Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. S. su trečiuoju asmeniu If P&C Incurance AS filialu dėl žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo tvarka priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. preliminariu sprendimu (74-76 b. l.) ieškovo M. S. firmos „(duomenys neskelbtini) a“ ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant iš A. S. 26267,87 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. sausio 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2118,92 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai bei 10,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ieškovo atstovė advokatė Jūratė Šlitė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad 2010 m. vasario 22 d. atsakovas, vykdydamas savo darbines pareigas, vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį MERCEDES BENZ 1841, eismo įvykio metu apgadino degalinės „Leger“, esančios Memingene, Vokietijoje, biuro namelį ir pasišalino iš įvykio vietos. 2010 m. rugsėjo 21 d. Memingeno pirmosios instancijos teismo (Vokietija) įsakymu skirti baudą atsakovas buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku, nes sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš jo vietos, nepranešdamas kitam įvykio dalyviui ir nukentėjusiajam savo asmeninių duomenų bei duomenų apie transporto priemonę, taip pat įvykio aplinkybių, ir jis pagal baudžiamąjį kodeksą buvo nubaustas 60 dienų uždarbio bauda, bendra 1500 eurų pinigine bauda su vairuotojo pažymėjimo atėmimu. Ieškovui priklausančio automobilio MERCEDES BENZ 1841 civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta trečiojo asmens If P&C Insurance AS filiale. Draudimo kompanija – If P&C Insurance AS filialas – nukentėjusiajam asmeniui (užsienio šalies piliečiui), vadovaujantis pateiktais tarptautinės žalų sureguliavimo kompanijos Van Ameyde Vokietija AG dokumentais, 2010 m. gruodžio 14 d. tarptautiniu mokėjimo nurodymu išmokėjo 7607,70 eurų (ekvivalentu 26267,87 Lt) draudimo išmoką. Draudimo kompanijai pareikalavus, ieškovas sumokėjo draudiko nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi atsakovas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl turi pareigą grąžinti ieškovo trečiajam asmeniui sumokėtą draudimo išmoką, atlyginti papildomus ieškovo turėtus nuostolius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, If P&C Incurance AS filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (159 b. l.). 2012 m. rugsėjo 5 d. teisme gautas trečiojo asmens prašymas (161 b. l.) bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui. Tretysis asmuo teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį (130-131 b. l.) nurodė, kad su ieškovo pateiktu ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Be to, nurodė, kad tretysis asmuo neturi informacijos, ar degalinės namelis buvo suremontuotas, taip pat kiek kainavo jo remontas. Trečiojo asmens nuomone, pareiga įrodyti, kad nukentėjusysis patyrė mažesnius nuostolius, nei pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina, kyla atsakovui. Išmokėjus žalos atlyginimą pagal remonto darbams reikalingos lėšų sumos paskaičiavimą, tretysis asmuo neturi pareigos toliau domėtis, ar darbai atlikti ir kiek jie kainavo, o aplinkybė, kad nukentėjusiajam yra padaryta 8363,25 eurų žala, yra konstatuota ir Memingeno pirmosios instancijos teismo įsakyme dėl baudos atsakovui skyrimo. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad kompetentingam Vokietijos teismui remonto darbų sąmata abejonių nesukėlė, teismas nelaikė dokumento (rangovo pasiūlymo) netinkamu žalos dydžio įrodymu.

Preliminarus sprendimas pakeistinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 m. liepos 10 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 287 (8-11 b. l.), pagal kurią atsakovas A. S. nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2010 m. birželio 28 d. dirbo ieškovo M. S. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. 2009 m. liepos 10 d. su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (12-13 b. l.).

2010 m. vasario 22 d. atsakovas, vykdydamas savo darbines pareigas, vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadino degalinės „Leger“, esančios Dr.-Karl-Lenz 6, 87700 Memingene, Vokietijoje, biuro namelį ir pasišalino iš įvykio vietos. 2010 m. rugsėjo 21 d. Memingeno pirmosios instancijos teismo (Vokietija) įsakymu skirti baudą (16-19 b. l.) A. S. pripažintas 2010 m. vasario 22 d. eismo įvykio kaltininku, nes sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš jo vietos, nepranešdamas kitam įvykio dalyviui ir nukentėjusiajam savo asmeninių duomenų bei duomenų apie transporto priemonę, taip pat įvykio aplinkybių, ir jis pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 142 paragrafą, 1 pastraipą, 1, 69, 69a, 69b punktus, už neleistiną pasišalinimą iš įvykio vietos, buvo nubaustas 60 dienų uždarbio bauda, bendra 1500 eurų pinigine bauda su vairuotojo pažymėjimo atėmimu. Šis įsakymas skirti baudą įsiteisėjo nuo 2010 m. spalio 28 d.

2010 m. vasario 22 d. įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui (užsienio šalies piliečiui), padaryta 7607,70 eurų (ekvivalentu litais 26267,87 Lt) žala. Ieškovui priklausančio automobilio MERCEDES BENZ 1841 civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta trečiojo asmens If P&C Insurance AS filiale. Draudimo kompanija – If P&C Insurance AS filialas – nukentėjusiajam asmeniui (užsienio šalies piliečiui), vadovaujantis pateiktais 2010 m. spalio 4 d. tarptautinės žalų sureguliavimo kompanijos Van Ameyde Vokietija AG raštu–nuostolių apskaičiavimu, 2010 m. spalio 4 d. atliktu 7607,70 eurų žalos apmokėjimu ir 2010 m. spalio 17 d. žalų sureguliavimo kompanijos Van Ameyde Vokietija AG raštu-reikalavimu, 2010 m. gruodžio 14 d. tarptautiniu mokėjimo nurodymu išmokėjo 7607,70 eurų (ekvivalentu 26267,87 Lt) draudimo išmoką. Draudimo kompanijai pareikalavus, ieškovas sumokėjo draudiko nukentėjusiajam asmeniui (užsienio šalies piliečiui) išmokėtą draudimo išmoką (tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderimo aktu bei mokėjimo nurodymu), t. y. 26267,87 Lt. (2011 m. rugsėjo 5 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderimo aktas Nr. 9633 – 15849,30 Lt sumai (50-53 b. l.) ir 2011 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 6354 – 10418,57 Lt sumai – 54 b. l.).

Nors eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, įvyko Vokietijoje, tačiau atsakovą ir ieškovą siejo darbo santykiai. Kadangi ieškovas ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos asmenys (juridinis ir fizinis), todėl, sprendžiant klausimą dėl atsakovo atsakomybei taikytinos teisės, laikytina, kad ši byla yra labiau susijusi su Lietuva, o ne Vokietija (Lietuvos Respublikos CK 1.11 straipsnio 3 dalis). Vien tai, kad eismo įvykis, sukėlęs žalą, įvyko Vokietijos teritorijoje, nėra pakankama aplinkybė, leidžianti kvalifikuoti ginčo santykį kaip turintį užsienio elementą, dėl kurio šiam santykiui reikėtų taikyti užsienio teisę, reglamentuojančią žalos atlyginimo klausimus.

Kadangi atsakovas, vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį MERCEDES BENZ 1841, vykdė darbo funkcijas, taigi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas buvo ne atsakovas, bet ieškovas (CK 6.270 straipsnis). Ieškovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, t. y. darbdaviui, – netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis). Pagal civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.111 straipsnis). Tuo tarpu atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovas gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo visą draudiko išmokėtą draudimo išmoką (26267,87 Lt), todėl žalos atlyginimas gali būti vertinamas kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo (atsakovo) kaltės, ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą. Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Darbo santykiuose materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam šio santykio subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. Materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga tokių sąlygų visuma: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) neteisėta veika yra priežastis, o žala yra neteisėtos veikos pasekmė; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Darbo teisiniai santykiai yra viena iš teisinių darbo jėgos panaudojimo formų. Juose darbo, verslo ar kitos veiklos organizavimo ir sėkmės rizika priklauso darbdaviui, kuris vertinamas kaip stipresnė teisinio santykio šalis, o darbuotojas yra vertinamas silpnesne ir atitinkamai darbo įstatymų labiau ginama darbo teisinių santykių šalimi. Lietuvos Respublikos DK yra įtvirtinti darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai (Lietuvos Respublikos DK 253 straipsnis), kurie formuluojami kiekvienu atveju konkrečiai apibrėžiant materialinės žalos padarymo aplinkybes. Jie siejami su turto netekimu, sužalojimu, sugadinimu, sunaikinimu, pereikvojimu, su turėtomis išlaidomis ar kitokiu žalos padarymo būdu – dėl netinkamo darbo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo.

Regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jeigu yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal Lietuvos Respublikos DK 253 straipsnį ir esant nurodytai materialinės atsakomybės sąlygų visumai. Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (DK 254 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visą 26267,87 Lt dydžio žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 255 straipsnio 2-3 punktų nuostatomis, nurodydamas, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka bei, kai ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kadangi Vokietijos teisė nenumato administracinės atsakomybės už KET pažeidimus (pasišalinimą iš eismo įvykio vietos), o Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje nėra numatyta tokia nusikalstama veika, todėl nelaikytina, jog atsakovas padarė žalą nusikalstama veika, kuri konstatuota baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Vokietijos Memingeno pirmosios instancijos teismo). Žalos padarymo metu DK 256 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Pagal šią įstatymo normą darbuotojas, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, privalo atlyginti visą žalą, jeigu ji padaryta darbuotojui neatliekant ar netinkamai atliekant minėtus veiksmus. Jeigu ji padaryta kitokiais, negu DK 256 straipsnio 1 dalyje išvardintais veiksmais (neveikimu), tai visiška materialinė atsakomybė pagal DK 255 straipsnio 3 punktą, darbuotojui netaikoma. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas jam patikėtą automobilį MERCEDES BENZ 1841 sugadino, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju turi būti taikoma ribota materialinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos DK 254 straipsnyje, t. y. atsakovo (darbuotojo) pareiga atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Pagal ieškovo pateiktą 2009 m. liepos 10 darbo sutartį Nr. 287 (8-11 b. l.) ieškovas (darbdavys) įsipareigojo mokėti atsakovui (darbuotojui) 1050 Lt mėnesinį atlyginimą, jį mokant vieną kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 15 d., todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 3150 Lt (1050 Lt x 3) žalos atlyginimo ieškovo naudai (Lietuvos Respublikos DK 254 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo patenkintų reikalavimų dalis yra 12%, atmestų reikalavimų dalis – 88%. Kadangi ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 394 Lt dydžio sumokėtas žyminis mokestis (2 b. l.), o ne 788 Lt žyminis mokestis, kaip tai nurodė ieškovo atstovė (2012 m. sausio 26 d. nutartimi (77 b. l.) ieškovui buvo grąžinta permokėta žyminio mokesčio dalis), 314,92 Lt turėtos išlaidos už vertimo paslaugas (61-64 b. l.), kurios pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei 6924 Lt išlaidų už advokato ieškovui suteiktas teisines paslaugas (165-187 b. l.), todėl iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. dalis sumokėto žyminio mokesčio, išlaidų už vertimo paslaugas ir išlaidų už ieškovui suteiktas teisines paslaugas – 915,95 Lt ((394 Lt + 314,92 Lt + 6924 Lt) x 12%) bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios procesinių dokumentų įteikimu – 32,80 Lt (1 b. l.), priteistinos valstybei iš ieškovo (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 8 punktai, 93 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu ir 430 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 3150 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. sausio 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 915,95 Lt (devynis šimtus penkiolika litų 95 centus) bylinėjimosi išlaidų M. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 1(duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš M. S. firmos „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 32,80 Lt (trisdešimt du litus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.