- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-202-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- T., T. J.
- Ieškovas
- I. S.-J.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S.-J. ieškinį atsakovui T. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. S.-J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu T. J. dėl atsakovo kaltės; nepilnamečio sūnaus D. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus D. J. išlaikymo po 400 Lt periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo sūnaus naudai išlaikymo įsiskolinimą – 4 950 Lt; nustatyti, kad kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukelia pasekmes nuo 2007 m. liepos mėn., kai faktiškai gyvena atskirai; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – S.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutuoktinis T. J. iš namų išėjo 2007 m. liepos mėn. pasiėmęs savo daiktus, nuo to laiko paliko šeimą ir faktiškai ja nesirūpina. Nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. balandžio sūnui vaikų darželyje buvo palikęs po 200 Lt, o nuo 2008 m. balandžio mėn. iki dabar palieka po 250 Lt. Pabrėžė, kad šalys netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nesirūpina vienas kitu kaip vyras ir žmona. Charakterių skirtumai nesuderinami bei gyvenimo požiūriai labai skiriasi. Šeimyniniai santykiai yra formalūs, toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl susitaikymo terminas neturi būti skiriamas. Pabrėžė, kad sutuoktinių vaikas D. J. gyvena kartu su ieškove, ji rūpinasi juo ir išlaiko. Geriausiai vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina. To nori ir sūnus. Nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga daugiau lėšų. Teismo posėdyje atsisakė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas T. J. atsiliepimu į ieškinį prašė santuoką tarp I. S.-J. ir T. J. nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su motina I. S.-J.; priteisti iš atsakovo jo nepilnamečiui sūnui išlaikymą 300 Lt periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad reikalavimas sumokėti 4 950 Lt išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas, nes vaikui vidutiniškai kas mėnesį skirdavo po 400 Lt.
Atsakovo atstovė adv. S. B. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas sutinka santuoką nutraukti, nes pripažįsta, kad šeima yra visiškai iširusi ir sutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė priimti ieškovės I. S. – J. atsisakymą nuo reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą; nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę S.; nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo T. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. J. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-07-13 dienos iki vaiko pilnametystės; nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo kartu pabaigos, tai yra nuo 2007 m. liepos 1 d.; priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutuoktiniai daugiau nei metus neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių; atsakovas gyvena atskirai, santuokos išsaugoti šalys nesiekia ir tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga. Kadangi atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina, tokiais savo tyčiniais veiksmais veikia priešingai šeimos interesams, padarė išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina S. pavardė. Pabrėžė, kad nepilnametis sūnus D. J. gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimas, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, atsakovas neteikia jam būtino išlaikymo, pripažino, kad ieškovės nurodytas išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui 400 Lt periodine išmoka kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pabrėžė, kad ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2007 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas nustatyti, kad jos ir atsakovo santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo kartu pabaigos, tai yra nuo 2007 m. liepos 1 d., yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šalies argumentai
Atsakovas T. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovės ir atsakovo sūnui D. J. priteistą 400 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 250 Lt. Nurodo, kad niekur nedirba, negali įsidarbinti dėl turimų rimtų sveikatos problemų. Pabrėžia, jog bylos nagrinėjime nedalyvavo dėl ligos, todėl išsakyti savo nuomonės teismo posėdyje dėl priteisto išlaikymo vaikui ir atsakovo galimybės užsidirbti negalėjo. Teigia, kad dėl nuolat kankinančios depresijos atsakovo bendravimas yra itin ribotas, dėl to jis negali įsidarbinti. Pagal turimą invalidumą atsakovui anksčiau buvo paskirta 250 Lt pensija, tačiau dabar ji nebemokama. Pabrėžia, kad yra išlaikomas pensininkų tėvų, kurie ir teikdavo išlaikymą atsakovo ir ieškovės sūnui D. J.. Priteistas išlaikymas yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai bei nepagrįstas jokiais duomenimis apie vaiko išlaikymui iš tikrųjų reikalingus pinigus.
Atsiliepimas
Ieškovė I. S.-J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas yra darbingas, tačiau stengiasi išvengti prievolės išlaikyti savo sūnų. Pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką vaikui priteistino vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Atsakovas T. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu nepilnamečiui sūnui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad niekur nedirba, sunkiai serga, pirmosios instancijos teismui dokumentų apie savo sveikatos būklę negalėjo pateikti dėl ligos. Pabrėžia, kad dėl savo ligos negali niekur įsidarbinti. Mano, kad sūnui priteisto išlaikymo dydis yra nepagrįstas.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra ne tik prigimtinė prievolė, bet ir teisinė, kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., kuriame numatyta, jog tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, ir išlaikyti juos iki pilnametystės. Ši konstitucinė pareiga detalizuota civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrajame skirsnyje. CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Iš CK 3.155 str. 2 d. kyla tėvų pareiga sudaryti savo vaikams, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šias pareigas atlikti privalo abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Kitų asmenų teikiamas išlaikymas vaikui negali panaikinti tėvų pareigos išlaikyti savo vaiką. Dėl savo socialinės svarbos tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus nevykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi.
Reikia pabrėžti, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c.b. skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis, c. B. Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius. Būtent 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas neprivalo būti įrodinėjamas, o yra nustatytas kaip minimalus būtinas tinkamam vaiko poreikių tenkinimui užtikrinti, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto išlaikymo dydžio, atmetami.
Nuo šio minimalaus būtino vaikui teikiamo išlaikymo dydžio galima nukrypti tik tuo atveju, jeigu vaiko tėvų, ar vieno iš jų, materialinė padėtis yra tokia, jog toks vaikui nustatytas išlaikymas iš esmės būtų neproporcingas jų turtinei padėčiai. Apeliantas nurodo, kad turi rimtų sveikatos problemų, todėl negali niekur įsidarbinti. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, jog jam diagnozuotas šizofreninis sutrikimas. Apeliantas yra darbingo amžiaus, jam diagnozuota liga, kaip matyti iš išrašo, nėra pagrindas skirti invalidumo grupę, kuri atimta dar 2001 m., todėl teisėjų kolegija mano, jog apelianto argumentai dėl jo negalėjimo teikti priteistą 400 Lt išlaikymą savo sūnui D. J. nėra pagrindas priteistą išlaikymą sumažinti iki 250 Lt. Reikia pabrėžti, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, privalo dėti maksimalias pastangas susirasti darbą ar kitu teisėtu būdu gauti pajamų, reikalingų vaiko išlaikymui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis c. b.Nr. 3K-3-307/2006; 2009-04-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-189/2009). Apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių jam susirasti darbą, kadangi bendravimo sutrikimai negali būti laikomi pakankama priežastimi, užkertančia kelią tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Remiantis tuo, reikia pabrėžti, jog apelianto argumentai nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo iš apelianto priteisto išlaikymo dydžio jo nepilnamečiui sūnui bei tuo pačiu didesne apimtimi perkelti vaiko išlaikymo išlaidas ieškovei.
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.