Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Deimantei Mikelėnaitei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. G. ir E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Bitė Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys – R. G., E. G., antstolis D. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5845-631/2009 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. G. išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ naudai.

Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininke nurodyta R. G.. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininkės sutuoktinis yra solidarusis skolininkas pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininkės R. G. prievoles.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar jo esant nepakankant – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jo dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Išieškojimą pareiškėjo naudai vykdantis antstolis nustatė, kad skolininkė R. G. neturi turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, taip pat nedirba. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininkės turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio E. G. nuosavybė, dalies nustatymo.

Bylos duomenimis, skolininkė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su E. G.. Skolininkės sutuoktinis E. G. dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl antstolis 2017-03-17 Turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktinio sąskaitose esančias pinigines lėšas vykdymo procese iš skolininkės išieškomos skolos dydžiui.

Teismo proceso metu paaiškėjo, kad skolininkė R. G. ir jos sutuoktinis E. G. 2017-04-20 sudarė Povedybinę sutartį, kurios 2.5 punkte nustatyta, jog santuokos metu po šios Sutarties pasirašymo įsigytas registruotinas ir neregistruotinas kilnojamas turtas, piniginės lėšos, pašalpos ir visos kitos išmokos yra sutuoktinio, kurio vardu kilnojamas turtas, išmokos ir pinigai yra įgyti, asmeninė nuosavybė. Ši sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre ir įsigaliojo 2017-04-24.

Pažymėtina, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).

Nagrinėjamu atveju Povedybinė sutartis įsigaliojo 2017-04-24, o skolininkės sutuoktinio pinigines lėšas antstolis areštavo 2017-03-17 Turto arešto aktu. Pažymėtina, kad sutuoktinių turtui, įgytam iki Povedybinės sutarties sudarymo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Pagal CK 3.87 straipsnį, turtas, įgytas sutuoktinių santuokos metu, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu jis įregistruotas, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes bylos nagrinėjimo metu nepaneigta šio turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Pareiškėjas prašo teismo individualizuoti skolininkės R. G. turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinio E. G. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo suinteresuoti asmenys nurodė, kad jų šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, skolininkė globoja neįgalią seserį, šiuo metu nedirba. Sutuoktinis, kurio pajamos sudaro tik apie 350 Eur, yra vienintelis šeimos maitintojas. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo E. G. dalį uždirbamų lėšų turi skirti mažametei dukrai išlaikyti, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir suinteresuotam asmeniui E. G. nustatyti didesnę bendro turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), pripažįstant, kad jam priklauso 2/3 dalys, o suinteresuotam asmeniui R. G. – 1/3 dalis bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų sudaryta 2017-04-20 Povedybinė sutartis yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti, vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi suinteresuotų asmenų bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nuo 2017-04-24 nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų – sutuoktinių – sudaryta Povedybinė sutartis nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, taigi yra galiojanti. Esant atskiram sutuoktinių turto teisiniam režimui, nėra pagrindo nustatyti skolininkės dalį sutuoktinio darbo užmokestyje, kuris yra ir (ar) bus gaunamas nuo 2017-04-24.

Aptartų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad R. G. priklauso 1/3 dalis jos sutuoktinio E. G. pajamų, gautų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, pažymint, kad turto dalis nustatoma pajamose, kurios buvo gautos iki Povedybinės sutarties įsigaliojimo 2017-04-24.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei vykdymo procese) R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis jos sutuoktinio E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2017-04-24 gautų pajamų tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno skolininkės sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.