Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-28 · Administracinė byla Nr. eI2-9845-535/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-28
Bylos Nr.
eI2-9845-535/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06452-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9845-535/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06452-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Gražinai Versockieneiatsakovo atstovei Kristinai Krickienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Baltarusijos piliečiui V. S.; 2) panaikinti 2023-05-01 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką Nr. 23S58288 .

Nurodo, kad dokumentų padavimo metu, vadovaujantis LLG aprašo 10.31 p., pareiškėjui, kaip Baltarusijos piliečiui, pateiktas klausimynas, paprašyta užpildyti. Atsakydamas į jam pateikto klausimyno klausimą dėl savo darboviečių, pareiškėjas nurodė, kad 2009-2011 metais dirbo gaisrininku priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Atsakovas, pagal nustatytas procedūras, pareiškėjo užpildytą klausimyną perdavė Valstybės saugumo departamentui (toliau – VSD, saugumo departamentas) iš kurio 2024-04-19 gavo išvadą, kad dirbdamas priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Teigia, kad vien tik aplinkybės, kad pareiškėjas 2009-2011 m. dirbo gaisrininku Baltarusijoje, pagrindu pareiškėjui panaikintas ką tik išduotas leidimas gyventi Lietuvoje bei uždrausta atvykti į Lietuvą iki 2028-04-30, t. y. penkerių metų laikotarpiui.

Teigia, kad pareiškėjas VSD rašto niekada nematė ir apie šio buvimą sužinojo tik susipažinęs su skundžiamu atsakovo sprendimu.

Pabrėžia, kad dirbdamas gaisrininku pareiškėjas nieko bendro su Baltarusijos Respublikos valdžia ir ypatingai jos režimu, neturėjo. Paaiškina, kad pareiškėjo darbas buvo fizinis, tiesiogiai susijęs su gaisrų gesinimu rajone, kuriame pareiškėjas gyveno. Nieko bendro su politiniu Baltarusijos režimu pareiškėjas neturėjo ir nelabai galėjo turėti, nes buvo žemiausios grandies gaisrininku. Atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu, kai pareiškėjas dirbo gaisrininku, Baltarusijos Respublika nevykdė agresyvios užsienio politikos, kuri kėlė grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nurodo, kad nuo 2011 m. pareiškėjas nebedirba gaisrininku, 2015 m. įgijęs plytų mūrytojo kvalifikaciją, nepertraukiamai dirba plytų mūrininku. Pažymi, kad pareiškėjas jokių nusižengimų Lietuvoje neturėjo ir neturi, vienintelis jo tikslas yra darbas, kad galėtų išlaikyti kilmės šalyje likusią šeimą. Teigia, kad Baltarusijos Respublikos valdžios vykdomos agresyvios politikos pareiškėjas tikrai nepalaiko, priešingai, smerkia ją.

Pareiškėjo manymu, byloje nėra pagrindo kalbėti dėl pakankamai realios ir akivaizdžios pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėjui dirbant gaisrininku šalių (Lietuvos ir Baltarusijos) santykiai buvo draugiški, taip pat pareiškėjas buvo žemiausios grandies gaisrininku, neturinčiu nei kontakto nei kitų sąsajų nei su politiniu režimu, nei su saugumo tarnybomis bei virš 12 metų, t. y. nuo 2011 m. pareiškėjas dirba privačiame sektoriuje, su valstybės tarnyba nieko bendro neturi. Mano, kad priimdamas skundžiamus sprendimus atsakovas nukrypo nuo teismų praktikoje jam pačiam suformuotų taisyklių ir jomis nesivadovavo, tokiais veiksmais nukrypdamas nuo teismų praktikoje suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Nurodo, kad 2023-05-02 pranešimu pareiškėjas informuotas, kad atsakovo Kontrolės skyrius 2023-05-01 priimtu sprendimu Nr. 23S58288, nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2028-04-30 vadovaujantis įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi.

Teigia, kad pareiškėjas buvimo Lietuvoje metu neatliko jokių pažeidimų, visada laikėsi Lietuvoje esančios teisinės tvarkos ir įstatymų. Mano, kad pareiškėjo darbas gaisrininku prieš daugiau nei 12 metų nepagrindžia ir neįrodo jo tiesioginės grėsmės Lietuvos valstybei realumo ir akivaizdumo. Pareiškėjo nuomone, byloje nebuvo jokio pagrindo taikyti maksimalios 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą sankcijos, o pareiškėjo asmeniui pritaikytas draudimas yra neproporcingas, varžantis pareiškėjo teises labiau nei siekiami tikslai, todėl teismo turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu. 2023-03-09 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kuris buvo pagamintas, tačiau nebuvo įteiktas.

Nurodo, kad Migracijos departamentas vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 10.31 p. paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 3 klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis) nurodė, kad 2009– 2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.

Pažymi, kad atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p., kuriame nustatyta imperatyvi nuostata, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2021-02-01 iki 2022-01-10. 2023-01-16 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti naują nacionalinę vizą, tačiau, atlikus konsultaciją su VSD dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo, buvo gauta išvada, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pareiškėjui pagamintas, tačiau neįteiktas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas 2023-04-27 Migracijos departamento sprendimu Nr. 23S57064.

Pažymi, kad įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Su skunde nurodytais teiginiais, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas spėlionėmis, neįrodyta, kad pareiškėjas atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės, atsakovė nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

Atkreipia dėmesį, kad byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis Valstybės saugumo departamento pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Taip pat nesutinka su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko/atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės, kadangi, VSD vertinimu, pareiškėjo tarnyba kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Nurodo, kad Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai.

Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl atsakovo nuomone, sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvą turinis bei draudimo atvykti terminas yra neproporcingi. Pažymi, kad kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 p. nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (šeiminių ryšių nenustatyta), taip pat nenustatyta ir esamų socialinių bei ekonominių ryšių, todėl jie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į ir atsižvelgus į Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos kriterijų vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertinamas kaip proporcingas.

Pažymi, kad ginčijamuose sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo laikinai gyventi ir uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, skundžiami Departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.

VSD nurodė, kad vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigojančiomis VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 18-4338 Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas dirbdamas Baltarusijos Respublikos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėjas šiuo metu nedirba Baltarusijos Respublikos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, savaime nereiškia kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą, prašydama jį patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. VSD atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Departamento 2023–04 -27 sprendimo Nr. 23S57064, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi ir Departamento 2023-05-01 sprendimo Nr. 23S58288, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl Sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Departamentas priėmė 2023–04 -27 sprendimą Nr. 23S57064, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu. 2023-03-09 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kuris buvo pagamintas, tačiau nebuvo įteiktas.

Migracijos departamentas paprašė pareiškėjo raštu atsakyti į klausimyno klausimus dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 3 klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis) nurodė, kad 2009– 2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) 2023-04-19 rašte Nr. 18-4338 nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, kurio metu nustatė pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p., kuriame nustatyta imperatyvi nuostata, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendime nurodyta, kad vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2021-02-01 iki 2022-01-10. 2023-01-16 V. S. pateikė prašymą išduoti naują nacionalinę vizą, tačiau, atlikus konsultaciją su VSD dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo, buvo gauta išvada, kad V. S. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Aktualiausiais 2023-04-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, informacijos apie V. S. darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje nėra. Vertinant V. S. šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis šiuo metu tokių ryšių neturi, kadangi Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie V. S. šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendime nurodyta, kad įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ), kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia Valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Nagrinėjamu atveju Departamentas UTPĮ nustatytą pagrindą – grėsmę valstybės saugumui konstatavo įvertinęs VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Taigi, Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD rašte pateikta informacija apie pareiškėjo ryšius, kurie kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pažymėtina, kad Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, jis nėra UTPĮ įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, nes jie nesuteiktų teisės atsakovui nesivadovauti VSD pateikta išvada. Pareiškėjo teisė būti išklausytam yra realizuojama vykdant teisminę priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, taip pat savo samprotavimus tiek dėl VSD nustatytos grėsmės (ne)buvimo, tiek dėl kitų su Sprendimu susijusių aspektų.

Pažymėtina, kad Departamentas vadovavosi VSD raštu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi jis gali būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, kurios yra laikomos grėsme valstybės saugumui.

Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, nes VSD rašte pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokia išvada, teismo vertinimu, darytina atsižvelgus į tai, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, nuo 2011 m. nebedirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Tuo tarpu Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik priešiškai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, kaip ir šiuo atveju, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus pirmiau aptartos visuotinai žinomos informacijos apimtyje, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad nebedirba Baltarusijos Respublikos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nuo 2011 m., tačiau, teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su tarnyboje ir/ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismo vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo išnaudojimą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Nors pareiškėjas akcentavo savo darbinius ryšius Lietuvoje, tačiau šioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvą, buvo nusiteikę prieš pareiškėją, taigi nepaneigta, kad sąžiningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesą, o pareiškėjo interesas dirbi Lietuvoje negali būti svarbesnis už valstybės saugumo interesą. VSD turint duomenų apie grėsmę valstybės saugumui, jis turi pareigą nedelsiant apie tai pranešti Departamentui (UTPĮ 4 straipsnio 6 dalis), todėl vien tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nereiškia, jog jis turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad leidimas negali būti panaikintas. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas neginčijo, jog Sprendimu buvo suvaržytos pareiškėjo teisės į šeiminius ryšius. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Dėl Sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką

Departamentas 2023-05-01 priėmė sprendimą Nr. 23S58288, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos penkerius metus.

Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką reglamentuotas UTPĮ 133 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Atsakovo sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktą, kuriame nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nuostatas, nes Sprendime buvo vertinta tiek VSD rašte siūlomas uždraudimo terminas, tiek pareiškėjo ryšiai.

Nors pareiškėjas nurodo, kad buvimo Lietuvoje metu neatliko jokių pažeidimų, visada laikėsi Lietuvoje esančios teisinės tvarkos ir įstatymų bei jo darbas gaisrininku prieš daugiau nei 12 metų nepagrindžia ir neįrodo jo tiesioginės grėsmės Lietuvos valstybei realumo ir akivaizdumo, todėl byloje nebuvo jokio pagrindo taikyti maksimalios 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą sankcijos, o pareiškėjo asmeniui pritaikytas draudimas yra neproporcingas, tačiau pareiškėjas nei faktiškai, nei teisiškai nepagrindė savo teiginių, todėl jo argumentai laikytini deklaratyviais. Kaip jau buvo minėta atsakovas vadovavosi turimais duomenimis ir sprendime nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jo pagrindą. Teisėjų kolegija savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimui nenustatė, todėl jis paliktinas galioti. Be kita ko pareiškėjas nurodė, kad sprendimas yra neproporcingas, varžantis pareiškėjo teises labiau nei siekiami tikslai, tačiau pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tuo labiau, kad teismas pripažino pagrįsta išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priimdamas skundžiamus sprendimus nukrypo nuo teismų praktikoje jam pačiam suformuotų taisyklių ir jomis nesivadovavo, tačiau tokie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Teismo argumentai dėl ginčijamų sprendimų motyvacijos ir Departamento atlikto tyrimo visapusiškumo jau buvo nurodyti šiame sprendime, todėl teismas dėl jų pakartotinai nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad Departamento sprendimai buvo priimti laikantis nustatytos procedūros, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, todėl jų panaikinimui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė