- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- e2A-1678-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02038-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- J. G. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui J. G. K. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą J. G. K. iš ieškovei A. K. priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei įėjimo į butą durų raktus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad po mamos mirties ieškovė įgijo nuosavybės teisę į mamai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. G. K. buvo leista laikinai gyventi šiame bute. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 10 d. sprendimu J. G. K. ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmetė, Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė 2024 m. birželio 25 d. telefonu pareikalavo, kad atsakovas išsikraustytų iš savavališkai užimamo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovui 2024 m. liepos 15 d. buvo išsiųsta pretenzija, kuria pareikalauta iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), perduoti ieškovei pagrindinių buto durų spynų raktus ir pagal aktą perduoti buto inventorių, tačiau atsakovas ir toliau gyvena ieškovei priklausančiame bute, naudojasi jai priklausančiais daiktais.
3. Atsakovas J. G. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad bute gyvena nuo 2003 m., kitos gyvenamosios vietos neturi, visą laiką mokėjo ir moka mokesčius už butą, rūpinasi juo. Atsakovui yra (duomenys neskelbtini) metai, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra šiek tiek didesnės nei (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovą su ginčo butu sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, jog šį butą būtų galima laikyti jo būstu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ir kad būtų ginama atsakovo teisė į būsto neliečiamybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – iškeldino atsakovą J. G. K. iš ieškovei A. K. priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą J. G. K. perduoti ieškovei A. K. įėjimo į butą (durų) raktus; teismo sprendimo dalį dėl iškeldinimo ir buto raktų perdavimo įvykdymą atidėjo iki 2027 m. gruodžio 11 d.; priteisė iš atsakovo J. G. K. ieškovei A. K. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės A. K. atsakovui J. G. K. 325 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kada tiksliai atsakovui pretenzija buvo įteikta, tačiau jos gavimą atsakovas patvirtino 2025 m. sausio 30 d. teismo posėdyje, kas reiškia, kad atsakovas buvo tinkamai įspėtas apie vienašališką panaudos sutarties nutraukimą, bylos nagrinėjimo metu panaudos teisiniai santykiai šalių nesiejo, todėl atsakovas formaliai neturi teisinio pagrindo gyventi bute. Kita vertus, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovo sąsajas su butu (atsakovas bute nepertraukiamai gyvena daugiau nei 20 metų, butu rūpinasi, moka buto mokesčius) bei atsakovo santykius su ieškove ir jos šeima (atsakovas bute gyveno kartu su ieškovės motina, palaikė ilgalaikius santykius su ieškovės vaiku, kai šis buvo nepilnametis, davė pilnametystės sulaukusiam vaikui 1 500 Eur automobiliui įsigyti), atsakovas mokė ieškovę vairuoti automobilį), taip pat atsižvelgus į ieškovės ir atsakovo kaip fizinių asmenų ypatumus ir skirtumus (ieškovė – darbingo amžiaus asmuo, gauna ženkliai didesnį nei vidutinis darbo užmokestis šiuo metu mokamas Lietuvos Respublikoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. atsakovas – senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų); nekilnojamojo turto neturi, jo pajamas sudaro senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka: iš viso apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį; yra įrašytas į eilę asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą), taip pat atsižvelgus, kad ieškovė bute niekada negyveno, į tai, kad ji butą nuosavybės teise įgijo neatlygintinai (paveldėjo pagal įstatymą), byloje nesant duomenų, kad ieškovei butas yra būtinai reikalingas naudojimui artimiausiu metu, formalios ieškovės turimos nuosavybės teisės sureikšminimas tiek, kad būtų pripažinta, kad atsakovas privalo, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, išsikelti iš buto, reikštų neproporcingą atsakovo teisės į būstą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme, suvaržymą, pusiausvyros tarp ieškovės ir atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, neatitiktų protingumo, sąžiningumo, ir teisingumo principų.
7. Atsakovas nors ir laikytinas labiau pažeidžiamu asmeniu nei ieškovė, tačiau atsakovas turi realią galimybę įgyti kitą gyvenamąją vietą – socialinį būstą, gali tinkamai įgyvendinti ir ginti savo teises (savarankiškai pasirūpino teisiniu atstovavimu ir apmokėjo advokatės teisines paslaugas, inicijavo civilinį procesą byloje Nr. e2-2190-722/2024 bei apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. e2A-780-587/2024, aktyviai dalyvavo šios bylos nagrinėjime (davė paaiškinimus, reiškė procesinius prašymus, kreipėsi į savivaldybės instituciją dėl socialinio būsto). Civilinėse bylose nustatytos aplinkybės ir konstatuotos išvados apie buto įgijimo bei naudojimo aplinkybes, pagal kurias atsakovo ryšys su butu ir buvusia jo savininke nebuvo visiškai lygiavertis finansiniu aspektu atskelidžia, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, įgyvendindamas ir gindamas savo teises ir teisėtus interesus į butą, kaip jo vienintelę turimą gyvenamąją vietą. Ieškovas nepaaiškino, kodėl jis nuo 2006 m. nesikreipė į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
8. Byloje susiklostė procesinė situacija, kurioje ieškinio tenkinimas iš dalies nėra galimas. Tačiau atsižvelgus, kad konstatuota, jog pagrindinė kliūtis tenkinti ieškinį yra nepakankamas laikotarpis, per kurį atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, turėtų pareigą išsikelti iš buto ir susirasti kitą gyvenamąją vietą, spręstina dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę savo iniciatyva teismo sprendimu išspręsti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą. Ieškovė sutiko, jog ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas būtų atidėtas dvejiems mėnesiams. Atsakovas prašė, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas būtų atidėtas ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Teismas sprendė, kad ieškovės nuosavybės teisės apribojimas, netenkinant jos prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą dvejiems mėnesiams, gali sukelti jai mažesnius praradimus, nei ieškinio tenkinimas ir sprendimo įvykdymo atidėjimas trumpesniam nei vienerių metų laikotarpis sukeltų atsakovui.
9. Nepaisant to, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kaip atsakovas panaudojo dideles grynųjų pinigų sumas, gautas už parduotus žemės sklypus, vertintina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų artimiausiu metu įgyti (nusipirkti ar išsinuomoti) tinkamą būstą. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į jo gaunamas mėnesines pajamas ir tai, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) d. yra įrašytas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, į kurį įrašomi asmenys, atitinkantys Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus, kurie siejami su asmens turtinės padėties įvertinimu. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos atliktu atsakovo turtinės padėties įvertinimu. Objektyviai nustatyti, kokia dalimi pinigų, gautų už parduotus žemės sklypus, atsakovas šiuo metu disponuoja, nėra galimybės.
10. Hipotetiškai egzistuoja maža tikimybė, kad (duomenys neskelbtini) ar kitoje vietovėje gyvenamąją vietą, kurios nuoma kainuotų per mėnesį 20 Eur arba kitą truputį didesnę sumą, kurią atsakovas galėtų mokėti pagal savo gaunamas pajamas. Pagal viešus duomenis internete vieno kambario butų nuoma (duomenys neskelbtini) regione svyruoja nuo 150 Eur iki 280 Eur. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos nėra tokios didelės, kad jis galėtų už jas operatyviai išsinuomoti tinkamą gyvenamąją patalpą už rinkos kainą, mokėti nuomojamo būsto komunalinius mokesčius ir kartu patenkinti minimalius kasdienius poreikius (visavertė mityba, sveikata, laisvalaikis ir kt.).
11. Atsakovo duomenimis, socialinį būstą jis gali gauti po 1-3 metų. Jonavos rajono savivaldybės administracijos turto ir aplinkos apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. rašte nurodyta, kad atsakovo eilės numeris asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše yra (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atsakovas sąraše yra (duomenys neskelbtini)). Racionalus, šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą labiausiai atitinkantis sprendimas yra teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą susieti su prognozuojamu (labai tikėtinu) socialinio būsto gavimo laiku. Pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos pateikiamą informaciją darytina išvada, kad situacija dėl socialinio būsto Jonavos rajono savivaldybėje yra nuolatos kintanti ir kad nėra galimybės įvardinti konkrečios datos kada asmeniui bus suteiktas socialinis būstas.
12. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas nustatytinas, atsižvelgus, kiek vidutiniškai pagal viešai skelbiamus duomenis, užtrunka, kol asmuo Jonavos rajono savivaldybėje gauna socialinį būstą – apie 3 metus, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, šalių lygiateisiškumo principais, teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas iki 2027 m. gruodžio 11 d. Tokios trukmės terminas, viena vertus yra ilgas, kita vertus, jis yra proporcingas ieškovės ir atsakovo asmeninių bei socialinių padėčių kontrastui. Nustatytas sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas, nepaisant jo ilgumo, iš esmės nepaneigia paties teismo sprendimo. Tokiu terminu siekiama kompensuoti labai tikėtinus gyvenamosios vietos paieškų sunkumus, kuriuo gali patirti atsakovas.
13. Ieškovė patyrė 2 660 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 550 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 110 Eur žyminis mokestis. Nustatyta, kad dokumentuose, kuriais ieškovė įrodinėjo patirtas atstovavimo išlaidas (ieškovę atstovavusio advokato pasirašytos sąskaitos faktūros) yra nurodyta, kad už suteiktas atstovavimo paslaugas yra atsiskaityta. Todėl ieškovė įrodė bylinėjimosi išlaidų susidarymo faktą. Ieškovės prašomos atlyginti advokato teisinės pagalbos išlaidos, nors ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, laikytinos per didelėmis, neatitinkančiomis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, atsižvelgiant šios bylos ypatumus ir ieškovės bei jos atstovo procesinį elgesį. Ši byla yra Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-2190-722/2024 tęsinys. Ieškinį teismui per Elektroninių paslaugų portalą pateikė pati ieškovė. Ieškovė (jos atstovas) pasirinko procesinę poziciją, kurioje vyravo pasyvumas – formalios nuosavybės teisės, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2190-722/2024 bei Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-780-587/2024, nustatytų aplinkybių ir konstatuotų išvadų bei fakto, kad atsakovo reikalavimai ieškovei minėtose bylose buvo atmesti, akcentavimas. Minėtose civilinėse bylose ieškovę atstovavo tas pats advokatas kaip ir šioje byloje, todėl ieškovės patirtos 2 550 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1 500 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo.
14. Atsakovas patyrė 650 Eur advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį visiškai tenkinus, atsakovas formaliai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus, kad teismas sutiko iš esmės su visais atsakovo argumentais, tačiau nesutiko dėl šių argumentų reikšmės masto, t. y. nuspręsta, kad nėra pagrindo ieškinį atmesti, bet yra pagrindas sprendimo įvykdymą atidėti, ir tai lėmė iš dalies palankų sprendimą atsakovui, sprendimas visiškai neatlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų būtų pernelyg formalus ir neteisingas, nes išlaidų susidarymą lėmė atsakovo atsikirtimų į ieškinį pareiškimas, kuris buvo visiškai pagrįstas procesinės teisės – CPK 284 straipsnio prasme, todėl yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti iš ieškovės atsakovui dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 325 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė A. K. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo dalis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – atidėti sprendimo vykdymą dviem mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Pateikti duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei. Atsakovas butu naudojasi be ieškovės sutikimo ir taip pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Atsakovas yra pardavęs nekilnojamojo turto už beveik 100 000 Eur, o jo pajamas per mėnesį sudaro (duomenys neskelbtini) Eur pensija. Atsakovas nepateikė į bylą atsiskaitomųjų sąskaitų išrašų aktualiu laikotarpiu, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra prasta, dėl ko jis negali išsinuomoti sau būsto. Ieškovės ir atsakovo nesieja jokie šeimyniniai ryšiai. Nors atsakovas prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti ne trumpesniam nei metų laikotarpiui, teismas, vadovaudamasis vien Jonavos savivaldybės raštu, sprendimo vykdymą atidėjo nepagrįstai ilgam laikotarpiui. Atsakovas turi realias galimybes susirasti sau tinkamą būstą kelių mėnesių laikotarpyje ir išsikelti iš neteisėtai užimamo buto. Iš teismo sprendimo dalis prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
1.2. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Byloje esančios sąskaitos faktūros patvirtina suteiktų paslaugų dydį ir atsiskaitymą už jas. Nagrinėjant bylą teisme, atstovas privalėjo susipažinti ne tik su šios bylos dokumentais, bet ir vadovautis kitų dviejų nemažos apimties bylų procesiniais dokumentais. Nagrinėjamu atveju yra visiškai nereikšminga aplinkybė, jog tas pats atstovas buvo ir ankstesnėse bylose, nes atstovui reikėjo iš Kauno atvykti į kiekvieną teismo posėdį (duomenys neskelbtini), kad galėtų kartu su ieškove tinkamai jai atstovauti. Išlaidų sumažinimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Be to, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo iš ieškovės atsakovui priteisti 325 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies. Ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl nesuprantama dėl kokių priežasčių iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui.
Atsiliepimas
16. Atsakovas J. G. K. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė šiuos argumentus:
2.1. Ieškovė teismo posėdyje dalyvavo ir neprieštaravo, kad sprendimo įvykdymas būtų atidėtas. Teismas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, šalių lygiateisiškumo principais, teismo sprendimo įvykdymas atidėjo iki 2027 m. gruodžio 11 d. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė atskaitomųjų sąskaitų išrašų, kadangi 2025 m. vasario 12 d. atsakovo atstovė į bylą pateikė jo Luminor Bank AS ir Šiaulių banko sąskaitų išrašus. Atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis artimiausiu metu galėtų įgyti (nusipirkti ar išsinuomoti) tinkamą būstą. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vienišas asmuo, ginčo bute gyvena nuo 2003 m., kitos gyvenamosios vietos neturi, visą laiką mokėjo ir moka mokesčius už butą, rūpinasi juo ir prižiūri. Atsakovą su ginčo butu sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, jog šį butą būtų galima laikyti jo būstu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme.
2.2. Teismas pagrįstai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškovės atstovas ją atstovavo ir kitose buvusiose bylose tarp tų pačių šalių, kurios yra prijungtos prie šios bylos, todėl prijungtų bylų aplinkybės jam buvo žinomos. Trijuose iš penkių posėdžių ieškovės atstovas nedalyvavo, o dviejuose iš penkių posėdžių dalyvavo nuotoliniu būdu. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės pateiktos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Teismas, priteisdamas atsakovui dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, išsamiai motyvavo savo sprendimą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir pagrįstai priteisti iš ieškovės atsakovui dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas visiškai neatlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų būtų pernelyg formalus ir neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1995 m. gyveno kartu su ieškovės motina A. N.. Atsakovas nuo 2003 m. kovo 17 d. gyveno bute (duomenys neskelbtini) ir jame deklaravo savo gyvenamąją vietą. Po A. N. mirties (duomenys neskelbtini) d., atsakovas liko gyventi bute. Ieškovė 2024 m. liepos 15 d. pareikalavo, kad atsakovas iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. išsikeltų iš buto, tačiau jis to nepadarė.
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo
20. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 17 d. tenkino ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo iš buto ir įpareigojimo grąžinti buto raktus, tačiau sprendimo įvykdymą atidėjo iki 2027 m. gruodžio 11 d.
21. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teigė, jog šalys bylos nagrinėjimo metu, neprašė teismo sprendimo išdėstyti ar jo vykdymą atidėti, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti klausimus dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo tokiam ilgam laikotarpiui. Ieškovė sutiko, kad teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas dviejų mėnesių laikotarpiui, atsakovas prašė atidėti sprendimo vykdymą ne trumpesniam nei metų laikotarpiui. Be to, atsakovas gali susirasti kitą būstą arba apsigyventi senelių namuose ar specialiuose pensionatuose.
22. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.).
23. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
24. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, todėl spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas yra garbaus amžiaus ir gauna nedideles pajamas, kas gali apsunkinti greitą kito būsto susiradimą; be to, butas, kuriame atsakovas gyvena nuo 2003 m. ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą yra vienintelė jo turima gyvenamoji vieta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitą gyvenamąją patalpą, ir priešingai – nenustatyta, kad ieškovei būtų būtinybė skubiai pačiai apsigyventi ginčo bute. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių interesus ir pagrįstai atidėjo sprendimo vykdymą.
26. Nagrinėjamu atveju ginčas apeliaciniame procese vyksta ne dėl sąlygų taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą egzistavimo (kadangi tokios pirmosios instancijos teismo išvados apeliantė neginčija), bet išskirtinai tik dėl sprendimo vykdymo atidėjimo termino trukmės.
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovo pajamas, turtinę padėtį, amžių teismo sprendimo įvykdymą atidėjo iki 2027 m. gruodžio 11 d.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2024 m. birželio 17 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo netenkintas jo ieškinys dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, žinoma, kad jis neturi teisės gyventi bute. Ieškovė 2024 m. liepos 15 d. pareikalavo, kad atsakovas iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. išsikeltų iš buto. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2025 m. balandžio 17 d., taigi atsakovas jau iki skundžiamo sprendimo priėmimo beveik metus gyveno ginčo bute, žinodamas, kad turės iš jo išsikraustyti.
29. Sprendžiant dėl nustatyto sprendimo vykdymo termino atidėjimo, pažymėtina, kad atsakovas beveik metus (iki šios nutarties priėmimo) be teisinio pagrindo naudojasi ieškovei priklausančiu butu. Byloje nėra duomenų, liudijančių aktyvius atsakovo veiksmus, siekiant išsikelti iš buto. Vien aplinkybės, jog atsakovas yra įtrauktas į eilę asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą (duomenys neskelbtini) numeriu, o per metus savivaldybė suteikia būstą apie 50 asmenų, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimo vykdymo atidėjimas daugiau kaip dviem metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atitiktų šalių lygiateisiškumą, protingą jų interesų pusiausvyrą, nepažeistų ieškovės teisių ir interesų ir nesuteiktų atsakovui nepagrįsto pranašumo. Nors pirmosios instancijos teismas, atidėdamas teismo sprendimo įvykdymą, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, vien sunki atsakovo turtinė padėtis nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą tokiam ilgam terminui, nes tokiu ieškovei perkeliama pareiga užtikrinti atsakovui tinkamai gyventi sąlygas, o pats atsakovas neskatinamas dėti daugiau pastangų susirasti kitą gyvenamąją vietą.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, jog jis bute gyvena nuo 2003 metų, moka mokesčius, kad su ginčo butu sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, taip pat nesudaro pagrindo nepagrįstai tokiam ilgam laikui apriboti ieškovės nuosavybės teises.
31. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančiais sprendimo vykdymo atidėjimą. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos datos, iki kurios atidedamas teismo sprendimo įvykdymas, siejant iškeldinimo terminą su socialinio būsto suteikimo atsakovui galimybe, konstatuoja esant būtinybę pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jo įvykdymo atidėjimo, nustatant, kad teismo sprendimo įvykdymas atidedamas vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2026 m. rugpjūčio 19 d., kas užtikrins protingą ir sąžiningą atsakovo interesų gynybos ir būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininkės teisių bei teisėtų reikalavimų pusiausvyrą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą sprendė esant teisinga atlyginti dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovo ieškovei 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš prašomų 2 660 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 325 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Apeliantė skunde nurodo, jog prašė priteisti 2 660 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš jų: 110 Eur žyminis mokestis ir 2 550 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai. Apeliantė, nesutikdama su priteistu bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas dydžiu, skunde teigia, kad priteista bylinėjimosi išlaidų nepagrįstai sumažinta, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), kiekvienu atveju įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos išlaidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iš esmės paliktas teismo diskrecijai, šalis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažintos, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
37. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėjo būti vadovaujamasi CPK 93 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimas patenkintas, ar atmestas, bei kitas aplinkybes, reikšmingas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
38. Kaip jau minėta, ieškovė nurodė, jog patyrė 2 550 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia į bylą pateiktos sąskaitos (2025 m. sausio 30 d. Nr. ARV 20250130-1 ir 2025 m. kovo 3 d. Nr. ARV 20250303-1) už suteiktas teisines paslaugas, iš jų: 350 Eur už pretenzijos parengimą, 1 500 Eur už ieškinio parengimą ir 700 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose.
39. Atlyginant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama ne tik į tokių išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumos pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, jog byla nėra didelės apimties, joje nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, bylos problematika nėra inovatyvi, bylai nėra būdingas vadinamasis tarptautinis elementas, teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu ir iš viso truko apie 3 val., dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių elgesį, kad atsakovas iš esmės su ieškiniu sutiko, kad ieškovė iš dalies sutiko su teismo sprendimo vykdymo atidėjimu, pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas, pagrįstomis ir būtinomis pripažindamas 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
40. Apeliantė taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl 325 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo.
41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog aplinkybė, kad teismas iš esmės sutiko su visais atsakovo argumentais, tačiau nesutiko dėl šių argumentų reikšmės masto ir nusprendė ieškinį patenkinti, bet sprendimo įvykdymą atidėti, lėmė iš dalies palankų sprendimą atsakovo naudai, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti iš dalies atlygintos. Byloje ieškovė iš esmės siekė, kad atsakovas būtų iškeldintas iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Ieškinys buvo patenkintas, todėl vien tai, kad teismo sprendimo įvykdymas buvo atidėtas, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo laikyti, kad byla išspręsta atsakovo J. G. K. naudai. Kadangi pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos tik tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tai atsakovui, kaip bylą pralaimėjusiai byloje šaliai, neatsirado teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovui 325 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
44. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą, tačiau nustatė per ilgą atidėjimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo keistina, sutrumpinant sprendimo vykdymo atidėjimo terminą ir panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo. (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Ieškovė prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir ją išdėstyti taip: „Atidėti teismo sprendimo dalį dėl iškeldinimo ir buto raktų perdavimo įvykdymą iki 2026 m. rugpjūčio 19 d.”.
Panaikinti sprendimo dalį dėl 325 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.