- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-587-425/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00068-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Idea & realty“
- Atsakovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-587-425/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Idea & realty“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-776-755/2012 pagal ieškovo UAB „Idea & realty“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Idea & realty“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2007-12-20 lizingo sutarties Nr. LT066316 11.4 punktą ir 16.3 punktą nesąžiningais ir negaliojančiais, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarė keletą lizingo sutarčių, nes ketino Panevėžio centre kurti komercijos-verslo centrą. Pasikeitus ekonominėms sąlygoms, sudarytų lizingo sutarčių vykdymas tapo sunkesnis, todėl UAB „Idea & realty“ kreipėsi į UAB „Swedbank lizingas“, tačiau atsakovas sutarčių sąlygų keisti nesutiko. Ieškovas pažymėjo, kad civiliniai įstatymai riboja vienašališką sutarčių nutraukimą. Lizingo sutarties 11.4 p. numato, jog klientui iš esmės pažeidus sutartį, lizingo bendrovė pareikalauja, jog klientas įvykdytų savo prievoles ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos bei įspėja, kad klientui neįvykdžius reikalavimo per nurodytą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Šis punktas taikytinas kartu su sutarčių 16.3 punktu, nurodančiu, kad raštiškas pranešimas yra laikomas gautu po 2 kalendorinių dienų nuo išsiuntimo. Šie terminai, ieškovo teigimu, yra aiškiai per trumpi, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovo buveinė yra Panevėžyje, o atsakovo – Vilniuje. Ieškovas nurodė, kad minėtos sutarties sąlygos suteikia atsakovui žymų pranašumą, šias sąlygas galima laikyti siurprizinėmis, kadangi ieškovas negalėjo protingai tikėtis tokias sąlygas būsiant sutartyse. Šios sąlygos leidžia atsakovui pasipelnyti ieškovo sąskaita, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl ieškiniu jas prašė pripažinti negaliojančiomis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-05-16 sprendimu ieškinį atmetė, grąžino UAB „Idea & realty“ 2 208 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad šalys 2007-12-20 sudarė sutartį Nr. LT066313, kuria ieškovas pirko iš atsakovo pastatą (duomenys neskelbtini), už 400 400 Lt. 2009-01-19 raštu atsakovas informavo apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ieškovas nemokės eilinių įmokų pagal sutartis, 2009-04-20 pretenzija atsakovas pareikalavo apmokėti įsiskolinimą virš 46 000 Lt, 2009-09-16 pranešimu sutartis nutraukta, šis pranešimas įteiktas ieškovo vadovui J. G. 2009-10-12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pranešimą apie sutarties nutraukimą ieškovas gavo, sutartis nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nurodė, jog nėra pagrindo nė vienos jų pripažinti netikėtomis (siurprizinėmis). Abi šalys verslininkai, ieškovas veikė nekilnojamojo turto rinkoje. Sutarties 11.4 p., nustatantis, jog klientas turi sumokėti skolą per 14 kalendorinių dienų, o to nepadarius, kreditorius, gali nutraukti sutartį, teisės aktams neprieštarauja. Pagal CK 6.218 str. sutarties šalys gali nustatyti terminą per kurį pranešama apie sutarties nutraukimą nesikreipiant į teismą. Šia galimybe šalys pasinaudojo ir tokį terminą nustatė. Nėra pagrindo išvadai, kad konkrečiu atveju šis terminas būtų per trumpas ar priešingai, be to, ieškovas nenurodė, koks terminas būtų buvęs tinkamas. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas apie galimą sutarties nutraukimą buvo įspėtas 2009 m. sausio mėnesį, po to dar kartą balandžio mėnesį, o sprendimas sutartį nutraukti priimtas tik rugsėjo viduryje. Sutarties 16.3 nuostata skirta reglamentuoti raštiško pranešimo įteikimo tvarkai, jeigu dėl to kiltų ginčas, tačiau šiuo atveju ginčo ar ieškovas gavo atsakovo pranešimus apie būsimą sutarties nutraukimą, nebuvo, todėl ši sąlyga apskritai neturi būti taikoma. Teismas nurodė, kad norminiai aktai nenustato kaip konkrečiai šalys turi perduoti vieną kitai korespondenciją, todėl tai jos gali nustatyti sutartimis, be to, naudojantis pašto paslaugomis šalies viduje 2 dienų terminas dažniausiai pakankamas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo teiginys, jog sutarties sąlygos yra standartinės ir pažeidžia ieškovo teises, yra nepagrįstas. Ieškovui šios sąlygos buvo žinomos - šalis susipažino su sutarties projektu, teikė paraiškas dėl sutarties sudarymo, pats ieškovas užsiėmė nekilnojamojo turto vystymo verslu, todėl neįtikėtina, jog būtų buvęs abejingas sutarties sąlygoms, jeigu jos pažeistų jo teises ar prieštarautų įstatymų reikalavimams. Apibendrinęs visas bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ginčijamos sutarties sąlygos nesuteikia nė vienai šalių nei perdėtų privalumų, nei pažeidžia, kurios nors jų teisių bei interesų ar imperatyvius įstatymo reikalavimus. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas nurodė, kad ieškovas sumokėjo 2 750 Lt žyminio mokesčio. Modifikavus ieškinį, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 500 Lt, todėl likusioji jo dalis grąžinama. Nagrinėjant bylą susidarė 42 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl teismas įskaitė šias išlaidas ieškovui grąžintino sumokėto žyminio mokesčio dalimi, o ieškovui grąžintiną žyminį mokestį mažino šių išlaidų dydžiu ir nurodė grąžinti 2 208 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Idea & realty“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Idea & realty“ ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui UAB „Idea & realty“ iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies ieškinyje nurodytų aplinkybių: ginčijamos 11.4 p. ir 16.3 p. nuostatos prieštarauja imperatyviai CK 6.218 str. 1 d., todėl yra neteisėtos, taip pat prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Šaliu susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 str. 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog sprendimą nutraukti sutartį atsakovas priėmė 2009 m. rugsėjo viduryje, tačiau, atsakovas tokių įrodymų nebuvo pateikęs, nebuvo pateikta ir rašytinių dokumentų, įrodančių, kelintą dieną atsakovas tokį savo sprendimą išsiuntė ieškovui. Ieškovas nurodė, kad teismas nevertino visų pateiktų įrodymų, neatkreipė dėmesio, kad atsakovas visiškai neatsakė į ieškovo 2009-02-05 prašymą šešiems mėnesiams atidėti įmokų mokėjimą. Apeliantas pabrėžė, jog yra akivaizdu, kad sutarties nutraukimo ir pranešimo tokio, kokio reikalauja įstatymas ir sutartis apskritai nebuvo. Be to, šioje byloje nėra nagrinėjamas sutarties nutraukimo teisėtumas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo sutarties nutraukimo faktą. Ieškovas pažymėjo, kad teismas 2012-03-28 nutartimi jau yra nusprendęs grąžinti žyminį mokestį, todėl ginčijamu sprendimu nepagrįstai dar kartą nuspręsta žyminį mokestį grąžinti. Apeliantas nurodė, kad sprendimo priėmimo dieną nebuvo jokio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ieškovo atžvilgiu. Vadovaujantis CK 6.134 str., draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Kadangi byloje yra teikiamas apeliacinis skundas, teismas nepagrįstai taikė įskaitymą ir taip pažeidė CK numatytą draudimą. Jokio bylinėjimosi išlaidų įskaitymo nenumato ir CPK nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu prašė atmesti UAB „Idea & realty“ apeliacinį skundą ir skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-16 sprendimą palikti galioti nepakeistą, priteisti iš UAB „Idea & realty“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Priešingai, teismas nustatė, jog apie būsimą sutarčių nutraukimą ieškovas buvo įspėtas 2009 m. sausio 19 d. bei 2009 m. vasario 5 d. pretenzijomis, ieškovas pripažino šias abi pretenzijas gavęs, tuo tarpu sutartys vienašališkai nutrauktos tik 2009 m. rugsėjo 16 d. LR CK suteikia šalims teisę pačioms susitarti dėl įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą termino, ši norma yra dispozityvi. Lizingo sutarties šalys 11.4 punktu susitarė, kad įspėti apie sutarties nutraukimą reikia per 14 kalendorinių dienų, taigi ši sutarties nuostata atitinka CK 6.218 str. ir turi būti palikta galioti nepakeista. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog 16.3 punktas yra taikomas tik tada, jei kyla ginčas dėl pranešimo įteikimo. Šiuo atveju ginčo nebuvo kilę, ieškovas visus jam siųstus pranešimus gavo ir pats tai pripažino, todėl 16.3 punktas netaikomas. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis LR Susisiekimo ministro 2004-10-12 įsakymu Nr. 3-495, 85 proc. siuntų turi būti pristatoma per vieną darbo dieną nuo išsiuntimo, 97 proc. siuntų pristatoma per tris darbo dienas nuo išsiuntimo, todėl sutarties 16.3 punkte nustatytas 2 dienų terminas yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovas nenurodė nei vienos imperatyvios teisės normos, kuriai toks susitarimas pranešimą laikyti gautu po dviejų dienų nuo išsiuntimo prieštarautų. Atsakovas nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog lizingo sutartys buvo nutrauktos, o reikalavimas pripažinti vienašalį sutarčių nutraukimą neteisėtu pareikštas nebuvo, todėl teismas pagrįstai sprendime pažymėjo, jos lizingo sutartys yra nutrauktos. Civilinėje byloje Nr. 2A-722-198/2011 priimta 2011-11-17 nutartimi buvo tenkintas UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas įpareigoti UAB „Idea & realty“ grąžinti išperkamosios nuomos pagrindu valdytą turtą tuo pačiu pripažįstant, jog lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai, ši nutartis įsiteisėjusi ir turi res judicata galią bylos šalims.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas iš esmės (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
UAB „Idea & realty“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 2007-12-20 pasirašė lizingo sutartį Nr. LT066316, pagal kurią ieškovas UAB „Idea & realty“ lizingo būdu įsipareigojo įsigyti iš atsakovo UAB „Swebank lizingas“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už 400 400 Lt sumą. UAB „Idea & realty“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį, 2009-09-16 pranešimu sutartis nutraukta. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-14 sprendimu, kurį Panevėžio apygardos teismas 2011-11-17 nutartimi paliko nepakeistą, UAB „Idea & realty“ įpareigota atlaisvinti užimamas patalpas, tarp jų ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012-01-03 UAB „Idea & realty“ pateikė ieškinį pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu. 2012-03-23 UAB „Idea & realty“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo: prašė pripažinti 2007-12-20 lizingo sutarties Nr. LT066316 11.4 punktą bei 16.3 punktą nesąžiningais ir negaliojančiais, kitų reikalavimų atsisakė.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčo esmės ir jo sprendimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl 11.4 ir 16.3 punktų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, nevertino visų ieškovo pateiktų įrodymų ir aplinkybių, nepagrįstai konstatavo lizingo sutarties nutraukimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl lizingo sutarties 11.4 ir 16.3 sąlygų teisėtumo. Ieškinio dalykui esant būtent šiam reikalavimui sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šių sąlygų teisėtumą, jų pobūdį, atitikimą imperatyvioms teisės normoms ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šių lizingo sutarties sąlygų siurprizinėmis. CK 6.186 straipsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas – nustatyti papildomas garantijas šaliai, kuri sudaro sutartį prisijungimo būdu pagal kitos šalies parengtas standartines sąlygas. CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant ateityje. Sprendžiant, konkreti sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę, išraiškos būdą (CK 6.168 straipsnio 2 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, tarp šalių susiklosčiusius santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kaip ieškovas pats pažymėjo, su UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2007-01-05 iki 2008-03-06 buvo sudarytos net 9 išperkamosios nuomos ar lizingo sutartys, kuriose buvo numatytos tos pačios dvi sąlygos, kurias ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis ir nesąžiningomis 2007-12-20 lizingo sutartyje. Taigi ieškovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su sutarčių tekstais, tačiau pasirašydamas vieną po kitos lizingo sutartis, ieškovas nereiškė jokių pasiūlymų dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Taip pat visą sutarčių galiojimo laikotarpį ieškovas neginčijo minėtų sutarties sąlygų ir tik praėjus dviems metams po sutarčių nutraukimo nusprendė šias sąlygas ginčyti teisme. Darytina išvada, jog nepriklausomai nuo to, kad sutarčių sąlygos buvo standartinės, ieškovui buvo suteikta pakankamai laiko su šiomis sąlygomis susipažinti ir reikšti dėl jų pasiūlymus ar nesutikimą. Be to, tokios sąlygos negali būti pripažįstamos esančios netikėtos, kadangi 11.4 punkte 14 dienų terminas įtvirtintas vadovaujantis CK 6.218 str. 1 d. Ši norma dispozityviai leidžia šalims susitarti dėl papildomo termino prievolei įvykdyti trukmės, todėl ieškovas protingai turėjo tikėtis tokią sąlygą sutartyje būsiant numatytą. Sutarties 16.3 punktas numatantis, kad esant ginčui dėl pranešimų gavimo, pranešimas laikomas gautas per dvi dienas nuo išsiuntimo, taip pat negali būti laikomas netikėtu. Šalys yra verslininkai, užsiimantys ūkine veikla ir suinteresuoti pelno gavimu, todėl racionaliai trumpų terminų nustatymas tokiose sutartyse yra tikėtinas. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime, Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos paštas yra įsipareigojęs didžiąją dalį laiškų pristatyti per vieną darbo dieną, todėl dviejų dienų terminas pranešimo siuntimui laikytinas protingu. Taip pat pažymėtina, kad sutartyje numatytas ne tik pranešimų pristatymas naudojantis pašto paslaugomis, bet pranešimai taip pat gali būti įteikiami ir faksimiliniu aparatu, elektroniniu paštu, o šiomis ryšio priemonėmis siunčiami pranešimai gaunami tą pačią dieną. Ieškovo ginčijamų sąlygų nustatymas sutartyse skatina sutarties šalių bendradarbiavimą ir glaudesnį kontaktą, taip siekiama apsisaugoti nuo nepagrįsto prievolių vykdymo vengimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normos, tarp jų ir 6.218 str.
Turėtų būti pažymėta, jog į teismą teisinės gynybos turi teisę kreiptis kiekvienas asmuo, kuris mano jo teises ar interesus esant pažeistus (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 2 str.). Šiuo atveju lizingo sutartys tarp ieškovo UAB „Idea & realty“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ buvo nutrauktos prieš trejus metus, teismai pripažino, kad ieškovas privalo atlaisvinti lizinguotas patalpas, kadangi lizingo sutartys buvo pagrįstai ir teisėtai nutrauktos. Šį faktą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nurodyti, todėl nesuprantamas apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai konstatavo šias sutartis esant nutrauktas, kadangi byloje toks klausimas nekeliamas. Juolab, kad ieškovas apeliaciniame skunde pats nurodo eilę argumentų dėl sutarčių nutraukimo neteisėtumo: UAB „Swedbank lizingas“ nevertino ieškovo prašymų dėl įmokų mokėjimo atidėjimo, kitų ieškovo raštų, be to, apeliantas pažymėjo, jog sutarties nutraukimo ir pranešimo tokio, kokio reikalauja įstatymo ir sutartis apskritai nebuvo. Visi šie ieškovo teiginiai yra skirti lizingo sutarčių nutraukimo neteisėtumui pažymėti, tačiau toks klausimas šioje byloje nekeliamas ir nenagrinėjamas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pateikti tokių aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ginamos tik pažeistos asmenų teisės ir interesai, o šiuo atveju UAB „Idea & realty“ teisių pažeidimo nesant, ieškinys pagrįstai netenkintas.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu nurodė grąžinti ieškovui UAB „Idea & realty“ 2 208 Lt žyminio mokesčio, t. y. 2 250 Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš šios sumos išskaičiuojant teismo patirtas 42 Lt pašto išlaidų. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 696 Lt (T. 1, b. l. 157) + 1 554 Lt (T. 2, b. l. 4), viso 2 250 Lt. Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-28 nutartimi jau nurodė grąžinti UAB „Idea & realty“ 1 750 Lt žyminį mokestį, ši nutartis jau įsiteisėjusi ir vykdytina, taigi teismas žyminį mokestį grąžinti dar kartą nurodė nepagrįstai, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina: žyminis mokestis jau grąžintas, todėl nebegrąžintinas, o iš ieškovo UAB „Idea & realty“ į valstybės biudžetą priteistina 42 Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, tačiau sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš UAB „Idea & realty“ (įmonės kodas 300563845) 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.