvusius sužalojimus, yra teisingi, mergaitei dubeniu motinai sukantis ar kitu jos veiksmu, paveikusiu nugaroje buvusius sužalojimus, galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamoji D. D. žinojo apie nubrozdinimus dukters nugaroje, nebuvo nustatyta, kad dubeniu užgavusi sužalojimus vaiko nugaroje kaltinamoji suvokė, kad šiuo veiksmu sukels mažamečiui vaikui skausmą, ir to siekė. Todėl pripažįstama, jog baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad D. D. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra tyčia sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai Samantai, ji yra išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Valstybė dėl nukentėjusiosios S. D. atstovavimo baudžiamojoje byloje patyrė 130 Eur išlaidas (2 t. 136-137 b. l.). Kadangi kaltinamoji D. D. išteisinama, nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. D., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.