Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo UAB „Gilės inžinerija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „Baltic Probiotics“ ieškinį atsakovui UAB „Gilės inžinerija“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2015-11-11 priimtas ieškovo SIA „Baltic Probiotics“ ieškinys atsakovui UAB „Gilės inžinerija“ dėl skolos priteisimo; bendra reikalavimų suma – 17 606,87 Eur. Ieškovas praš4 taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, jo buveinės vietoje esantį kilnojamąjį turtą ar kitą turtą, atsiskaitomąsias sąskaitas ar turines teises, nes jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Be to, atsakovo nuomone, ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, nes pateikti priedai nepatvirtina ir neįrodo įsiskolinimo egzistavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Apelianto teigimu, ieškovas leistinais ir pakankamais įrodymais savo reikalavimo teisės nepagrindė, o pateikti įrodymai nepatvirtina ir neįrodo įsiskolinimo egzistavimo. Tačiau tokie atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantui pareikšto reikalavimo pagrįstumu, paprastai priskiriami argumentams dėl bylos esmės ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra aktualūs.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiamas materialinis reikalavimas atsakovei yra galimas, o ar tenkintinas šis reikalavimas, ar ne, bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumą. Vadinasi, ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su jai pareikšto ieškinio nepagrįstumu, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.

Kita vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą (grėsmę sprendimo įvykdymui). Grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tenka būtent atsakovui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu arba, jeigu jos buvo pritaikytos, panaikinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-04 nutartis c. b. Nr. e2-782-180/2015).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas grėsmę jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo prezumpcija, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Apeliantas atsikirtimus dėl didelės jam reikalavimo sumos grindžia aplinkybėmis, kad jis turi pakankamai turto, yra pelningai dirbantis juridinis asmuo. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti visus laikinųjų pasaugos priemonių instituto taikymui reikšmingus aspektus, kurių tarpe esminę reikšmę turi konkretaus atsakovo turtinė padėtis, nustatydamas, ar būtent jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė.

Apeliantas pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą 2015-10-31, iš kurios matyti, kad atsakovas yra pelningai dirbantis juridinis asmuo, nes 2014 metais gavo 7 796 EUR pelną, o 2015-10-31 grynasis pelnas sudaro 35 321 EUR; nurodė, kad bendros įmonės pardavimų pajamos sudaro 312 500,00 EUR, o iš nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos matyti, kad įmonės bendrasis kapitalas 2014m. finansinių metų pradžioje sudarė 27 428 EUR, o 2015-10-31 įmonės kapitalas padidėjo ir sudaro 62 749 EUR. Tačiau apeliantas nepateikė aktualaus preliminaraus įmonė balanso, iš kurio būtų galima bent preliminariai nustatyti įmonės įsipareigojimų per metus dydį. Šiuo atveju įrodymai, patvirtinantys galimą pelną bei kapitalo padidėjimą, savaime neįrodo, kad įmonės įsipareigojimai nesiekia pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės ar jo neviršija. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registrui atsakovo pateikto 2014-12-31 balanso, įmonės turtas sudarė 457 024 EUR, o įsipareigojimai per vienerius metus– 362 318 EUR, t.y. įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (CPK 179 str. 3 d.). Viešojo registro –NTR – duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi.

Tokiu atveju konstatuotina, kad apeliantui didelio ieškovo reikalavimo prezumpcija nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta, atitinkamai nepaneigta ir grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o tuo pačiu ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.