- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-588-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02679-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybiniai polimerai“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aidava“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7259-921/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybiniai polimerai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aidava“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Stabeta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Statybiniai polimerai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8 502,34 Eur skolą, 543,20 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pagal atsakovės užsakymą į objektą (duomenys neskelbtini) , Kaunas, pristatė prekes: betono kietintoją Durostone Plus (natural grey 01) ir betono apsaugą Duroseal. Atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė. Atsakovei parduotos prekės buvo perduotos trečiojo asmens darbuotojui, kuris tuo metu dirbo objekte. Už parduotas prekes atsakovei išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovei UAB „Statybiniai polimerai“ iš atsakovės UAB „Aidava“ 8 502,34 Eur skolą, 543,20 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017 m. vasario 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 504 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas, ar tarp jų susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, ar ieškovė perdavė atsakovei prekes, už kurias atsakovė privalo atsiskaityti.Teismas nustatė, jog ieškovė atsakovei 2015 m. lapkričio 19 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 51935 4 251,17 Eur sumai. PVM sąskaita faktūra išrašyta už prekes (betono kietintoją Durostone Plus (natural grey 01) ir betono apsaugą Duroseal) ir transportavimo paslaugas (1 t., b. l. 8). PVM sąskaitą faktūrą atsakovė turėjo apmokėti iki 2016 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 8). 2015 m. lapkričio 27 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 51968 4 251,17 Eur sumai. PVM sąskaita faktūra išrašyta už prekes (Betono apsaugą Duroseal ir Betono kietintoją Durostone Plus (natural grey 01) ir transportavimo paslaugas. Minėtą PVM sąskaitą faktūrą atsakovė turėjo apmokėti iki 2016 m. sausio 12 d. (1 t., b. l. 9). Išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į ieškovės apskaitą (2 t., b. l. 20–23). Ieškovė atsakovei elektroniniu paštu 2017 m. sausio 26 d. išsiuntė pretenziją dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų (1 t., b. l. 15–16), kurioje ragino iki 2017 m. sausio 30 d. sumokėti už parduotas prekes 8 502,34 Eur (1 t., b. l. 17). Atsakovė išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Nurodė, jog jokios pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove nėra sudariusi, prekių jiems ieškovė neperdavė, todėl ir neprivalo už jas atsiskaityti. Teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo–pardavimo santykius dėl ginčo prekių pardavimo įforminti rašytine sutartimi (CK 1.71–1.74 straipsniai), todėl ji gali būti sudaroma ir žodžiu, o pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui.Teismas, įvertinęs tiek ieškovės atstovės, tiek trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojo A. B. parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, priėjo prie išvados, kad ieškovė įrodė, jog tarp šalių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai, kad ieškovė prekes atsakovei perdavė, todėl atsakovei kyla pareiga už nupirktas prekes atsiskaityti.Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovės argumentus, kad A. B. nėra nei jų darbuotojas, nei įgaliotas asmuo, todėl ieškovė prekes pardavė ne atsakovei, o tretiesiems asmenims, kurie ir privalo su ieškove atsiskaityti. Darė išvadą, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atliekant betoninių grindų įrengimo darbus, dirbo liudytojas A. B., o šios aplinkybės atsakovei neabejotinai buvo žinomos. Teismas nenustatinėjo, kokiu pagrindu liudytojas A. B. dirbo minėtame objekte, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat teismas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 24 d. atsakovė parašė ieškovei elektroninį laišką prašydama atsiųsti iš ieškovės pirktų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas. Prašomas deklaracijas ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė tą pačią dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 24 d. Teismo vertinimu, šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog derybos dėl prekių pirkimo vyko būtent tarp ieškovės ir atsakovės, o lingvistinė 2015 m. lapkričio 24 d. elektroniniame laiške parašytų žodžių „pirktų medžiagų“ reikšmė negali būti aiškinama kitaip, kaip tik kad prekes atsakovė nupirko ir jai buvo reikalingos nupirktų prekių deklaracijos.Kadangi atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškove, teismas ieškinį tenkintino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 8 502,34 Eur skolą (CK 6.38 straipsnis, 6.305 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 51935 turėjo būti apmokėta iki 2016 m. sausio 4 d, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2017 m. sausio 30 d. susidarė 274,40 Eur palūkanos. Išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 51968 turėjo būti apmokėta iki 2016 m. sausio 12 d, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2017 m. sausio 30 d. susidarė 268,80 Eur palūkanos. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisė 543,20 Eur palūkanas. Tenkinęs ieškinį, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės prašomas priteisti procesines palūkanas ir 1 504 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 204 Eur žyminį mokestį).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Aidava“, kurios interesams atstovauja advokatė A. P., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinio įstatymo normas, pažeidė pirkimą-pardavimą reglamentuojančias materialinės normas, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė akceptavo ieškovės elektroniniu paštu siųstą 2015-11-12 komercinį pasiūlymą, be to, ginčo PVM sąskaitose faktūrose bei krovinio važtaraščiuose nurodytas prekių kiekis nesutampa su prekių kiekiu, nurodytu ieškovės į byla pateiktame 2015-11-12 komerciniame pasiūlyme. Teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.Ginčo krovinio važtaraščius pasirašęs asmuo nėra atsakovės atstovas/įgaliotas asmuo, kuriam būtų buvusi suteikta teisė atstovauti atsakovę pirkimo-pardavimo santykiuose, ir ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma. Taigi krovinio važtaraščiai įrodo, kad ieškovė prekes perdavė ne atsakovei, o trečiajam asmeniui.Ieškovė remiasi PVM sąskaita faktūra, kuri išrašyta anksčiau (2015-11-19) nei įvardinta planuojamos ūkinės operacijos data (2015-11-23) ir anksčiau nei sutarties dėl atitinkamos ūkinės operacijos vykdymo sudarymas/pasirašymas. Ginčo PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos atsakovės ir/ar įtrauktos į atsakovės vedamą gautų PVM sąskaitų faktūrų registrą. Objekto užsakovė UAB „Rodena" raštiškai patvirtino, kad statybines medžiagas į objektą (duomenys neskelbtini), Kaune jai patiekė ne atsakovė, o UAB "Eidana", tokiu būdu aiškiai paneigdama ieškovės prielaidas, kad neva UAB "Aidava" iš ieškovės įsigijo prekes.Teismas nevertino liudytojo A. M. parodymų, kurie paneigė ieškovės poziciją, neva ieškovės statybinių medžiagų duomenų atspindėjimas darbų žurnale patvirtina pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės faktą.Teismas netinkamai vertino liudytojo A. B. parodymus. Atsakovės nuomone, šio liudytojo parodymai patvirtina, jog prekes, nurodytas ginčo 2017-11-20 bei 2017-11-27 krovinio važtaraščiuose, ieškovė perdavė būtent UAB „Stabeta", o ne atsakovei. Teismas, vertindamas 2015-11-24 iš atsakovės elektroninio pašto adreso ieškovei išsiųstą elektroninį laišką, neatsižvelgė į aplinkybę, jog šioje byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už dvi prekių partijas, iš kurių viena „perduota" atsakovei 2017-11-27, t. y. po nurodyto laiško išsiuntimo. Teismas nevertino ir byloje pateiktų sąskaitų, išrašytų už ieškovės atsakovei parduotas prekes, kurios nėra šios civilinės bylos dalyku, kurios liudija pirkimo-pardavimo santykių tarp ieškovės ir atsakovės seką, kuri neatitinka ieškovės nurodytos nagrinėjamoje byloje.Ieškovė jokiu pretenzijų dėl skolos sumokėjimo neteikė atsakovei daugiau nei vienerius metus. Toks ieškovės delsimas neįprastas kasdienėje verslo praktikoje ir nesuderinamas su atidaus, rūpestingo verslininko elgesio standartais. Ieškovė UAB „Statybiniai polimerai“, kurios interesams atstovauja advokatas M. V., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Medžiagų pirkimui - pardavimui įstatymas nenumato privalomos rašytinės sutarties, todėl nors ieškovė ne kartą ir siuntė atsakovei sutartį pasirašymui, tačiau atsakovė neatsiuntė pasirašytos sutarties ieškovei, o tai jokiu būdu nepatvirtina, kad tarp šalių nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovei prekės buvo pristatomos į objektą, prieš tai nurodant asmenį, kuris medžiagas priims. A. B. buvo objekte. Be to, atsakovė ne kartą (tiek įrašant į statybos žurnalą, tiek el. laišku) patvirtino, kad medžiagas atsakovė gavo. Atsakovė apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja liudytojo A. B. paaiškinimus ir pateikia neteisingą, akivaizdžiai melagingą 2015-11-24 el. laiško vertinimą.Byloje apklaustas liudytojas A. B., tiek trečiojo asmens atstovas G. Č. patvirtino, kad PVM sąskaitos faktūros buvo perduotos atsakovei. Ieškovės nuomone, atsakovė galimai ir pakoregavo gautų PVM sąskaitų registrą, iš jo pašalindama visas iš UAB „Statybiniai polimerai“ gautas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė buvo raginama sumokėti įsiskolinimą ir vis žadėdavo jį padengti, kai su ja atsiskaitys užsakovė UAB Rodena“, ieškovė pasitikėjo atsakove, tačiau atsakovė neatsiskaitė, todėl ieškovė savo pažeistas teises gina teismine tvarka ir nepraleidusi įstatyme numatytų senaties terminų. Ieškovė pažymi, kad atsisakė atsakovei parduoti prekes be išankstinio apmokėjimo, kadangi atsakovė jau buvo neatsiskaičiusi už medžiagas, pristatytas į objektą Vakarinis aplinkkelis 36, Kaune.Teismas sprendimą priėmė visapusiškai išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus tiek atskirai tiek nagrinėdamas įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ginčas byloje kilo dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos už perduotas prekes priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovės prašomą skolą, konstatavęs, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo pardavimo santykiai, ieškovė prekes atsakovei perdavė, todėl atsakovei turi pareigą už prekes atsiskaityti. Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka ir jį argumentuoja, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kad ieškovė perdavė prekes atsakovei. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.CK 6.154 straipsnio nuostatos numato sutarties sampratą, sutartims taikomos teisės normos, reglamentuojančios bendruosius prievolės teisės klausimus. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) ir akceptanto pareiškimas ar elgesys, kuriuo priimamas pasiūlymas gali reikšti, kad sutartis sudaroma nuo to momento. CK 6.192 straipsnis reglamentuoja, kai pagal įstatymus ar susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek apsikeičiant raštais, ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę su komerciniu pasiūlymu pirkti medžiagas, reikalingas darbų atlikimui statybų objekte, ieškovė informavo atsakovę apie medžiagų (prekių) išsiuntimą (perdavimą) į objektą darbų atlikimui bei ragino atsiųsti pasirašytą sutartį, po pirmojo prekių perdavimo atsakovė prašė atsiųsti iš ieškovės pirktų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijas, ieškovė medžiagas (prekes) atsakovei perdavė, išrašydama dvi PVM sąskaitas faktūras, ieškovės perduotos medžiagos (prekės) panaudotos darbų atlikimui statybos objekte. Prekių kiekis tarp šalių derintas telefonu, prekių kaina nurodyta ieškovės pateiktame komerciniame pasiūlyme. Taigi, aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių prievolinių santykių (CK 6.305, 6.311 straipsniai).Apeliantė apeliaciniame skunde skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, kad ginčo krovinio važtaraščius pasirašęs asmuo A. B. nėra atsakovės atstovas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: statybos darbų žurnale, kuriame rangovu nurodyta atsakovė, o A. B. nurodytas kaip atsakingasis vykdytojas, atsakovės direktoriaus A. R. patvirtintoje betoninių grindų įrengimo technologinėje kortelėje A. B. yra nurodytas kaip vienas iš dirbančių objekte (duomenys neskelbtini), Kaune, darbuotojų, atsakovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir pritaria sprendime išdėstytai motyvacijai, kad atsakovei buvo žinoma apie aplinkybes, jog ginčo statybos objekte atliekant betoninių grindų įrengimo darbus, dirbo A. B.. Apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertinti jau nustatytas aptartas aplinkybes, negu jas įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo ( CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, kad ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į jos buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne mokestinis (apskaitos) ar įmonės mokesčių, o su fakto konstatavimu susijęs ginčas – gavo ar ne atsakovė prekes. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinę įrodomąją reikšmę atskleidžia tikrasis šalių ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas buhalterinės apskaitos dokumentais.Apeliantė kelia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Aiškinant šią įstatymo normą galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tyrė ir vertino tiek atskirai kiekvieną įrodymą, tiek jų visumą, išsamiai sprendimą motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl teismo išvados pagrįstos įrodymais. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai aptartu klausimu jų nepaneigia. Aplinkybė, jog tų pačių įrodymų pagrindu apeliantė siekia visiškai kitokių (priešingų) išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinių normų, reguliuojančių įrodymų vertinimo procesą, pažeidimo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai išsprendė bylą (CPK 185 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė UAB „Aidava“ pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 204 Eur žyminį mokestį. Atmetus apeliacinį skundą atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovės interesams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas M. V. (2018 m. sausio 4 d. atstovavimo sutartis). Pagal 2018 m. vasario 22 d. mokėjimo pavedimą ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1 000 Eur. Sumokėtų lėšų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11. punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovės UAB „Aidava“ ieškovei UAB „Statybiniai polimerai“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Aidava“ (kodas 302853683) ieškovei UAB „Statybiniai polimerai“ (kodas 226143790) 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.