Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui D. K., trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo teisėtumo, atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs apeliantas, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja iš esmės tuo, jog neteisingai buvo nustatytas atlygis už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo nuosavybę.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra atsakovo žemės sklypų (dalių) atžvilgiu pradėta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. lP-(1.3)-26 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) procedūros pradžios Prienų rajono savivaldybėje“ (t.1, b.l. 83). Vadovaujantis UAB „STIVVF“ parengtomis turto vertinimo ataskaitomis buvo nustatyta, kad atsakovui už nuosavybės teise paimamą 0,7516 ha ploto žemės sklypą turi būti atlyginama 17433 Lt, iš jų: žemės sklypo 15404 Lt vertė ir kitų nuostolių dydis – 2029 Lt. Už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,6824 ha ploto žemės sklypo ½ dalį – 0,3412 ha ataskaitose buvo nurodoma, kad atsakovui turėtų būti sumokama 7915 Lt, iš jų: žemės sklypo ½ dalies vertė – 6994 Lt ir kitų nuostolių vertė – 921 Lt (t. 1, b.l. 116, 142). 2012 m. rugsėjo 27d. įsakymu Nr. 1P ( 1.3) - 324 Nacionalinės žemės tarnybos direktorius nustatė atsakovui bendrą už žemės sklypų paėmimą 25 348 Lt atlyginimo dydį ir atsiskaitymo sąlygas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atsakovui ginčijant tik paimamos žemės atlyginimo dydį Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 15d. nutartimi buvo paskirta ginčo nekilnojamojo turto vertei nustatyti vertinimo ekspertizė. 2013 m. spalio 2 d. Turto ekspertizės aktu Nr. 2013/IVTE-10-007 ( t. 2., b.l. 72-94) konstatuota, kad ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė, buvusi 2012m. rugsėjo 27d. ir 2013m. balandžio 9d. – 12000 Lt, o ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,3412 ha ploto dalies rinkos vertė, buvusi 2012m. rugsėjo 27d. ir 2013m. balandžio 9d., – 6000 Lt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje be kita ko, nustatyta, kad: paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei kitų įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško atauginimui vertė.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį, vadovavosi teismo eksperto ekspertizės aktu ir laikė, jog apelianto paimamų visuomenės poreikiams sklypų (dalių) kaina, kurį turi būti jam atlyginta, yra 18 000 Lt. Kaina buvo nustatoma 2012 m. rugsėjo 27dienai ir 2013m. balandžio 9 dienai. Ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu pateikė teismui Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, iš kurių matyti, jog 2011 metų rugsėjo 22 dienai paimama apelianto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė yra 15 404 Lt, o nuostolių atlyginimo dydis – 2029 Lt. (t.1., b.l. 116). Tuo tarpu paimama apelianto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 2011 m. liepos 15 dienai yra 6994 Lt, o kitų nuostolių vertė – 921 Lt (b.l. 1, 142).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas su ankstesne ieškovo pateikta UAB „STIVVF“ turto vertinimo ataskaita ir jam siūloma išmokėti 25348 Lt atlyginimo dydžio suma už paimamus ginčo sklypus nesutiko, todėl būtent atsakovui tenka visuomenės poreikiams paimamos žemės rinkos vertės sumažėjimo rizika. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su nurodytais argumentais, pažymi, jog už paimamą visuomenės poreikiams žemę savininkui privalo būti teisingai atlyginama. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovui siūlomas atlygis už visuomenės poreikiams paimamą žemę yra teisingas, visų pirma būtina nustatyti, kokiam momentui turi būti nustatoma paimamo visuomenės poreikiams sklypo rinkos vertė ir analizuojami byloje esantys įrodymai, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie atlygintiną paimamo visuomenes poreikiams žemės sklypo vertę atitinkamu laiku.

Pažyminėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jau institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą (Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėtina, kad kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais; šis sprendimas registruojamas Nekilnojamojo turto registre; per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, turi kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (Žemės įstatymo 46 straipsnio 5, 9 dalys, 47 straipsnio 3 dalis). Tokiu kaip nagrinėjamas ginčas atveju teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2014).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog atlygio dydis paimant žemę visuomenės poreikiams turi būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimu. Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. lP-(1.3)-26 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) procedūros pradžios Prienų rajono savivaldybėje“ buvo priimtas 2011 m. vasario 19 d.(t.1, b.l. 83). Po šio įsakymo priėmimo 2011 metais buvo atliekamas paimamų žemės sklypų (dalių) vertinimas ir nustatyta, jog apeliantui atlygintina žemės sklypų (dalių) vertė ir nuostoliai sudaro 25 348 Lt sumą (t.1, b.l. 116, 142). Šis turto vertinimas ieškovo iniciatyva buvo atliktas apeliantui atsiradus jo kaip savininko teisių apribojimams. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų (dalių) rinkos vertė buvo nustatinėjama daug vėlesniam momentui, t.y. 2012 m. rugsėjo 27 dienai ir 2013 m. balandžio 9 dienai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog savininkų teisės ribojamos jau nuo institucijos sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, todėl, kaip minėta, su šiuo momentu sietinas teisingo atlyginimo dydžio nustatymas. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto rinkos kaina keičiasi priklausomai nuo rinkoje esančių sąlygų, todėl esant nekilnojamojo turto kainos svyravimams ir sumažėjus paimamo žemės sklypo (dalies) kainai paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymo metu, ši aplinkybė negali sudaryti pagrindo mažinti atlygio už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Be to atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. spalio mėn. Turto ekspertizės akte yra nustatyta tik nurodytų žemės sklypų (dalių) rinkos vertė, neapimant kitų nuostolių dydžio (t. 2, b.l. 93), nors įstatymas įpareigoja atlyginti ir kitus nuostolius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 47 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į institucijos sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo datą, į būtinybę turto rinkos vertę sieti su savininko teisių ribojimų atsiradimo momentu, į tai, jog ekspertizės akte ekspertas K. J. nustatinėjo turto rinkos vertę daug vėlesniam laikui bei nenustatė kitų nuostolių dydžio, sprendžia, jog eksperto K. J. nustatyta kaina negali būti laikoma teisingu atlygiu apeliantui už visuomenės poreikiams jo paimamą žemę (CPK 218 str.)

Byloje nesant duomenų bei kitų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti ieškovo pateiktoje UAB „STIVVF“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų (jų dalių) rinkos verte bei nustatytu nuotolių dydžiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo nustatytas pagal 2013 m. spalio 2d. Turto ekspertizės aktą Nr. 2013/IVTE-10-007 atsakovui D. K. bendras 18 000 Lt atlyginimo dydis, ir nustatyti atsakovui D. K. bendrą 25 348 Lt atlyginimo dydį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos tesimo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas pagal 2013 m. spalio 2d. Turto ekspertizės aktą Nr. 2013/IVTE-10-007 atsakovui D. K. bendras 18 000 Lt atlyginimo dydis, ir nustatyti atsakovui D. K. bendrą 25 348 Lt atlyginimo dydį, iš jų: 17 433 Lt už visuomenės poreikiams paimtą nuosavybės teise valdomą 0,7516 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 7915 Lt už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,6824 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį – 0,3412 ha.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.