- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-722-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Atsakovas
- UAB „Idea & Realty“
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė), Birutės Jonaitienės (pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
dalyvaujant ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ atstovui T. K.
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Idea & Realty“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-828/2011 pagal ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei UAB „Idea & Realty“ dėl iškeldinimo iš patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama iškeldinti atsakovę UAB „Idea & Realty“ su visu jai priklausančiu turtu iš patalpų ir pastato: 1) prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0827-8331:2339); 2) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2793-7005-5029:0001); 3) garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-1046-1640:5615); 4) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0415-1140:8370); 5) sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2793-7005-5029:0002); 6) garažo bokso Nr. 1 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0003), garažo bokso Nr. 2 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0002), garažo bokso Nr. 3 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0001), garažo bokso Nr. 4 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0004), esančių (duomenys neskelbtini) ; 7) pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0464-4824); 8) garažo Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0005) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pastatas ir patalpos atsakovei buvo perduotos pagal tarp šalių sudarytas 2007-01-30 lizingo sutartį LT045757, 2007-02-19 lizingo sutartį LT046759, 2007-03-22 lizingo sutartį Nr. LT048772, 2007-03-29 lizingo sutartį Nr. LT049415, 2007-04-26 lizingo sutartį Nr. LT051247, 2007-07-04 lizingo sutartį Nr. LT055783, 2007-12-20 lizingo sutartį LT066316, 2008-03-06 lizingo sutartį LT070503. Atsakovė netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus, prisiimtus lizingo sutartimis, todėl ieškovė vienašališkai 2009 m. rugsėjo 16 d. šias lizingo sutartis nutraukė, pranešė apie tai atsakovei. Nutraukus sutartis, atsakovė neteko teisės naudotis ir valdyti nurodytą turtą. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė išsikeltų iš minėtų pastato ir patalpų ir juos perduotų, tačiau atsakovė atsisako tai padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį iškeldinti atsakovę UAB „Idea & Realty“ iš ieškovei priklausančių patalpų ir priteisė iš atsakovės 132 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 30,35 Lt - valstybei. Teismas konstatavo, kad pagal aštuonias šalių pasirašytas lizingo sutartis: 2007-01-30 lizingo sutartį LT045757, 2007-02-19 lizingo sutartį LT046759, 2007-03-22 lizingo sutartį Nr. LT048772, 2007-03-29 lizingo sutartį Nr. LT049415, 2007-04-26 lizingo sutartį Nr. LT051247, 2007-07-04 lizingo sutartį Nr. LT055783, 2007-12-20 lizingo sutartį LT066316, 2008-03-06 lizingo sutartį LT070503 ieškovė perdavė atsakovei nekilnojamąjį turtą – patalpas ir pastatą: 1) prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0827-8331:2339); 2) sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2793-7005-5029:0001); 3) garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-1046-1640:5615); 4) sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0415-1140:8370); 5) sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2793-7005-5029:0002); 6) garažo boksą Nr. 1 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0003), garažo boksą Nr. 2 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0002), garažo boksą Nr. 3 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0001), garažo boksą Nr. 4 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0004), esančius (duomenys neskelbtini); 7) pastatą-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0464-4824); 8) garažą Nr. 5, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0005). Atsakovė įsipareigojimų prisiimtų lizingo sutartimis nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai lizingo sutartis nutraukė, apie tai pranešdama atsakovei. Atsakovė atsisako išsikelti iš nurodytų patalpų ir patalpas perduoti ieškovei. Atsakovės argumentai, kad lizingo sutartys yra galiojančios ir ji tebeturi sutartimis jai suteiktas ginčo pastato, patalpų valdymo ir naudojimo teises, nepagrįsti. Ieškovė įstatymo (CK 6.217, 6.218 str.) ir sutarčių nustatyta tvarka vienašališkai nutraukė sutartis, pranešė apie tai atsakovei. Atsakovė šio sutarčių nutraukimo įstatyme nustatyta tvarka neginčijo. Todėl yra pagrįsta pripažinti, kad sutartys 2009-09-16 buvo nutrauktos ir nuo šios datos nebegalioja. Tokią išvadą padarė ir Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas byloje dėl nurodytų sutarčių sąlygų pakeitimo. Tai, kad atsakovė mano, jog sutartys gali būti pakeistos ir kelia tokius reikalavimus teisme ieškovei, o teismas priimą tokį reikalavimą nagrinėjimui, nedaro šių sutarčių galiojančiomis. Nurodytos išvados apie sutarčių nutraukimą ir nebegaliojimą nuo 2009-09-16 nepaneigia ir aplinkybė, kad 2010-10-05 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas nutraukti minėtas sutartis. Nurodyta laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta 2010-10-05, t.y. jau po sutarčių nutraukimo 2009-09-16. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių galioja tik ateičiai ir neturi jokios įtakos teisinių santykių subjektų veiksmams, kurie atlikti iki jos priėmimo, nagrinėjamu atveju – vienašališkam sutarčių nutraukimui. Todėl jokių teisinių pasekmių nurodyta nutartis negalėjo sukelti ir nesukėlė. Tokiu būdu nuo 2009-09-16 ieškovei nutraukus sutartis, atsakovė neteko teisės valdyti ir naudoti jai pagal lizingo sutartis perduotais pastatu ir patalpomis. Atsakovė neįrodė, kad turi minėtų pastato ir patalpų valdymo ar naudojimo teises kokiu nors kitu teisiniu pagrindu, todėl yra pagrindas atsakovę iškeldinti iš ginčo patalpų(CK 6.574 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, vertindamas ar lizingo sutartys nutrauktos, rėmėsi ieškovės informacija bei pateiktu 2009 m. rugsėjo 16 d. pranešimu dėl sutarčių nutraukimo. Teismas turėjo įvertinti sutarčių nutraukimo teisinį pagrindą. Vadovaujantis CK 6.204 str. 3 d., tik įvykus sutarties šalių deryboms dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir susitarti nepavykus, abi šalys gali kreiptis į teismą, nukentėjusioji šalis – dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o priešinga šalis - dėl sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad lizingo sutartys galėjo būti nutrauktos tik teismo keliu. Šie argumentai buvo pateikti Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas nutraukti lizingo sutartis. Nagrinėjant civilinę bylą dėl iškeldinimo, teismui buvo pateikta visa informacija apie nurodytos bylos eigą bei prašoma bylą sustabdyti, nes kol neįsiteisės teismo sprendimas byloje pagal UAB „Idea & Realty“ ieškinį dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo, negalima išnagrinėti bylos dėl iškeldinimo. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu UAB „Idea & Realty“ ieškinį atmetė, tačiau dėl šio sprendimo paduotas apeliacinis skundas ir byla apeliacine tvarka dar neišnagrinėta.
Žemesnės instancijos teismas
Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2010 m. spalio 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios įregistruotos viešajame registre. Įrašas dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartis bylos nagrinėjimo metu galiojo ir galioja iki šiol. Todėl vien dėl to buvo pagrindas ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė finansinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartis nevykdė, 2009 m. rugsėjo 16 d. skola sudarė 132 793,80 Lt. UAB „Idea & Realty“ į teismą su ieškiniu dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo kreipėsi vėliau nei buvo pareikštas ieškinys dėl iškeldinimo. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad lizingo sutartys negalėjo būti vienašališkai nutrauktos. Ieškovė vienašališkai nutraukė sutartis ir apie tai pranešė 2009 m. rugsėjo 16 d. atsakovei, kuri turi teisę ginčyti sutarčių nutraukimo teisėtumą. Sutartis laikoma nutraukta iki tol kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus pripažinta priešingai. Apeliantė nesikreipė į teismą dėl vienašališko lizingo sutarčių pripažinimo neteisėtu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo įvertinti sutarčių nutraukimo teisėtumą CK 6.204 str. 3 d. aspektu, nes šia teisės norma nenustatomas imperatyvus sutarčių nutraukimo būdas. Apeliantė pirmiausia pati nutraukė sutartinių įsipareigojimų vykdymą, dėl sutarčių sąlygų pakeitimo kreipėsi į teismą ne nedelsiant, kaip reikalauja įstatymas, bet jau esant esminiam sutarčių sąlygų pažeidimui. Apeliantė neįgyvendimo CK 6.204 str. 3 d. sąlygų, dėl ko sutartys buvo vienašališkai nutrauktos. Pagal CK 6.217 str. 5 d. sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje.
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ši byla negalėjo būti išnagrinėta iki kol neišnagrinėta byla dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, nes tarp šių bylų nėra prejudicinio ryšio – Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme nebus nustatytos aplinkybės, kurių negalima nustatyti nagrinėjant šią bylą. Nepagrįstas apeliantės argumentas ir dėl 2010 m. spalio 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių galioja tik ateičiai, o sutartys vienašališkai buvo nutrauktos 2009 m. rugsėjo 16 d. Be to, apeliantė nuslėpė, kad Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi nurodyta laikinoji apsaugos priemonė panaikinta, ši nutartis įsiteisėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nurodytas sprendime, o teismo padarytos išvados atitinka byloje esančius įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Lizingo sutartys galėjo būti nutrauktos tik teismine tvarka. Dispozityviškumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje numatytos aplinkybės. Sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Lizingo sutartys ( Bendrųjų sąlygų 11.1-11.1.9 p.) numatė galimybę ieškovui vienašališkai nutraukti sutartis. Ieškovas savo valią vienašališkai nutraukti Lizingo sutartis išreiškė 2009-09-16 pranešimu Nr.01-30-4896, kuris 2009-10-12 buvo įteiktas atsakovo direktoriui J. G.. Pažymėtina, kad atsakovės įsiskolinimas sutarčių nutraukimo dieną buvo 132 793,80 Lt. Įsiskolinimo, jo dydžio, nei vienašališko Sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo atsakovas neginčijo, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas privalėjo vertinti sutarčių nutraukimo teisinį pagrindą bei įvertinti Sutarčių nutraukimo teisėtumą LR CK 6.204 str. 3 d. aspektu. LR CK 6.204 str. reglamentuoja sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms, todėl ši materialinės teisės norma sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo netaikytina. Pažymėtina, kad sutarties šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 str. numatytais atvejais, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo, tačiau tai nereiškia, kad sutartis gali būti nutraukta tik teismine tvarka. Pirmos instancijos teismo išvada, kad Lizingo sutartys yra vienašališkai nutrauktos teisėta ir pagrįsta. Lizingo sutarčių nutraukimas sukėlė teisines pasekmes ( 6.574 str. ), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovę UAB „Idea & Realty“ iš ieškovei priklausančių patalpų ir pastato. Atmestini apelianto argumentai dėl Vilniaus 2 apylinkės teismo 2010-10-05 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galioja tik ateičiai, t.y. nutartis negali būti taikoma faktams ir veiksmams, įvykusiems prieš jos priėmimą. Apeliantas žinojo, kad Lizingo sutartys nutrauktos 2009-09-16, todėl apelianto nurodyta Vilniaus 2 apylinkės teismo 2010-10-05 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje civilinėje byloje dėl šalių sudarytų Lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo pagal UAB „Idea & Realty ieškinį jokios teisinės reikšmės šioje nagrinėjamoje byloje neturi. Be to, LITEKO informacinės sistemos duomenimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-11-09 nutartimi civilinėje byloje 2-11396-433/2010 panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-05 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutraukti su UAB „Idea & Realty“ sudarytas minėtas Lizingo sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2011-07-12 nutartimi civilinėje byloje 2S-720-340/2011 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-09 nutartį paliko nepakeistą. Todėl apelianto argumentai, kad laikinoji apsaugos priemonė, taikyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-05 nutartimi galioja ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį šioje byloje yra nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ( b.l.126, 172, 182, LR CPK 88 str.1 d.3 p., 92 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Idea & Realty , juridinio asmens kodas 300563845, 5,40 Lt ( penkis litus keturiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
.